Lietuvos paštas

Buvusi Lietuvos pašto vadovybė įtariama 1,9 milijono eurų iššvaistymu

33
(atnaujinta 16:01 2019.06.04)
Buvę vadovai sumokėjo reklamos kompanijai, kuri nesuteikė jokių paslaugų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Buvusi Lietuvos pašto vadovybė įtariama beveik dviejų milijonų eurų iššvaistymu, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba su nuoroda į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

STT mano, kad buvusi vadovybė surinko beveik du milijonus eurų už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Tokią situaciją atskleidė Lietuvos pašto korupcijos prevencijos specialistai, kurie išnagrinėjo bendrovės 2010–2016 metų veiklos dokumentus.

Dabartinė Lietuvos pašto vadovybė kreipėsi į STT, o ta pradėjo aktyvų patikrinimą.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pažymėjo, kad buvusios Lietuvos pašto vadovybės veiksmai ne kartą kėlė įtarimų.

"Dėl įvairių pažeidimų jau yra anksčiau pradėtų ikiteisminių tyrimų, o tai verčia papildomai gilintis į ankstesnės veiklos detales", — pasakė ministras.

Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamentas, nagrinėdamas bendrovės ankstesnės veiklos dokumentus, aptiko sistemingai atliktus didelių sumų mokėjimus vienai reklamos agentūrai. Surinkta medžiaga leido teigti, kad atsakingi bendrovės asmenys, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi 2010–2015 metais.

Su šia reklamos agentūra buvusi Lietuvos pašto vadovybė sudarė aštuonias sutartis dėl reklamos paslaugų pirkimo, kurių pagrindu atlikus mokėjimus galimai buvo iššvaistytas bendrovei priklausantis didelės vertės turtas — 1,91 milijono eurų.

Pagal minėtas sutartis reklamos agentūra Lietuvos paštui turėjo parengti projektų koncepcijas ir jas įgyvendinti, rengti reklaminę medžiagą, atlikti žiniasklaidos monitoringą, teikti kūrybines, konsultacijų ir kitas paslaugas.

Tačiau tyrimo metu ne tik nerasta šios agentūros paslaugų atlikimą įrodančių dokumentų, bet ir nustatyta, kad faktiškai dalį analogiškų paslaugų tuo pat metu bendrovei teikė kitos agentūros arba atliko Lietuvos pašto darbuotojai pagal tiesiogines savo darbo funkcijas. Taigi buvusiai Lietuvos pašto vadovybei piktnaudžiaujant užimamomis pareigomis, didžiulės lėšos buvo sumokėtos už paslaugas, kurių bendrovei nereikėjo, jos nebuvo naudingos ir galimai niekada nebuvo suteiktos.

Sausio mėnesį prieš buvusią Lietuvos pašto vadovybę pradėtas tyrimas. Daroma prielaida, kad iš bendrovės lėšų ji galėjo iššvaistyti 3,7 milijono eurų.

Įtartina veikla prasidėjo 2012 metų spalio 5 dieną, kai buvo įkurta dukterinė įmonė "LP Mokėjimų sprendimai", kuriai vadovavo vienas iš Lietuvos pašto vadovų. Naujoji įmonė neturėjo nei savo turto, nei savo kapitalo.

Tačiau vėliau Lietuvos paštas ir "LP Mokėjimų sprendimai" kartu su penkiomis kitomis bendrovėmis sukūrė klasterių asociaciją. Jie pasirašė susitarimą sukurti mažmeninių ir finansinių paslaugų platformą. Viena iš bendrovių buvo pasirinkta atsakingu asmeniu. Tai ir pareikalavo apie 3,7 milijono eurų įmokų.

33
Tegai:
iššvaistymas, Lietuva, Lietuvos paštas
Dar šia tema
Lietuvoje didinamas savitarnos siuntų terminalų skaičius
Lietuvos senjorai pensijas ir toliau galės atsiimti Lietuvos pašte
Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 29-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.09.28)
Nuo rugsėjo 29-osios iki metų galo lieka 93 dienos, dienos ilgis — 11 val. 45 min.

Rugsėjo 29 yra 272-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 273-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 93 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:16, leidžiasi 19:01, dienos ilgis — 11 val. 45 min.

Šią dieną katalikai mini Šv. Mykolą, Gabrielių ir Rapolą

Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas — labiausiai žinomi ir gerbiami arkangelai. Pranašas Danielius vadina Mykolą "galinguoju didžiūnu", žydų tautos sargu. Apokalipsė jį vadina angelų kareivijos, kovojusios su šėtonu, vadu. Gabrielius apreiškė Marijai, kad ji taps Dievo Sūnaus Motina. Rapolas apie save sako: "Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties Šlovės akivaizdoje". Bazilikos, pastatytos šv. Mykolo garbei Romoje, Salaro gatvėje (via Salaria), konsekracijos dieną yra švenčiami trys arkangelai, kurie Šventojo Rašto liudijimu turi ypatingas misijas, kurie dieną ir naktį tarnauja Dievui ir kurie, kontempliuodami Jo Veidą, neperstojamai Jį garbina.

Dagos diena

Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis "daga" kilęs iš "dygti", jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Senovėje ši diena buvo duoklių kunigaikščiams metas, mat pabaigus žemės darbus, valstiečiai turėjo atskaičiuoti dalį savo derliaus kunigaikščiui. Pagal šią dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus: jei pučia vakarinis vėjas — lauk permainingos žiemos (tai šlapdriba, tai sniegas). Jei ši diena giedra ir pučia pietų vėjas — žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs. Jei šią dieną pamatysi ant žolių voratinklį apvaliu viduriu — blogas ženklas, kitais metais gali nesisekti. O jei dar tame voratinklyje musė — metai bus prasti. Jei voratinklis tuščias — žmonės sirgs. Tačiau jei voratinklyje kirminas — metai bus geri.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su trijų arkangelų — Gabrieliaus, Rapolo ir Mykolo — švente. Be šių pagrindinių angelų rečiau šią dieną minimi: Urielis, Salafielis, Jehudielis, Varachielis, Jeremielis. Liaudyje rugsėjo 29-ąja labiau akcentuojamas pagrindinis, galingiausias angelas, šv. Mykolas.

Šią dieną minima ir Pasaulinė širdies diena

1999 metais Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 dieną Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais.

Širdies veikla daug priklauso nuo taisyklingos mitybos ir žalingų įpročių. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas. Tad siekiant iš anksto užkirsti kelią širdies ligoms, rengiamos sveikos gyvensenos paskaitos; akcijos prieš rūkymą mokyklose. Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai — rūkančio žmogaus širdis plaka 10–20 dūžių per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, jam pradeda trūkti oro. Daugybė žmonių miršta nuo rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų.

Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena

Šiandien taip pat minima Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena.

Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir, svarbiausia, mūsų planetai.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie vienas trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto yra išmetamas.

Jei žmonės atsakingiau žiūrėtų į maisto vartojimą, išmestų mažiau maisto, mažiau reikėtų jo gaminti ir dėl to mažėtų ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis. Atliekomis virtęs ir sąvartynuose pūvantis maistas išskiria metano dujas, kurios daro didelę įtaką šiltnamio efektui.

Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems trūksta žinių ir įpročių, kurie padėtų planuotis mitybą, stebėti įsigytų produktų galiojimo laiką, gamintis tik tiek, kiek reikia, ne išmesti maisto likučius, o užšaldyti ir suvalgyti vėliau.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gabras, Gabrė, Gabrielė, Michalina, Mikalina, Mikolė, Mykolas, Rafaelė, Rapolas, Rapolė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Kompiuteris, archyvinė nuotrauka

Kompiuterine technika prekiaujanti įmonė nuslėpė 222 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 15:33 2020.09.28)
Be to, manoma, kad be remonto paslaugų bendrovės vadovas neteisėtai pardavinėjo įmonės prekes, neturėdamas šiai veiklai leidimo

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Atliktos kratos kompiuterine ir skaitmenine technika bei jos detalėmis prekiaujančioje sostinės įmonėje, kuri įtariama per ketverius metus nesumokėjusi per 222 tūkst. eurų mokesčių valstybei, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonė verčiasi kompiuterinės technikos prekyba, o įmonės savininkas ir vadovas papildomai vykdo kompiuterinės technikos remonto veiklą pagal verslo liudijimą. Manoma, kad be remonto paslaugų asmuo neteisėtai pardavinėjo įmonės prekes, neturėdamas šiai veiklai leidimo.

Atliktos kratos įtariamojo namuose, automobilyje, įmonės patalpose. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi tiriamos įmonės, veiklos pagal verslo liudijimą buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuterinė technika, mobiliojo ryšio telefonai, duomenų laikmenos. Taip pat rasta ir paimta galimai neapskaityta nemaža suma grynųjų pinigų — daugiau kaip 32 tūkst. eurų.

Pareigūnai kratų metu sulaikė ir įtariamąjį, kuriam pareikšti įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei vertimosi neteisėta ūkine finansine veikla.

Griežčiausia numatyta bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Asmeniui, kuris vertėsi ūkine, komercine veikla stambiu mastu ir neturėjo tam leidimo, griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Klaipėdoje pensininkė sukčiui atidavė beveik 20 tūkst eurų
Sučiupti organizuotos grupės nariai, dėl kurių veiklos valstybei nesumokėti 4 mln eurų
FNTT: už mokesčių slėpimą mėsos perdirbimo įmonės laukia teismas
Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:49 2020.09.28)
Daugelis Lietuvos teisininkų 30 metų senumo įvykius interpretuoja šiuolaikiškai, atsižvelgdami į įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais, mano Rišardas Burda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Anksčiau nežinomų sovietų užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų paskelbimas padės paneigti Lietuvos valdžios teiginius, kad 1991 metų sausio įvykiai buvo Sovietų Sąjungos bandymas vėl okupuoti respubliką, kas leidžia įrodyti teisinį teismo proceso negaliojimą, mano buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Rišardas Burda, praneša RIA Novosti.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko internetinio dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

"Teisėkūros lygiu Lietuvoje nustatyta, kad už 1939–1940 metų okupacijos neigimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet daugelis Lietuvos teisininkų, tarp jų ir konstituciniai teisininkai, vertindami 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, kalba apie reokupaciją, arba pakartotinę okupaciją", — sakė Burda RIA Novosti.

"Jie interpretuoja 1991 metų sausio įvykius šiuolaikiškai, atsižvelgdami į vėliau pakeistus įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais. Ir tarptautinei teisei tai yra naujovė. Juk niekas 1991-aisiais negalėjo įsivaizduoti, kad tie įvykiai bus traktuojami kaip bandymas užgrobti valstybės valdžią", — pridūrė agentūros pašnekovas.

"Šiame kontekste būtų labai įdomu išgirsti ekspertų, analizavusių tuos dokumentus, vertinimą. Nes kalbama apie įslaptinto tipo dokumentus, kurie iki šiol nebuvo prieinami nei Rusijos, nei Lietuvos istorikams", — sakė advokatas.

Burda pridūrė, kad šių dokumentų įvertinimas būtų svarbus Jurijui Meliui, 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui.

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Melui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos Tyrimo komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla