Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė siūlo leisti piliečiams karo atveju turėti teisėtai įgytus ginklus

157
(atnaujinta 09:54 2019.06.20)
Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju, skelbia Prezidentūros spaudos tarnyba.

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Pasak Prezidentės, niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio "teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką". Grybauskaitė pabrėžia, kad Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę privalo būti skatinamas.

"Nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais — jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti", — siūlo prezidentė.

Pasak jos, reguliuojant karo ar nepaprastosios padėties teisinius santykius, turėtų būti pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą, skatinančią, bet ne ribojančią kiekvieno piliečio pasiryžimą ginti valstybę ginkluoto užpuolimo metu.

Vyriausybė Seimui pateiktame Karo padėties konstitucinio įstatymo projekte taip pat siūlo atsisakyti laikino ginklų paėmimo galimybės iš jų teisėtų turėtojų visais be išimties atvejais, paskelbus karo padėtį. 

Prezidentūros pranešime pabrėžiama, kad prezidentės siūlymas leidžia užtikrinti ir tai, jog teisėtai ginklus turinčių asmenų nuosavybė bus ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 94 tūkst. teisėtų ginklų savininkų, o civilinėje apyvartoje — apie 174 tūkst. ginklų.

157
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, įstatymas, karas, nepaprastoji padėtis, ginklas
Dar šia tema
Lietuvoje teisėtai galima namuose laikyti pusiau automatinius ginklus
Vyriausybė sugriežtino ginklų pardavimą civiliams
Policijos pareigūnas, archyvinė nuoytauka

VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų

(atnaujinta 19:09 2021.05.10)
Pasak Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, beveik 8 tūkst. pareigūnų paskiepyti pirmąja skiepo doze ir 1 500 — antrąja

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis gegužės 10 dienos  paskiepyti 7804 Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai arba 52 proc. Taip pat skiepijami asmenys, dirbantys tarnybose.

"Šią savaitę turime beveik 8 tūkstančius pareigūnų paskiepytų pirmąja skiepo doze ir beveik 1500 pareigūnų, kurie jau gavo du skiepus. Po vakcinavimo stebime ir teigiamas tendencijas tarnybose: mažėja sergančių bei esančių izoliacijoje pareigūnų, kartu tai užtikrina efektyvesnį tarnybų darbą ir tolygų krūvių pasiskirstymą", – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvos policijoje šiuo metu pirmąja skiepo doze yra paskiepyti 4 220 pareigūnai ir 685 darbuotojai, tad iš viso paskiepyti 4 905 asmenys. Antrą skiepą jau gavo 910 pareigūnų ir 111 darbuotojų. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyti 1 575 ugniagesiai,  iš jų  19 – Ugniagesių gelbėjimo mokyklos kursantų, taip pat paskiepyti 86 Bendrojo pagalbos centro pareigūnai. Antrąjį skiepą jau gavo 109 ugniagesiai – gelbėtojai.  

Viešojo saugumo tarnyboje paskiepytas 321 pareigūnas, antrąją skiepo dozę gavo 25 pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyti 1944 asmenys, iš jų 1 582 pareigūnai ir 362 civiliai, antrą skiepą gavo 337 pareigūnai ir 75 civiliai. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 106 pareigūnai bei 40 gavo antrą skiepą.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. 

Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kai leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. 

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 258 623 užsikrėtimo atvejai, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 045. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius

Tegai:
Vidaus reikalų ministerija (VRM), COVID-19
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
Nuo COVID-19 nukentėję šalies gyventojai gavo beveik pusę milijardo eurų
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Lietuvoje per parą nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių
Televizoriaus ekranas, archyvinė nuotrauka

Tauragėje, Telšiuose ir Laukuvoje bus keičiami televizijos dažniai

(atnaujinta 18:41 2021.05.10)
Dėl keičiamų televizijos dažnių Tauragės, Telšių, Šilalės, Laukuvos, Pagėgių ir jų apylinkių gyventojai, kurie televizijos programas žiūri naudodami kambarines ar lauko antenas turėtų atlikti televizijos kanalų paiešką

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Antradienį, gegužės 11 dieną Tauragėje, Telšiuose ir Laukuvoje (Šilalės r.) bus keičiami skaitmeninės antžeminės televizijos dažniai,  informuoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Gyventojai, priimantys Tauragėje, Telšiuose ir Laukuvoje (Šilalės r.) įrengtų skaitmeninės antžeminės televizijos stočių signalus, nuo gegužės 11 d. ryto turės pakeisti priedėlio ar televizoriaus nustatymus taip, kad aukščiau nurodytos televizijos programos būtų priimamos 38  televizijos kanalu (610 MHz dažniu).

Tauragės, Telšių, Šilalės, Laukuvos, Pagėgių ir jų apylinkių gyventojai, kurie "LNK", "TV6", "BTV", "TV3", "Info TV", "2TV", "TV1", "TV8", "Lietuvos rytas.tv", "Current Time", "Delfi TV" televizijos programoms priimti naudoja kambarines ar lauko antenas, gegužės 11 dieną turėtų imtis šių veiksmų:

Atlikti automatinę arba rankinę programų (kanalų) paiešką. Rekomenduojama prieš atliekant programų paiešką iš programų sąrašo ištrinti neberodomų televizijos programų įrašus.

Jei atlikus paiešką, programų vis tiek nerodo, atkurti priedėlio ar televizoriaus su integruotu imtuvu gamyklinius parametrus ir programų paiešką atlikti iš naujo. Rekomenduojama gamyklinius parametrus nustatyti vadovaujantis įrangos instrukcija.

RRT atkreipia dėmesį, kad jokių pakeitimų nereikės atlikti išmaniosios, kabelinės ar palydovinės televizijos žiūrovams.

Tegai:
televizija
Dar šia tema
Lietuva palaikė opozicijos televizijos kanalų blokavimą Ukrainoje
Latvijoje buvo išjungtas "Rossija-RTR" televizijos kanalas
Vladimiras Putinas

Elžbietos II pusbrolis apkaltintas bandymu parduoti susitikimą su Putinu

(atnaujinta 14:05 2021.05.10)
78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II pusbrolis, Kento princas Maiklas buvo apkaltintas bandymu parduoti galimybę susitikti su Vladimiru Putinu, praneša BBC Rusijos tarnyba, remdamasi "Sunday Times".

Britų leidimo žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu jie prisidengdami privačios įmonės atstovais susitiko su Kento princu. Susitikime jiems buvo pasakyta, kad princas gali juos supažindinti su Putinu. Šio pristatymo tikslas liko neaiškus. Jo draugas, skaitymo markizas, vėliau jį apibūdino kaip "neoficialų karalienės ambasadorių Rusijoje". Priduriama, kad Maikals savo penkių dienų vizitą į Rusiją galėjo įvertinti maždaug 50 000 svarų. Arba jis gali užfiksuoti vaizdo pranešimą su privačios įmonės rekomendacija už 200 tūkstančių dolerių.

78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti. Tokie susitikimai, pasak jo, neįmanomi be Britanijos ambasados ​​sutikimo ir Rusijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmų pagalbos. Be to, spaudai buvo priminta, kad Kentskis su Putinu nebuvo susitikęs nuo 2003 metų.

Vėliau pranešta, kad susitikdamas su žurnalistais jis padarė klaidą ir davė nerealius pažadus, dėl kurių nuoširdžiai gailisi.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas, Elžbieta II