Lėktuvas Ty- 154, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai išsiaiškino, kaip organizmas reaguoja į ilgus skrydžius

162
(atnaujinta 14:55 2019.06.11)
Mokslininkai atskleidė, kas atsitinka kūnui skrydžio metu ir kaip skrydis veikia sveikatą

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Tatjana Pičugina. Neseniai mokslininkai apskaičiavo, kad keleivių, kurie sėdi šalia, rizika susirgti gripu padidėja aštuoniasdešimt procentų. Ilgas skrydis gali sukelti tromboflebito paūmėjimą. Baimintis aukštos spinduliuotės, priešingai, nereikėtų. Kas atsitinka kūnui skrydžio metu ir kaip jis veikia sveikatą — RIA Novosti medžiagoje.

Ekonominės klasės sindromas

Būnant dideliame aukštyje organizmas patenka į gana specifines sąlygas. Pirmiausia, sumažėja dalinis deguonies slėgis. Štai kodėl alpinistai kopdami į aukštus kalnus naudojasi deguonies kaukėmis. Hermetiško salono viduje esančioje kabinoje palaikomas slėgis atitinka esantį 1800–2400 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai yra pakenčiama, bet vis tiek žemesnis lygis nei daugumos žmonių, gyvenančių lygumose ir pakrantėse.

Kai lėktuvas kyla, slėgis lėktuve mažėja, kūnas šiek tiek pradeda "virti". Mūsų kūno skysčiuose ištirpusios dujos formuoja burbulus ir sprogsta. Manoma, kad tai pasireiškia nedideliu ausų dilgčiojimu ar net vidurių pūtimu žarnyne. Lėktuvui nusileidžiant, priešingai, jaučiamas spaudimas galvos srityje ties sinusais, ausų būgneliais, juos gali skaudėti. Didžioji dauguma keleivių paprastai be jokių nesklandumų pakelia slėgių kaitą.

Kita didelio aukščio problema taip pat nėra baisi — temperatūra yra žemesnė nei penkiasdešimt laipsnių šalčio. Lėktuve palaikoma vidutinė temperatūra. Drėgmė yra maža ― tik apie dvidešimt procentų. Dėl šios priežasties skrydžio metu dažnai pasireiškia sausos odos jausmas, nosies gleivinės dirginimas, kosulys, čiaudulys.
Visa tai yra nereikšminga, palyginti su hipodinamija. Sėdėti vienoje vietoje siauroje kėdėje net trumpą laiką yra nepatogu, o jei skrydis trunka ilgiau nei tris valandas, tai yra net pavojinga.

Sėdimojoje padėtyje arterijos ir kraujagyslės būna suspaustos, o kraujotaka sutrinka. Tai gali sukelti limfos užsistovėjimą ir dėl to gali nutirpti kojos net ir sveikam žmogui, nekalbant apie tuos, kurie kenčia nuo tokių sisteminių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir inkstų sutrikimai.

Hipodinamija kelia grėsmę dėl tromboflebito atsiradimo — venų sienelių uždegimo, dėl kurio susidaro kraujo krešuliai. Tie, kurie keliauja ekonominės klasės lėktuvais, kenčia daugiausia. Štai kodėl vyresnio amžiaus žmonėms ir visiems, kurie yra rizikos grupėje, gydytojai rekomenduoja sutvarstyti pėdas bintu arba dėvėti kompresines kojines. Taip susispaudžia paviršutinės venos, o kraujo tekėjimas skverbiasi per giliąsias venas. Taip pat naudinga periodiškai prasimankštinti, pasivaikščioti po kabiną, gerti daugiau skysčių.

Brazilijos Minas Žerais federalinio universiteto mokslininkai pažymi, kad sąlygos plaukiant laivu taip pat labai prisideda prie tromboflebito, kuris gali išsivystyti per kelias dienas ir savaites po skrydžio: nelankstumas, padidėjusi hipoksija (dėl mažo dalinio deguonies slėgio), žemo kiekio drėgmės.

Be to, rizikos grupei priklausantys asmenys yra antsvorio turintys žmonės, tie, kurie vartoja hormoninius kontraceptikus arba hormonų pakaitinę terapiją, sergantys vėžiu. Svarbus vaidmuo tenka genetiniam jautrumui trombozei, amžiui, blogiems įpročiams ir daug daugiau.

Radiacijos kiekis

Saulės ir ypač kosminė radiacija gali pažeisti DNR ląsteles. Žinoma, organizme yra daug genetinės informacijos nešėjų atkūrimo mechanizmų. Bet jei yra per daug sužalojimų arba jie yra per stiprūs, pvz., DNR grandinės nutraukiamos, audiniai nespėja regeneruotis, mutacijos kaupiasi genuose, o tai sukelia sveikatos ir elgesio problemų.

Nuo kosminių ir saulės spindulių ant žemės mus apsaugo atmosfera. Kuo aukščiau mes, tuo ji plonesnė, tuo daugiau mus apšvitina. Lėktuvo korpusas mus apsaugo tik nuo ultravioletinių spindulių, o kiti, stipresni spinduliai prasiveržia netrukdomai. Tačiau gautos dozės yra labai mažos.

Žurnalas "Scientific American" apskaičiavo dažniausiai skrendančio keleivio pasaulyje radiacinę dozę. 2017 metais juo tapo verslininkas Tomas Stakeris. Per 14 metų jis nuskrido beveik 30 milijonų kilometrų. Tačiau vėžio atsiradimo rizika jam padidėjo tik pusę procento.

Dviejų ar septynių valandų skrydžių metu gauta spinduliuotės dozė bus lygi tokiai, kurią organizmas gauna vieno krūtinės ląstos rentgeno metu.

Nuo peršalimo iki trepanacijos

31-erių metų vyras atėjo į ligoninę Petro mieste Australijoje ir skundėsi dėl nosies užgulimo, spengimo ausyse ir skausmo veido srityje. Paaiškėjo, kad kas dvi savaites jis skrido lėktuvu į dirbą.

Gydytojai įtarė, kad vyrui ― kaulų uždegimas už ausies (mastoiditas), ir atliko galvos kompiuterinę tomografiją. Nuotraukoje gydytojai pamatė didelę ertmę, užpildytą oru. Pacientui reikėjo atlikti kaukolės trepanaciją.

Tai tik ketvirtasis pneumocefalijos atvejis, aprašytas mokslinėje literatūroje, susijusioje su dažnais skrydžiais. Nepaisant išskirtinio retumo, mokslininkai mano, kad dažnai keliaujantys lėktuvu žmonės patenka į rizikos grupę.

Vienoje kabinoje su virusu

Laiko juostų kaita gali sutrikdyti vidinio kūno laikrodžio režimą. Žmogus patirs nemigą, nuovargį. Jei po dirbo dienos ir vėl teks skristi, gali susikaupti nervinė įtampa ir stresas. Visa tai tiesiogiai susilpnina imuninę sistemą, padidina kūno jautrumą infekcijoms. Tokioje būsenoje net vidinė mikroflora gali būti uždegimo šaltinis, jau nekalbant apie pavojingų ligų sukėlėjus.

Tai, kad kelionės lėktuvu skatina infekcijų plitimą, ypač pavojingų, jau seniai žinoma. Dabartinis tymų protrūkis Jungtinėse Valstijose daugiausia priklauso nuo kitų šalių lankytojų, kurių padėtis su šia virusine liga yra nepalanki. Tai neseniai paskelbė JAV, Kanados ir Australijos mokslininkai.

Emory universiteto (JAV) mokslininkai nusprendė įvertinti gripo infekcijos tikimybę tarpžemyniniuose skrydžiuose. Infekcija perduodama oru lašeliniu būdu, todėl keleivių ir įgulos narių judėjimas per saloną prisideda prie viruso plitimo. Eksperimentas realių skrydžių metu parodė, kad tiems, kurie sėdi arti paciento, toje pačioje eilėje ir dviejose kėdėse, esančiose šonuose, infekcijos rizika padidėja iki 80 proc. ar net daugiau. Likusiems ― tik trimis procentais.

162
Tegai:
mokslininkai, sveikata, skrydžiai
Dar šia tema
Maskvos oro uoste užsiliepsnojo lėktuvas, žuvo mažiausiai 41 žmogus
Rygoje dėl degėsių kvapo nusileido lėktuvas "SSJ", išvykęs iš Maskvos
Mianmaro oro uoste sudužo lėktuvas
Vilnius

Kasiulevičius mano, kad ES neturėtų skubėti atverti išorinių sienų

(atnaujinta 10:43 2020.07.08)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19, Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų, savo Facebook paskyroje rašė Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Pasak jo, per pastarąsias paras situacija Čekijoje stabilizavosi, naujų atvejų sumažėjo, tačiau kelionių į Švedijos, Portugalijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos teritorijas, jo manymu, geriau vengti.

"Slovėnijoje situacija lieka neaiški, nes paskutinį mėnesį daugėja naujų atvejų. Atkreiptinas dėmesys į ne ES šalis Balkanų pusiasalyje, kuriose situacija šiomis dienomis blogesnė negu pirmosios COVID-19 bangos metu — Juodkalnijoje, Bosnijoje Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove. Serbijoje susirgimų skaičius irgi drąstiškai pakilo. Tokia kaimynystė ES zonos šalims gana grėsminga. Balkanuose vienintelė Graikija lieka išimtimi, kur situacija lieka stabili", — rašė jis.

Kasiulevičius pridūrė, kad "Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų".

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
COVID-19 testas

"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19

(atnaujinta 10:16 2020.07.08)
Iki šiol dėl COVID-19 ištirti 254 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai: 247 testai buvo neigiami, 7 — teigiami

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Antradienį, liepos 7 dieną, Vilniuje esančio "Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojui diagnozuotas koronavirusas, apie tai pranešė prekybos centrų tinklo spaudos tarnyba.

Šiam darbuotojui tyrimas atliktas liepos 5 dieną. Su saviizoliacijoje esančiu darbuotoju palaikomas nuolatinis ryšys. Šiuo metu prekybos tinklas neturi žinių, kad daugiau Vilniuje, Kirtimų gatvėje 57b, esančio sandėlio darbuotojų jaustų virusui būdingus simptomus.

Iki šiol dėl COVID-19 ištirti 254 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai: 247 testai buvo neigiami, 7 — teigiami. Penki iš jų jau pasveiko. Izoliuoti dėl kontakto su sergančiais COVID-19 — 9.

Du koronaviruso atvejai diagnozuoti skirtingų sandėlių darbuotojams

Pirmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo apie COVID-19 atvejį "Maximos" darbuotojai, dirbusiai sandėlyje Vilniaus Kirtimų gatvėje.

"Norime patikslinti, kad susirgusi darbuotoja dirba viename iš logistikos sandėlių Kirtimų gatvėje, ne "Maxima bazėje", kaip buvo skelbta pirmadienį. Darbuotoja dirba daržovių sandėlyje, neturi jokio kontakto su pirkėjais. Esame pasiruošę tokioms situacijos ir elgiamės pagal su atsakingomis institucijomis suderintą veiksmų planą. Tiek "Maximos" parduotuvių, tiek sandėlių darbuotojai privalo reguliariai dezinfekuoti rankas. Jiems suteiktos visos būtinos apsaugos priemonės. Ne rečiau nei kas dvi valandas dezinfekuojami visi liečiami paviršiai, darbuotojai tarpusavyje turi laikytis saugaus atstumo. Dėl šio atvejo dar aštuoni sandėlio darbuotojai, turėję artimą kontaktą, turės izoliuotis 14 dienų ir stebėti sveikatą. Pasireiškus simptomams, bus atliekamas COVID-19 tyrimas", — sakė "Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Kitame Kirtimų gatvės logistikos sandėlyje dirbančiam apsaugos darbuotojui tyrimas atliktas liepos 5 dieną.

"Apsaugos darbuotojas savo pamainą dirbo liepos 3 dieną. Mūsų žiniomis, liepos 4 dieną, baigęs darbą, jautėsi gerai. Tačiau liepos 5 dienos ryte namuose pajuto padidėjusią temperatūrą. Dėl to kilo įtarimų, nes artimas mūsų darbuotojo asmuo dirba įmonėje, kurioje prieš kelias dienas buvo patvirtinti du susirgimo COVID-19 atvejai. Džiaugiamės, kad į situaciją buvo pažiūrėta atsakingai ir mūsų darbuotojas iš karto nuvyko pasitikrinti. Teigiamas atsakymas gautas liepos 7 dieną", — sakė ji.

Pasak Dapkienės, liepos 7 dieną dar laukiant testo rezultatų dėl koronaviruso buvo išsiaiškinta, kad saviizoliacijoje esantis apsaugos darbuotojas turėjo artimą kontaktą su vienu kolega. Jis buvo nedelsiant informuotas ir turės saviizoliuotis. Apsaugos punktas Kirtimų gatvėje buvo nedelsiant dezinfekuotas.

"Maxima" savo darbuotojus yra apdraudęs specialiu draudimu nuo koronaviruso. Susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje išmokas gaus dabartiniai bei naujai "Maximoje" įsidarbinsiantys asmenys.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Tegai:
Maxima LT, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams

Europos Sąjungos BVP 2019 metais

(atnaujinta 22:58 2020.07.07)
Kokios yra stambiausios ES ekonomikos? Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, tai yra šalys, turinčios aukščiausią nominaliojo BVP reitingą.
Europos Sąjungos BVP 2019 metais
© Sputnik /
Tegai:
ES, ES, Lietuva, BVP