Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Nuo metų pradžios Lietuva neteko daugiau nei 3 tūkst. gyventojų

77
(atnaujinta 17:30 2019.06.10)
Šiais metais per sausį–gegužę emigravo beveik 16 tūkst. nuolatinių gyventojų

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Išankstiniais duomenimis, 2019 metų birželio pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 791,1 tūkst. nuolatinių gyventojų, skelbia Statistikos departamentas.

Šis skaičius yra 3,1 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu šių metų pradžioje.

Per 2019 m. sausį–gegužę gimė 11 114 gyvų kūdikių, o tai 565 kūdikiais (4,8 proc.) mažiau nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu valstybė neteko 17 062 asmenų, arba 916 žmonių (5,1 proc.) mažiau nei prieš metus.

Nuo metų pradžios iki gegužės mėnesio iš Lietuvos emigravo 15 996 nuolatiniai gyventojai, o tai 3 164 asmenimis (24,7 proc.) daugiau nei prieš metus. Kartu imigravo 18 893 žmonės, tai 7 016 asmenų (1,6 karto) daugiau nei prieš metus. Pasak Statistikos departamento atstovų, dauguma (60,3 proc.) 2019 metais grįžusiųjų tai Lietuvos Respublikos piliečiai.

Praėjusių metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko žemiau nei 2,8 mln.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja: 2015 m. šalyje buvo 2 921 920, 2016 metais — 2 888 558, 2017 metais — 2 847 900; 2018 metų pradžioje — 2 808 901 gyventojas. Šių metų pradžioje — 2 793 986.

Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius
77
Tegai:
gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva Europos Sąjungoje — paskutinė tarp lygių?
Pensiją gauna kas trečias Lietuvos gyventojas
Mergina oro uoste

Paaiškėjo, kurių šalių daugiausia įvežtinių atvejų registruota Lietuvoje

(atnaujinta 11:38 2020.07.10)
Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Įvežtiniai COVID-19 atvejai Lietuvoje registruoti iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje atvejų nėra užfiksuota, apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai. Didžioji jų dalis — 115 atvejų — iš Didžiosios Britanijos. Taip pat nemažai atvejų nustatyti iš Austrijos, Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusiems asmenims.

Situacija Lietuvoje

Pirmasis asmuo, kuriam buvo patvirtinta COVID-19 liga, vasario 28 dien1 atvyko iš šiaurės Italijos. Didžioji dalis įvežtinių atvejų patvirtinta kovo–balandžio mėnesiais. Kovą patvirtinti 204 įvežtiniai atvejai, tuo tarpu balandį – 98.

Birželio mėnesį patvirtinti 28 įvežtiniai atvejai. Tuo metu buvo pastebėta, jog atvejai dažniausiai buvo nustatomi asmenims, grįžusiems iš šalių, kur yra didelė išvykusių tautiečių dalis ir šalių, kurios populiarios, kaip žiemos atostogų kryptys.

Nuo birželio vidurio, kai Lietuvoje buvo atlaisvinti karantino įvesti suvaržymai keliautojams, iki liepos 6 dienos registruota 18 įvežtinių atvejų, iš jų didžioji dalis (8) yra iš Švedijos, 5 — iš Didžiosios Britanijos, po 4 — iš Nigerijos ir Ukrainos.

Situacija už Lietuvos sienų

Pagal liepos 8 dienos duomenis, didžiausias 14 dienų sergamumas Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje fiksuojamas Švedijoje, todėl atvykti šios šalies piliečiams į Lietuvą negalima, o iš šios šalies grįžtantiems Lietuvos piliečiams yra privaloma 14 dienų saviizoliacija.

NVSC taip pat įspėjo, kad epidemiologinė situacija nepalanki turistų pamėgtose šalyse tokiose, kaip Portugalijoje, kur užfiksuoti 4679 atvejai per paskutines 14 dienų, Bulgarijoje — 1988, Kroatijoje — 906.

Taip pat buvo priminta, kad izoliuotis privaloma, jei gyventojai atvyksta iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir daugiau, ir šalis yra įrašyta į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą. Tuo tarpu izoliuotis rekomenduojama, jei atvykstama iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra nuo 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir neviršija 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Į ką atkreipti dėmesį keliaujantiems?

Rekomenduojama įvertinti riziką prieš vykstant į užsienio šalis ir susipažinti su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtomis rekomendacijomis keliautojams.

SAM kiekvienos savaitės pradžioje savo interneto svetainėje skelbia Paveiktų šalių sąrašą.

Keliautojams taip pat svarbu susipažinti su pagrindiniais reikalavimais Lietuvoje:

Lietuvos Respublikos sienos kirtimo vietoje jei atvykstama iš šalies, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą keliautojams matuojama kūno temperatūra. Jei bus nustatyti COVID-19 ligos simptomai, asmuo atskiriamas nuo kitų keleivių, iškviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmuo transportuojamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Iš paveiktų teritorijų atvykę keliautojai ne vėliau kaip per 24 val. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką privalo užsiregistruoti užpildydami elektroninę anketą NVSC puslapyje. Kitiems keliautojams anketos pildymas rekomenduojamas.

Iš oro uosto, jūrų uosto ar kitos sausumos atvykimo į šalį vietos į savo gyvenamąją vietą rekomenduojama vykti nuosavu arba nuomotu transportu ar paprašyti, kad parvežtų giminės ar artimieji. Jeigu tenka naudotis viešuoju transportu ar keliautoją veža kitas asmuo, rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones ir stengtis išlaikyti 1 – 2 metro atstumą nuo kitų žmonių.

Iš paveiktų teritorijų atvykusiems keliautojams privaloma 14 dienų izoliacija nuo atvykimo ar grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino trečiąjį vaistą nuo koronaviruso
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Darbuotojas, archyvinė nuotrauka

Nuo šių metų pradžios darbe žuvo 14 žmonių

Turimais duomenimis, šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauta 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, rašo Valstybinė darbo inspekcija.

Darbas
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, sumažėjo 7 atvejais (arba 33 proc.).

Per 2020 metų pirmą pusmetį daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (4 mirtini, iš jų 3 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 12 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), statybos (4 mirtini ir 11 sunkių), apdirbamosios gamybos (2 mirtini ir 8 sunkūs). Mirtinų atsitikimų taip pat įvyko žemės ūkio, miškininkystės, administracinės ir aptarnavimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonėse. Palyginus su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 7 iki 2 atvejų) įmonėse.

Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio: žuvo 6 darbuotojai ir smarkiai nukentėjo 19 darbuotojų sveikata. Pastebėta, kad pasitaiko atvejų, kai iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio įmonėse.

Pagal gautus pranešimus šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Tarp dažniausiai nustatytų pažeidimų, dėl kurių įvyko nelaimingi atsitikimai, – darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas.

"Darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas, — sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. — Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos".

Tačiau apie saugą darbe neretai pamiršta ir patys darbuotojai. 17 proc. ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Tegai:
Lietuva, statistika, darbas
Dar šia tema
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti medaliai už indėlį suvaldant koronavirusą