Lėktuvas Ty- 154, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai išsiaiškino, kaip organizmas reaguoja į ilgus skrydžius

172
(atnaujinta 14:55 2019.06.11)
Mokslininkai atskleidė, kas atsitinka kūnui skrydžio metu ir kaip skrydis veikia sveikatą

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Tatjana Pičugina. Neseniai mokslininkai apskaičiavo, kad keleivių, kurie sėdi šalia, rizika susirgti gripu padidėja aštuoniasdešimt procentų. Ilgas skrydis gali sukelti tromboflebito paūmėjimą. Baimintis aukštos spinduliuotės, priešingai, nereikėtų. Kas atsitinka kūnui skrydžio metu ir kaip jis veikia sveikatą — RIA Novosti medžiagoje.

Ekonominės klasės sindromas

Būnant dideliame aukštyje organizmas patenka į gana specifines sąlygas. Pirmiausia, sumažėja dalinis deguonies slėgis. Štai kodėl alpinistai kopdami į aukštus kalnus naudojasi deguonies kaukėmis. Hermetiško salono viduje esančioje kabinoje palaikomas slėgis atitinka esantį 1800–2400 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai yra pakenčiama, bet vis tiek žemesnis lygis nei daugumos žmonių, gyvenančių lygumose ir pakrantėse.

Kai lėktuvas kyla, slėgis lėktuve mažėja, kūnas šiek tiek pradeda "virti". Mūsų kūno skysčiuose ištirpusios dujos formuoja burbulus ir sprogsta. Manoma, kad tai pasireiškia nedideliu ausų dilgčiojimu ar net vidurių pūtimu žarnyne. Lėktuvui nusileidžiant, priešingai, jaučiamas spaudimas galvos srityje ties sinusais, ausų būgneliais, juos gali skaudėti. Didžioji dauguma keleivių paprastai be jokių nesklandumų pakelia slėgių kaitą.

Kita didelio aukščio problema taip pat nėra baisi — temperatūra yra žemesnė nei penkiasdešimt laipsnių šalčio. Lėktuve palaikoma vidutinė temperatūra. Drėgmė yra maža ― tik apie dvidešimt procentų. Dėl šios priežasties skrydžio metu dažnai pasireiškia sausos odos jausmas, nosies gleivinės dirginimas, kosulys, čiaudulys.
Visa tai yra nereikšminga, palyginti su hipodinamija. Sėdėti vienoje vietoje siauroje kėdėje net trumpą laiką yra nepatogu, o jei skrydis trunka ilgiau nei tris valandas, tai yra net pavojinga.

Sėdimojoje padėtyje arterijos ir kraujagyslės būna suspaustos, o kraujotaka sutrinka. Tai gali sukelti limfos užsistovėjimą ir dėl to gali nutirpti kojos net ir sveikam žmogui, nekalbant apie tuos, kurie kenčia nuo tokių sisteminių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir inkstų sutrikimai.

Hipodinamija kelia grėsmę dėl tromboflebito atsiradimo — venų sienelių uždegimo, dėl kurio susidaro kraujo krešuliai. Tie, kurie keliauja ekonominės klasės lėktuvais, kenčia daugiausia. Štai kodėl vyresnio amžiaus žmonėms ir visiems, kurie yra rizikos grupėje, gydytojai rekomenduoja sutvarstyti pėdas bintu arba dėvėti kompresines kojines. Taip susispaudžia paviršutinės venos, o kraujo tekėjimas skverbiasi per giliąsias venas. Taip pat naudinga periodiškai prasimankštinti, pasivaikščioti po kabiną, gerti daugiau skysčių.

Brazilijos Minas Žerais federalinio universiteto mokslininkai pažymi, kad sąlygos plaukiant laivu taip pat labai prisideda prie tromboflebito, kuris gali išsivystyti per kelias dienas ir savaites po skrydžio: nelankstumas, padidėjusi hipoksija (dėl mažo dalinio deguonies slėgio), žemo kiekio drėgmės.

Be to, rizikos grupei priklausantys asmenys yra antsvorio turintys žmonės, tie, kurie vartoja hormoninius kontraceptikus arba hormonų pakaitinę terapiją, sergantys vėžiu. Svarbus vaidmuo tenka genetiniam jautrumui trombozei, amžiui, blogiems įpročiams ir daug daugiau.

Radiacijos kiekis

Saulės ir ypač kosminė radiacija gali pažeisti DNR ląsteles. Žinoma, organizme yra daug genetinės informacijos nešėjų atkūrimo mechanizmų. Bet jei yra per daug sužalojimų arba jie yra per stiprūs, pvz., DNR grandinės nutraukiamos, audiniai nespėja regeneruotis, mutacijos kaupiasi genuose, o tai sukelia sveikatos ir elgesio problemų.

Nuo kosminių ir saulės spindulių ant žemės mus apsaugo atmosfera. Kuo aukščiau mes, tuo ji plonesnė, tuo daugiau mus apšvitina. Lėktuvo korpusas mus apsaugo tik nuo ultravioletinių spindulių, o kiti, stipresni spinduliai prasiveržia netrukdomai. Tačiau gautos dozės yra labai mažos.

Žurnalas "Scientific American" apskaičiavo dažniausiai skrendančio keleivio pasaulyje radiacinę dozę. 2017 metais juo tapo verslininkas Tomas Stakeris. Per 14 metų jis nuskrido beveik 30 milijonų kilometrų. Tačiau vėžio atsiradimo rizika jam padidėjo tik pusę procento.

Dviejų ar septynių valandų skrydžių metu gauta spinduliuotės dozė bus lygi tokiai, kurią organizmas gauna vieno krūtinės ląstos rentgeno metu.

Nuo peršalimo iki trepanacijos

31-erių metų vyras atėjo į ligoninę Petro mieste Australijoje ir skundėsi dėl nosies užgulimo, spengimo ausyse ir skausmo veido srityje. Paaiškėjo, kad kas dvi savaites jis skrido lėktuvu į dirbą.

Gydytojai įtarė, kad vyrui ― kaulų uždegimas už ausies (mastoiditas), ir atliko galvos kompiuterinę tomografiją. Nuotraukoje gydytojai pamatė didelę ertmę, užpildytą oru. Pacientui reikėjo atlikti kaukolės trepanaciją.

Tai tik ketvirtasis pneumocefalijos atvejis, aprašytas mokslinėje literatūroje, susijusioje su dažnais skrydžiais. Nepaisant išskirtinio retumo, mokslininkai mano, kad dažnai keliaujantys lėktuvu žmonės patenka į rizikos grupę.

Vienoje kabinoje su virusu

Laiko juostų kaita gali sutrikdyti vidinio kūno laikrodžio režimą. Žmogus patirs nemigą, nuovargį. Jei po dirbo dienos ir vėl teks skristi, gali susikaupti nervinė įtampa ir stresas. Visa tai tiesiogiai susilpnina imuninę sistemą, padidina kūno jautrumą infekcijoms. Tokioje būsenoje net vidinė mikroflora gali būti uždegimo šaltinis, jau nekalbant apie pavojingų ligų sukėlėjus.

Tai, kad kelionės lėktuvu skatina infekcijų plitimą, ypač pavojingų, jau seniai žinoma. Dabartinis tymų protrūkis Jungtinėse Valstijose daugiausia priklauso nuo kitų šalių lankytojų, kurių padėtis su šia virusine liga yra nepalanki. Tai neseniai paskelbė JAV, Kanados ir Australijos mokslininkai.

Emory universiteto (JAV) mokslininkai nusprendė įvertinti gripo infekcijos tikimybę tarpžemyniniuose skrydžiuose. Infekcija perduodama oru lašeliniu būdu, todėl keleivių ir įgulos narių judėjimas per saloną prisideda prie viruso plitimo. Eksperimentas realių skrydžių metu parodė, kad tiems, kurie sėdi arti paciento, toje pačioje eilėje ir dviejose kėdėse, esančiose šonuose, infekcijos rizika padidėja iki 80 proc. ar net daugiau. Likusiems ― tik trimis procentais.

172
Tegai:
mokslininkai, sveikata, skrydžiai
Dar šia tema
Maskvos oro uoste užsiliepsnojo lėktuvas, žuvo mažiausiai 41 žmogus
Rygoje dėl degėsių kvapo nusileido lėktuvas "SSJ", išvykęs iš Maskvos
Mianmaro oro uoste sudužo lėktuvas
Тест на коронавирус

COVID-19 kronikos: nuo koronaviruso Lietuvoje per parą mirė dar penki asmenys

(atnaujinta 11:41 2020.10.20)
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu tebeserga 4497 asmenys, pasveikusiais laikomi 3276

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje vėl nustatyti 202 užsikrėtimai koronavirusu, pranešama ir apie penkias naujas mirtis, skelbiama koronaviruso informaciniame tinklalapyje.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 7928. Pasveikusių žmonių skaičius yra 3276. Izoliacijoje esančių asmenų skaičius (sergančių, sąlytį turėjusių, iš paveiktų teritorijų atvykusių, kuriems išduoti sprendimai aktualiu 14 dienų laikotarpiu) — 31946. Nuo birželio 1 dienos įvežtinių atvejų nustatyta 358.

Šią savaitę, nuo spalio 19 dienos iki spalio 25 dienos imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Per dieną Lietuvos laboratorijos ištyrė 8132 ėminius, o per visą tyrimų laikotarpį patikrino 905929.

Anksčiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas neatmetė, kad šalyje gali būti įvestas karantinas. Tačiau, jo nuomone, valstybė dar turi laiko ir lėšų, kad išvengtų visuotinio uždarymo. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad nesvarstoma Lietuvoje įvesti visuotinį karantiną, koks buvo pavasarį.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Knyga tarp geltonų lapų, archyvinė nuotrauka

Suvaldyti COVID-19 plitimą: Lietuvoje planuojama prailginti moksleivių atostogas

(atnaujinta 11:24 2020.10.20)
Ministras pirmininkas informavo, kad jau šį trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus aptartas šis klausimas, o piliečiai turėtų ruoštis dviejų savaičių pauzei nuo visuomeninio gyvenimo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį Seime sakė, kad atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, Vyriausybei bus teikiamas siūlymas moksleivių pirmadienį prasidedančias savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių.

Skvernelio komentaras žiniasklaidai išplatintas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Facebook puslapyje.

"Manau, kad turime unikalią galimybę ir pabandysime tai padaryti — dvi savaites panaudoti pauzei, nes matome, kad yra pakankamai didelis plitimas tarp mokymo įstaigų. Turime savaitę planuotų atostogų, greičiausiai pasiūlysime dar savaitę papildomai", — sakė Skvernelis.

Pasak premjero, tai gera galimybė apsiriboti su viešu, visuomeniniu gyvenimu, tuomet tos dvi savaitės "būtų labai svarbu stabilizuojant situaciją". Premjeras patvirtino, kad šį klausimą Vyriausybė spręs jau šį trečiadienį.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis palaiko premjerą bei tvirtina, kad valstybėje imamasi visų būtiniausių priemonių virusui suvaldyti, tačiau apie visuotinį karantiną, kaip pavasarį, nekalbama.

"Niekas tokios karantino sistemos, kokia veikė pavasarį, nebeįvedinės, nes to neatlaikytų jokia ekonomika", — komentavo Karbauskis.

Jis kartojo, kad Lietuvos situacija yra viena geriausių Europos Sąjungoje ir pasaulyje.

Pirmadienį Skvernelis perspėjo, kad šalyje ir toliau plintant COVID-19 bus stabdomas tam tikrų planinių paslaugų teikimas. Jo teigimu, trečiadienį visos savivaldybės bus suskirstytos į raudonąją, geltonąją ir žaliąją grupes, o kiekvienai grupei bus duotos labai išsamios ir aiškios rekomendacijos, kaip kovoti su viruso plitimu.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso nuo pandemijos pradžios nustatyti 7726 atvejai konkretiems žmonėms. Nuo koronaviruso mirė 113 piliečių, pasveikusių žmonių skaičius siekia 3110.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, moksleivių atostogos
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Skvernelis: plintant COVID-19 bus stabdomas tam tikrų planinių paslaugų teikimas
Lietuvoje COVID-19 nusinešė dar tris gyvybes
Vilniuje tiriamųjų dėl koronaviruso apimtys didinamos iki 1000 per dieną
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo

(atnaujinta 11:48 2020.10.20)
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Baltijos šaliai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Baltijos šaliai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

Jis pabrėžė, jog šis fondas, bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais, reikšmingai prisidės prie tvarios ekonominės plėtros trijų jūrų regione, įgyvendindamas infrastruktūros projektus energetikos, transporto ir skaitmeninimo srityse.

Pagal šią iniciatyvą yra parengtas 48 projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir šeši (elektros tinklų sinchronizacijos, GIPL, SGD terminalo įsigijimo, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Vikingo") strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui projektai, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

"Trijų jūrų iniciatyva" vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Vilius Šapoka, Finansų ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES