Adidas kolekcija su TSRS simbolika

Advokatė: Lietuvos politikai per dešimtmečius gauna naudos "TSRS skriaudos"

88
(atnaujinta 00:35 2019.06.19)
Lietuvos parlamentarai negalės išimti iš Europos parduotuvių "Adidas" marškinėlių su užrašu "USSR", mano advokatė Marija Jarmuš

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Lietuvos konservatoriai kreipėsi į Vokietijos drabužių gamintoją "Adidas", prašydami pašalinti iš pardavimo marškinėlius su sovietiniais simboliais. Konservatorių nuomone, kyla klausimas, kokį požiūrį turi bendrovė į totalitarinius režimus ir jų nusikaltimus.

2018 metais Lietuva jau išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad parduotuvėje "Adidas" yra naudojama TSRS simbolika. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tokią drabužių seriją pavadino "nostalgija imperijai".

Interviu Sputnik Lietuva civilinės ir tarptautinės teisės specialistė, advokatė Marija Jarmuš papasakojo, kad lietuviai negalės daryti įtakos "Adidas" prekybai kitose šalyse.

"Abejoju, kad šiuo atveju kompanija "Adidas" išims prekes, taip sumažindama pelną ir atimdama iš vartotojų galimybę pirkti sportinius drabužius, kurie jiems patiko. Žinoma, jie (Lietuvos parlamentarai — Sputnik) negalės įsikišti į bendrovės komercinę veiklą, negalės paveikti bendrovės reputacijos. Tai grynas PR. Lietuvos parlamentarai negali taikyti kokių nors sankcijų prieš "Adidas". Jei visa tai būtų parduodama Lietuvoje ir jie areštuotų šią prekės partiją, konfiskuotų, sunaikintų, tai pirmiausia jie veiktų savo teritorijoje, pagal savo jurisdikciją. Tai būtų pagrįsta. Bet "Adidas" čia nieko neparduoda", — pasakė advokatė.

Pasak Jarmuš, Lietuva kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso todėl, kad šalis buvo TSRS dalis, ir dabartiniai Lietuvos politikai tai demonstruoja.

"Šios trys mažos valstybės (Baltijos šalys — Sputnik) iki šiol jaučia skriaudą, turi tam tikrą nepilnavertiškumo kompleksą, kad jos buvo TSRS sudėtyje, ir jos daugiau nei 30 metų išnaudoja šią temą, kad "prasimuštų" per rinkimus. Jos neturi kitos temos. <...> Jie kalba vien apie sovietinę simboliką. Tai populiariausia ir patogiausia tema, kad nukreiptų Lietuvos visuomenės dėmesį nuo kitų problemų", — pasakė advokatė.

Baltijos šalyse sovietinė simbolika yra draudžiama. Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas už nacistinės ir tarybinės simbolikos demonstravimą numato baudą nuo 144 iki 289 eurų.

Baltijos regiono politikai nuolat kalba apie "sovietinės okupacijos" žalą. Anksčiau Latvijos ir Estijos teisingumo ministerijų vadovai Dzintars Rasnačs ir Urmas Reinsalu teigė, kad Baltijos regiono respublikos netgi ketina reikalauti iš Rusijos kompensacijos už "okupaciją".

Maskva ne kartą sakė, kad 1940 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į Sovietų Sąjungą buvo suderintas su to laiko tarptautine teise ir negali būti laikomas "okupacija". Užsienio reikalų departamentas pabrėžė, kad sovietų kariuomenė atvyko į respublikų teritoriją su vietos valdžios sutikimu. Be to, Baltijos šalyse per visą sovietmečio laikotarpį veikė nacionalinės valdžios institucijos.

88
Tegai:
TSRS
Temos:
Ketvirtis amžiaus be TSRS (43)
Dar šia tema
Lietuvos URM paskelbė diplomatinį karą "Adidas"
Baltijos šalių politikai prašo "Amazon" atsisakyti produkcijos su TSRS simbolika
Guoga prašo "Amazon" sovietų simbolius ant prekių traktuoti kaip nacių
Konservatoriai ragina "Adidas" stabdyti prekybą drabužiais su sovietine simbolika
 airBaltic lėktuvas

"AirBaltic" atnaujina skrydžius Vilniaus į Taliną

(atnaujinta 14:13 2020.05.25)
Pranešama, jog atsinaujina tiesioginis keleivių ryšys tarp Vilniaus ir Talino, skrydžiai bus vykdomi kasdien

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė "AirBaltic" nuo pirmadienio atnaujina skrydžius iš Vilniaus į Estijos sostinę. Apie tai pranešė ERR.

"Atsinaujina tiesioginis keleivių ryšys tarp Vilniaus ir Talino, skrydžiai bus vykdomi kasdien",  — sakoma pranešime.

Gegužės 13 diieną Lietuva pradėjo laipsnišką keleivių oro eismo atkūrimą, sustabdytą kovo 16 dieną paskelbus nacionalinį karantiną dėl koronaviruso pandemijos. Gegužės 13 dieną Tarptautinis Vilniaus oro uostas pirmą kartą išskrido iš Frankfurto. Gegužės 18 dieną atnaujinti skrydžiai iš Vilniaus į Rygą. Nuo gegužės 28 dienos atstatomi skrydžiai iš Lietuvos sostinės į Oslą.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios dėl koronaviruso mirė 63 žmonės, 1 138 užsikrėtę pasveiko. Yra 1635 užkrėsti.

