Mokiniai, archyvinė nuotrauka

Daugiau nei 20 mokyklų ruošiasi rugsėjį priimti emigrantų vaikus

32
(atnaujinta 08:40 2019.06.28)
Numatoma skirti finansavimą, kad klasėse, kuriose mokosi sugrįžusių emigrantų vaikai, dirbtų du mokytojai ar mokytojo padėjėjai, mokinio asistentas

VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Nuo rugsėjo veiklą pradės kartu su programos "Kurk Lietuvai" projektų vadove Sandra Kaire rengiamas mokyklų, kurios turi patirties priimti grįžtančius ar atvykusius vaikus, tinklas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Į šį tinklą įtrauktos 22 mokyklos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestų ir Kauno, Mažeikių, Tauragės ir Marijampolės rajonų. Vėliau mokyklų tinklas bus plečiamas ir aprėps visas Lietuvos savivaldybes.

"Mokyklų tinklas padės atvykstančioms šeimoms lengviau surasti mokyklas, pasirengusias priimti jų vaikus, stiprins mokyklų pasirengimą užtikrinti ne tik mokymosi, bet ir socialinę, emocinę paramą vaikui. Mokyklos su kitomis dalysis patirtimi, metodine medžiaga", — teigiama parnešime.

Klaipėdos Vitės progimnazija, turinti 5 metų darbo su emigrantų vaikais, patirtį, atvykusiam mokiniui sudaro individualų planą, jį konsultuoja ne tik mokytojai, bet, jeigu reikia, teikiama ir psichologo, socialinio pedagogo, logopedo pagalba, mokykla stengiasi palaikyti stiprų ryšį su mokinių tėvais.

"Labai nuoširdžiai ir stipriai atvykusiems mokiniams, ypač jeigu jie nekalba lietuviškai, padeda mokiniai savanoriai", — sako progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Kristina Stankutė-Matė.

Ši progimnazija sulaukia mokinių iš Anglijos, Airijos, Norvegijos, Švedijos, Italijos, Japonijos. 2018–2019 mokslo metais mokykloje mokėsi 12 sugrįžusių mokinių. Nuo šio rugsėjo planuoja atvykti dar 10.

Šiaulių "Sandoros" progimnazija beveik 10 metų teikia nuotolinį mokymą beveik 200 tokiu būdu šioje mokykloje besimokantiems emigrantų vaikams.

"Džiaugiamės, kad turime solidžią nuotolinio mokymo sistemą, veikiančią "debesų" kompiuterijos pagrindu. Kadangi neretai mokome ir vyresnius vaikus, niekada nelankiusius mokyklos Lietuvoje, turime didžiulę integracijos patirtį. Visi mokytojai naudoja modernias virtualias mokymo aplinkas, reguliariai atnaujinama pedagogų kompiuterinė įranga, išbandome 3D klases, išmaniąsias grindis", — sako Šiaulių "Sandoros" progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Numatoma skirti finansavimą, kad klasėse, kuriose mokosi sugrįžusių emigrantų vaikai, dirbtų du mokytojai ar mokytojo padėjėjai, mokinio asistentas. Lėšų poreikis šioms pareigybėms steigti planuojamas 2020 metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžeto plane.

Mokyklos, mokinių registre registruodamos į Lietuvą sugrįžusį mokinį, iš karto gautų priminimą apie jo ugdymui skiriamą 30 proc. didesnį valstybės finansavimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam sugrįžtančių iš emigracijos vaikų integracijos planui Vyriausybė pritarė gegužės pabaigoje.

32
Tegai:
mokyklos, emigrantai, emigracija
Dar šia tema
"Pasikėsino į sėkmės istoriją": EK atima iš Lietuvos tai, kas vertingiausia
Sulėtėjo Lietuvos emigracijos tempai: ačiū svetimšaliams uždarbiautojams
Konteineriai apsauginių chalatų, arcchyvinė nuotrauka

Pasiruošimas antrajai COVID-19 bangai: Lietuvą pasiekė 60 tūkst. apsauginių chalatų

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 60 tūkst. apsauginių chalatų, kurie šia savaitę traukiniu sėkmingai iš Kinijos pasiekė Lietuvą.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šiuo metu iš Kinijos Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo. Jomis buvo aprūpintos penkios greitosios pagalbos stotys ir penkios pagrindinės su koronavirusu kovojančios ligoninės – Santaros klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Šiaulių ir Panevėžio Respublikinė ligoninės – bei jų atsakomybės regione esančios valstybinės įstaigos. 

Turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui. 

Nuo birželio 1 dienos visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos pačios organizuoti AAP pirkimą ir sandėliavimą. Taigi, darbuotojų saugumu ir reikiamų priemonių įsigijimu turės pasirūpinti įstaigų steigėjai, pavyzdžiui, ligoninės arba savivaldybės.

Šiuo metu asmens apsaugos priemonės iš rezervo pagal poreikį skiriamos mobiliems punktams ir karščiavimo klinikoms.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EBPO įvertino Lietuvos kovos su COVID-19 strategiją
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Tulpės, archyvinė nuotrauka

Lietuos sinoptikai papasajžkojo apie praejusio pavasario įvairumą

(atnaujinta 18:33 2020.06.06)
Kaip pažymi specialistai, po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Nepaisant vėsios gegužės, šiųmetis pavasaris buvo šiek tiek šiltesnis už daugiametes normas. Apie tai praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

"Vidutinė kalendorinio pavasario (kovas–gegužė) oro temperatūra buvo 0,2 °C aukštesnė ir iškrito ketvirtadaliu (25 %) mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje. Tai lėmė labai šiltas kovas ir artimas daugiametėms reikšmėms balandis", - teigiama pranešime. 

Žvelgiant detaliau į atskirus dešimtadienius pastebima, kad šių metų pavasaris buvo gana įvairus. Pirmi du pavasario dešimtadieniai buvo 3,7–5 °C šiltesni nei įprastai ir tik kovo trečiasis dešimtadienis nutraukė 16 iš eilės šiltesnių nei standartinė klimato norma (SKN) dešimtadienių (nuo 2019 m. spalio 2 deš.) maratoną.  

Iš visų 9 pavasario dešimtadienių šiltesni buvo tik 3, o didžiausias neigiamas nuokrypis užfiksuotas gegužės vidury. Taip pat nuo trečiojo kovo dešimtadienio prasidėjęs kritulių stygius nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi.

Po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi.

Gegužės pradžioje dar vyravusią sausros grėsmę nutraukė prasidėję intensyvesni krituliai.  O gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą. Taip pat sodų žydėjimo metu neapsieita be šalnų – minimali oro temperatūra stotyse žemiausiai buvo nukritusi iki -3 °C, o dirvožemio paviršiaus – iki -4 °C.

Tegai:
sinoptikai, Lietuva
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija