Kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Pravieniškių pataisos namuose pareigūnai aptiko narkotikus bei telefonus

51
(atnaujinta 16:04 2019.05.24)
Vykdydami prevencines priemones pareigūnai atliko kratas koplyčios patalpose, kur gėlių vazonuose rado du įtarimą sukėlusius paketus

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Pravieniškių pataisos namuose kratų metu pareigūnai aptiko narkotines ar psichotropines medžiagas bei telefonus, praneša Kalėjimo departamentas.

Vykdydami prevencines priemones, šiandien ryte Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje režiminę veiklą užtikrinantys pareigūnai atliko kratas bendrojo naudojimo erdvėse.

Kratos metu koplyčios patalpose, gėlių vazonuose, pareigūnai rado du paketus. Viename jų buvo du mobiliojo ryšio telefonai, kitame — galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 259 straipsnio "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

51
Tegai:
Pravieniškių pataisos namai, mobilieji telefonai, narkotikai
Dar šia tema
Rusas bandė iš Lietuvos į Baltarusiją įvežti didelę narkotikų partiją
Klaipėdoje į teismo suolą sės itin pavojingų narkotikų platintojai
Miškas, archyvinė nuotrauka

Miškininkai sutvarkė audros "Laura" nusiaubtus miškus

(atnaujinta 15:01 2020.08.06)
Dalį miško sodinimo darbų miškininkai pradės šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Miškininkai sutvarkė kovo viduryje kilusios audros "Laura" nusiaubtus miškus. Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, jog daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. 

Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.

Dėl audros Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.

Iš viso po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. m3. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. m3), Kretingos (17,7 tūkst. m3) ir Tauragės (17 tūkst. m3) regioniniuose padaliniuose.

Miškininkai dalį miško sodinimo darbų pradės jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.

Iš vėjalaužų ir vėjavartų medienos gaminami standartus atitinkantys, tačiau kiek prastesnės kokybės medienos sortimentai, kurie yra parduodami pagal Žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis.

Tegai:
miškas
Dar šia tema
Įtariama, kad kelias dienas šalia Trakų dega miškai dėl tyčinių padegimų
Koronaviruso testai

ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas

(atnaujinta 16:00 2020.08.06)
Tuo tarpu jis pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvoje plintant koronavirusui, daugėja ir neaiškios kilmės atvejų, teigia Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook'e.

Jo teigimu, tai yra tam tikrų problemų pasekmės.

"Kai į Lietuvą atvyko pirmieji koronavirusu (SARS-CoV-2) užsikrėtę žmonės, jie negalėjo išsitirti, nebuvo testuojami ir, patys to nežinodami, perdavė virusą aplinkiniams, o pastarieji irgi nežinodami, kad yra infekuoti, nesiėmė saugumo priemonių ir platino virusą toliau...Taip susiformavo vietinės viruso perdavimo grandinės, tikėtina net platus tinklas, todėl Lietuvoje pradėjo dominuoti vietinis plitimas", — taip Čaplinskas apibūdino pirmąją problemą.

Jo teigimu, prasidėjus testavimui, testavimo apimtys buvo nepakankamos, nes buvo testuojami tik simptominiai asmenys, o besimptomiai patys to nežinodami, sėkmingai platino infekciją toliau.

Pažymima, kad seroepidemiologiniai tyrimai yra labai geras signalinės stebėsenos įrankis epidemiologijoje.

Būtent tokie tyrimai daugelyje šalių leido nustatyti, kur cirkuliuoja virusas, tačiau jų Lietuvoje nebuvo ir nėra. ULAC vadovo teigimu, trūksta kompetencijos, kaip tą įrankį naudoti.

Tuo tarpu ULAC vadovas pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai.

Naujausiais duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 2171, tebeserga 421 asmuo, 1656 — pasveiko, 81 mirė.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Dar šia tema
Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19
Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo beveik du su puse karto