AirBaltic bagažo vežimo taisyklės
© Sputnik /
"AirBaltic" bagažo vežimo taisyklės
Tegai:
skrydžiai, Talinas, Vilnius
Dar šia tema
"AirBaltic" atnaujino skrydžius tarp Vilniaus ir Rygos
Eurai

Lietuvoje naudotais automobiliais prekiaujanti įmonė slėpė pajamas

(atnaujinta 13:48 2020.05.25)
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad bendrovė nuslepė didžiąją per vienerius metus uždirbtų pajamų dalį, dėl to jai gali tekti atlyginti valstybei beveik 200 tūkst. eurų žalą

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sostinėje registruotos bendrovės vadovas, gyvenantis Klaipėdoje, įtariamas neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas pateikimu, praneša FNTT spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją, kad Vilniaus bendrovė, vykdydama naudotų automobilių iš Jungtinių Amerikos Valstijų prekybą, neapskaito visų pajamų. Automobiliai buvo perkami iš JAV, tuomet parsiunčiami į Lietuvą, čia išmuitinami ir parduodami Lietuvos arba užsienio pirkėjams.

Tyrimo duomenimis, per vienerius metus bendrovė, vykdydama šią veiklą, gavo ne mažiau kaip 1 mln. 145 tūkst. eurų pajamų, iš kurių ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų nuslėpė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta PVM mokėjimo prievolė valstybei — 182,8 tūkst. eurų. 

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Baudžiamasis kodeksas už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą nustato laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Tegai:
sukčiavimas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje tiriama šimtų tūkstančių eurų sumai sukčiavimo su degalais byla
Klaipėdoje autoserviso savininkas kaltinamas sukčiavimu — video
Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp jų — trys prokurorai
Klaipėdiečiui pareikšti kaltinimai dėl 116 tūkst. eurų turto vagystės
Kelių remontas, archyvinė nuotrauka

Keliams tvarkyti šalies regionuose 5,3 mln. eurų papildomų investicijų

(atnaujinta 14:56 2020.05.25)
Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Šalies savivaldybės, pasirengusios gerinti susisiekimą su teritorijomis, kuriose kuriamos darbo vietos, šiemet sulauks beveik 5,3 mln. eurų papildomų investicijų. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu šios lėšos paskirstytos 13-ai prašymus pateikusių savivaldybių, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose, rašoma ministerijos pranešime.

"Prašymų finansuoti tokius kelius sulaukėme gerokai daugiau, tačiau siekdami greitesnio poveikio ekonomikai lėšų skyrėme tik gerai parengtiems projektams, kurie bus įgyvendinti jau šiais metais", – sako susisiekimo ministras.

Vienos didžiausių investicijų – 1,34 mln. eurų – teks Panevėžio miesto J. Janonio ir Pramonės gatvėms, svarbioms Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms ir planuojančioms įsikurti įmonėms.

Šilutės rajone Traksėdžių ir Vilkyčių kaimų gatvėms rekonstruoti skirta iš viso 700 tūkst. eurų. Tai leis pagerinti susisiekimą su netoli šių kaimų veikiančiomis įmonėmis: biokurą gaminančia UAB "Klasmann-Deilmann Šilutė", baldų gamintoja UAB "Germanika" ir maisto pramonės UAB "Vilkyčių mėsa".

Telšių rajone 377 tūkst. eurų skiriama Telšių miesto ir šalia esančio Dimaičių kaimo gatvėms, kurios pagerins susisiekimą su Telšių Pramonės gatvėje įsikūrusiomis įmonėmis. Savivaldybė numato, kad kapitalinis šių gatvių remontas pagerins sąlygas įmones aptarnaujančiam krovininiam transportui ir leis sumažinti eismo srautą per Telšių miestą.

Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams.

Keliai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Be to, ministro įsakymu daugiau kaip 6,5 mln. eurų skirta kelių, vedančių į lankytinas ir rekreacines vietoves bei kurortines teritorijas, remontui ir rekonstrukcijai. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.

Investicijos skirtos Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus apskrities lankytinų, rekreacinių ir kurortinių vietovių kelių infrastruktūrai gerinti. Tarp finansuojamų projektų – Merkinės seniūnijos vietinės reikšmės kelio į Česukų kaimą – ruožo iki Merkinės bioenergetinės piramidės kapitalinis remontas, Birštono miesto Jaunimo gatvės rekonstrukcija, Zapyškio miestelio Muziejaus gatvės kapitalinis remontas, Žemaitkiemio seniūnijos kelio į Žemaitkiemio kapines bei Ukmergės miesto Pivonijos gatvės – privažiavimo prie masinės žydų genocido aukų vietos Pivonijos šile remontas. Numatyti darbai bus atlikti dar šiais metais.

Tegai:
lėšos, keliai
Dar šia tema
Kaunas siūlo papildyti Kelių eismo taisykles: įteisinti rombo formos ženklus