Maistas, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai nustatė, kodėl Viduržemio jūros regiono mityba naudinga sveikatai

53
(atnaujinta 21:46 2019.06.15)
Mokslininkai nustatė, kad daugelio vaisių, daržovių, alyvuogių aliejaus ir kitų Viduržemio jūros regiono virtuvės komponentų valgymas sumažina gimdos vėžio ir krūties vėžio atsiradimo tikimybę moterims

VILNIUS, birželio 15 — Sputnik. Viduržemio jūros regiono patiekalai nepadeda greitai atsikratyti svorio, tačiau sumažina riebalų kiekį kepenyse, širdyje, kasoje ir daugelyje kitų gyvybiškai svarbių organų. Taip rašo Izraelio gydytojai, kurie savo tyrimo rezultatus paskelbė "Journal of Hepatology".

"Parodėme, kad riebalų kiekio sumažinimas kepenyse žymiai geriau paveikia sveikatą nei įprasti svorio mažinimo būdai. Be to, mes gavome kitą patvirtinimą, kad riebalų atsiradimas kepenyse tapti nutukimo priežastimi", — sakė Iris Šai iš Ben Gurion universiteto (Izraelis).

Per pastaruosius kelerius metus gydytojai atrado keletą teigiamų Viduržemio jūros regiono mitybos savybių, kurios gali paaiškinti, kodėl kai kurių Italijos regionų ir kai kurių kitų Pietų Europos šalių gyventojų gyvenimo trukmė siekia rekordus.

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus mokslininkai nustatė, kad daugelio vaisių, daržovių, alyvuogių aliejaus ir kitų Viduržemio jūros regiono virtuvės komponentų valgymas sumažina gimdos ir krūties vėžio atsiradimo tikimybę moterims. Vėliau gydytojai nustatė, kad tokia dieta žymiai sumažina impotencijos, širdies priepuolio ir nutukimo tikimybę.

Kita vertus, neseniai atlikta didelė visų Viduržemio jūros regiono mitybos privalumų ir trūkumų apžvalga, paskelbta "Cochrane Collaboration",  aiškiai neparodė, kad ji yra naudinga širdžiai ir kraujagyslėms, arba, atvirkščiai, kenksminga žmonių sveikatai. Tokios išvados priverčia mokslininkus aktyviau tirti šios mitybos savybes ir kviesti daugiau savanorių dalyvauti panašiuose eksperimentuose.

Šai ir jos kolegos prisijungė prie tokių tyrimų — jie surinko kelis šimtus savanorių, kurie turėjo antsvorio, ir ištyrė, kaip Viduržemio jūros regiono dieta ir kitų rūšių maistas per ateinančius pusantrų metų paveiks jų sveikatą.

Tuo metu mokslininkai ne tik stebėjo savanorių svorio kaitą, jų kraujo sudėtį, bet ir reguliariai tyrinėjo jų kūnus, pasinaudoję magnetinio rezonanso tomografais. Tokiu būdu jie vertino kūno riebalų būklės pokyčius.

Šie stebėjimai atskleidė keletą įdomių dalykų. Viena vertus, visi eksperimento dalyviai, nors jų mityba skyrėsi, atsikratė beveik vienodai svorio. Kita vertus, jų sveikatos būklė labai skyrėsi — žmonės, besilaikantys Viduržemio jūros regiono mitybos, mažiau kentėjo nuo diabeto, aukšto kraujospūdžio ir kitų širdies problemų nei kiti savanoriai.

Taip buvo dėl to, kad kitų rūšių mityba nenaikino riebalų kepenyse, širdyje ir kituose vidaus organuose, kur jie kaupiasi, kai žmogus priauga svorio. Šiandien daugelis mokslininkų mano, kad riebalų atsiradimas kasoje ir kepenyse yra pagrindinė 2 tipo diabeto vystymosi priežastis.

Vidutiniškai izraeliečiai, valgę Viduržemio jūros regiono produktus, atsikratė 30 proc. riebalų kepenyse, širdyje ir kasoje, o tai labai pagerino kraujotakos sistemos būklę ir padidino jų kūno jautrumą insulinui.

Visa tai, pasak Šai, gali paaiškinti, kodėl kiti eksperimentuotojai gavo prieštaringas išvadas, nes visos kitos tyrėjų grupės stebėjo tik bendrą riebalų kiekį organizme, o ne tai, kaip keitėsi riebalų kiekis skirtinguose organuose.

Mokslininkai tikisi, kad jų atradimas padės mitybos specialistams pagerinti esamas dietas, o visi žmonės galės numesti svorio ir prailginti savo gyvenimą.

53
Tegai:
sveika mityba, mityba, sveikata, mokslininkai
Dar šia tema
Įvardytas širdžiai pavojingas gėrimas
Mokslininkai įvardijo mirtiniausią rūkymo būdą
Kaip apsisaugoti karštą dieną — specialistų patarimai
Mokslininkai įvardijo paprastą būdą, kaip atostogų metu nepriaugti svorio
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Aleksoto inovacijų pramonės parkas

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 09:05 2020.11.29)
Bendras miesto, Vyriausybės ir ES indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą, praneša Kauno miesto savivaldybė.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statyba

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Greitosios pagalbos automobilis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

Tegai:
Kaunas
Vakcina nuo koronaviruso

Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą

(atnaujinta 14:43 2020.11.29)
Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžioji Britanija, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie vakcinų kūrimą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Džordžo Meisono universiteto Sisteminės biologijos mokyklos profesorė Anča Baranova mano, kad tik gamybos pradininkai galės atlikti išsamius klinikinius savo vakcinų prieš COVID-19 tyrimus, o tie, kas pradės vėliau, paprasčiausiai negalės išbandyti savo vakcinos masinio kitų vakcinų fone, praneša RIA Novosti.

"Klinikiniai vakcinų tyrimai labai greitai pasidarys nepaprastai sunkūs. Kodėl? Kai asmuo pradeda tyrimą, jis pasirašo sutartį, kad jie bus stebimi šešis mėnesius. Teisingų bandymų metu turėtų būti eksperimentinė grupė ir kontrolinė grupė. Dabar įsivaizduokite, kad žmonės nuėjo į bandymą ir pateko į grupę, kuriems skiriamas placebas. Tuo tarpu  prasideda bendra vakcinacija. Kaip žmogus jausis? Tikriausiai jis norės atsisakyti testų ir pasiskiepyti, ir tai yra jo teisė", — sakė ji.

Be to, pasak jos, masinės vakcinacijos metu visuomenėje padidėja imunitetą turinčių žmonių procentas, tai yra, sumažėja sergamumas.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

"Kaip vertinti vakcinos poveikį? Tai nepaprastai sunku. Klinikiniai vakcinos tyrimai konkuruos su masine vakcinacija. Todėl įmonės, kurios pirmosios dalyvavo vakcinų testavime, greičiausiai susidaro tiksliausią vaizdą apie savo vakcinų veiksmingumą." — pažymėjo Baranova.

Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie savo vakcinų kūrimą.

Rugpjūtį Rusijos sveikatos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis nepageidaujamas poveikis.

"Vektor" centro sukurta vakcina, pagrįsta peptidiniais antigenais "EpiVacCorona", Rusijoje buvo įregistruota spalio 13 dieną. Sveikatos apsaugos ministerija leido "Vektor" atlikti vakcinos tyrimus po registracijos. 

Trečioji Rusijos vakcina yra pakeliui, sakė anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Anksčiau Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė Rusijos Federacijos gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso planuojama nuo 2021 metais, ji bus savanoriška.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio simptomus
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka