Bergeno miestas Norvegijoje

Palangos oro uoste atsiras nauja kryptis į Norvegiją

38
(atnaujinta 23:03 2019.06.25)
Skrydžiai į Norvegijos kultūros sostinę vyks du kartus per savaitę

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Skrydžių kompanija "Norwegian Air Shuttle" pradės vykdyti skrydžius iš Palangos į Norvegijos miestą Bergeną, praneša Lietuvos oro uostų spaudos tarnyba.

Skrydžiai bus vykdomi nuo spalio du kartus per savaitę — trečiadieniais ir šeštadieniais.

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas pažymėjo, kad lietuviai anksčiau galėjo pasiekti Norvegijos sostinę — Oslą, tačiau pavyko surasti galimybes išplėsti ir maršrutų geografiją šioje Skandinavijos šalyje.

Pasak eksperto, susidomėjimas šios krypties galimybėmis jaučiamas ne tik iš Lietuvos gyventojų, tačiau ir Novegijoje.

Lietuvoje veikia apie 300 Norvegijos kapitalo įmonių, dalis iš jų įsikūrusios arba operuoja būtent Klaipėdos regione.

Bilietų pardavimai iš Palangos į Bergeną jau prasidėjo. Šiuo metu iš Palangos oro uosto galima skristi viso 8 kryptimis — į Varšuvą, Rygą, Oslą, Minską, Maskvą, Londoną, Kopenhagą ir Dortmundą.

Bergenas — antrasis pagal dydį miestas Norvegijoje, įsikūręs šalies pietvakariuose. Šis miestas yra viena iš labiausiai turistų lankomų Norvegijos vietų.

Mieste keliautojai dažniausiai aplanko istorinę Bryggen krantinę (UNESCO paveldo sąrašo dalis) — šiandien tai yra pagrindinė miesto centro ašis, o anksčiau tai buvo Hanzos pirklių prekybinis taškas.

Miesto svečiams įdomu apsilankyti ir žymiame žuvų turguje, kuriame galima rasti ne tik šviežiausių produktų, bet ir įvairių suvenyrų ir amatininkų dirbinių.

38
Tegai:
oro uostas, Lietuva, Palanga, Norvegija
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (67)
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 16:19 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius

Į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Birželį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų 2401 — tai Lietuvos pilietis, praneša Statistikos departamentas.

Tuo tarpu gegužę jų buvo tik 3069 ir 1176 atitinkamai.

Praėjusį mėnesį iš šalies išvyko 2053 žmonės, iš jų 1136 — lietuviai. Gegužę ir balandį emigravo tik 680 ir 581 žmogus. Tai galėjo būti susiję dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to įvestų apribojimų.

Taigi birželio mėnesį Lietuvoje buvo teigiama migracija, o grįžusių žmonių buvo dvigubai daugiau nei emigravusiu.

Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2794207 nuolatinių gy­ven­­­tojų.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą tarp ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik kitų šalių migrantų sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai augančia populiacija Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Tuo tarpu JT prognozavo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius bus lygus 2,1 milijono žmonių. Iš jų trečdalis bus žmonės vyresni nei 65 metai.

 

Tegai:
gyventojai, Statistikos departamentas, Lietuva
Dar šia tema
Europos Sąjungos visuomenės senėjimas
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje