Operos ir baleto teatras, archyvinė nuotrauka

Prie Operos ir baleto teatro rekonstruotas legendinis fontanas

22
(atnaujinta 15:37 2019.07.02)
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva teatro prieigose didžiuliame kino ekrane bus rodoma Richardo Strausso opera "Salomėja" su geriausia 2018-ųjų operos soliste Asmik Grigorian

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Po metus trukusių rekonstrukcijos darbų, atnaujintas miesto fontanas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro liepos 4-osios vakarą bus iškilmingai atidarytas, praneša sostinės savivaldybė.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastatą 1974-aisiais  suprojektavo viena ryškiausių 1930-ųjų kartos architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Vos 30-ies sulaukusi kūrėja, pateikė funkcionalizmo stiliaus teatro su jo prieigomis variantą. Tuo metu tai buvo ypač modernus statinys. Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos.  Operos fontanas išsiskyrė savo modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą. Miesto centre, teatro prieigose, galima pasijusti tarsi gamtoje, nes fontanas kuria savo klimatą, vėsina erdvę ir skleidžia krioklio garsus.

Fontano rekonstrukciją įgyvendinusios įmonės "Poolservice.LT" direktoriaus Mantvydo Šakalio teigimu, LNOBT prieigos yra ypatinga sostinės viešoji erdvė.

Atnaujinta išsaugant autentiką

Rekonstruojant fontaną, išsaugant jo autentiškumą, buvo atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. Visų nuostabai, 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia po 10 m., bet ne 30–40 m., todėl tai ypač retas atvejis.

Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. LNOBT lankytojus džiugins ir fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.

Atnaujinimo darbams iš miesto biudžeto lėšų skirta apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų skyrė LNOBT.

Atgimusio fontano opera

Liepos 4-ąją 21:00 valandą per iškilmingą unikalios vietos atidarymą bus galima grožėtis ne tik atnaujinto fontano purslais, mėgautis nemokamais ledais ir kitais desertais, bet ir nuostabia muzika.

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva teatro prieigose didžiuliame kino ekrane bus rodoma Richardo Strausso opera "Salomėja" su geriausia 2018-ųjų operos soliste Asmik Grigorian. Šis įrašas buvo darytas Austrijos klasikinės muzikos ir scenos meno festivalyje "Salzburger Festspiele", visam pasauliui pristatant Asmik Grigorian talentą.

Kultūros renginiai Vilniuje liepą
© Sputnik
Kultūros renginiai Vilniuje liepą

 

22
Tegai:
teatras, Vilnius
Praeiviai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip bus galima gauti Galimybių pasą

(atnaujinta 17:48 2021.05.11)
Galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną, šiuo metu baigiami paskutiniai techniniai darbai

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus vos du veiksmus – suvedus asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugojus gautą QR kodą, aiškina Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Galimybių pasą galės gauti trys grupės žmonių: pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Norint gauti galimybių pasą, interneto puslapyje reikės per elektroninius valdžios vartus suvesti asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugoti suteiktą QR kodą telefone ar kompiuteryje. Jokių papildomų išrašų įrodymų nereikės – šis kodas, kuris ir yra Galimybių pasas, bus išmaniajame įrenginyje, jį taip pat bus galima išsisaugoti pdf formatu ar išsispausdinti.

Jokių techninių galimybių naudotis elektroninėmis autentifikavimo priemonėmis neturintys gyventojai Galimybių pasą galės nemokamai gauti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose,  pateikę asmens dokumentą. Tokių padalinių Lietuvoje yra 50, jų sąrašą galima rasti čia.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Galimybių pasui patikrinti ypatingos įrangos nereikės – jame esantį kodą bus galima nuskaityti telefonu ar planšete. Nuskaičius gautą QR kodą tikrintojas ekrane matys žalią arba raudoną spalvą (jeigu Galimybių pasas galioja, – žalią, jeigu ne, – raudoną).  Prireikus žmogaus tapatybę galima bus patikrinti paprašius asmens dokumento. Galimybių pase bus pateikiama minimaliai jautrių duomenų – tik tie, kurie reikalingi žmogaus tapatybei nustatyti: vardas, pavardė ir gimimo data.

Galimybių pasui kuriami du atskiri interneto puslapiai — lietuvių ir anglų kalbomis. Vienas jų – gyventojams, norintiems gauti "Galimybių pasą", o kitas – asmenims, kurie tikrins šio dokumento galiojimą ir originalumą.  Abiejų tinklalapių adresai bus paskelbti iki galimybių paso starto.

Galimybių pasu Lietuvos gyventojai galės pradėti naudotis gegužės 24 dieną. Planuojama, kad jis leis verslams laisviau dribti, o žmonėms plačiau naudotis paslaugomis. 

Šiuo metu baigiami techniniai galimybių paso sukūrimo darbai. Iki jo starto visuomenei bus pristatytos visos detalės, kaip konkrečiai šis sprendimas veiks.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors kai kurie apribojimai sušvelninti, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta apie 260 tūkstančiųkoronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Naujas dokumentas apie COVID-19: ką reikia žinoti apie Galimybių pasą Lietuvoje
Armonaitė: Lietuva galėtų gaminti vakcinas nuo koronaviruso
Respublikinė Šiaulių ligoninė

Lietuvoje atleista darbo nusižudė jauna anesteziologė

(atnaujinta 17:54 2021.05.11)
Pasak Sveikatos reikalų komiteto narės, prie tokio sprendimo jauną gydytoją galėjo privesti mobingas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Teisėsaugos institucijos tiria jos mirties aplinkybes.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį gydytoja buvo atleista už rimtą nusižengimą. Tikslios atleidimo priežasties ligoninė neįvardijo. Gydymo įstaigos vadovybė išreiškė užuojautą moters šeimai ir artimiesiems.

Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė savo Facebook pranešė, kad gydytojos kolegės kalbėjo apie mobingą.

"Šiandien sužinau, kad iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja. Kolegos kalba apie mobingą. Nuolatinį, sistemingą. Oficiali versija bus dokumentų klastojimas", — sakė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su įvykiu, pateikimo. Jos vertinimui bus sudaroma komisija, sprendžianti dėl ligoninės aplinkos saugumo ir darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo.

"Neabejojama, kad SAM ir kitų institucijų vykdomi veiksmai dėl situacijos aplinkybių ištyrimo leis objektyviai įvertinti šį rezonansinį įvykį ir pateikti išvadas", — rašoma ministerijos pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija paragino žiniasklaidą ir visuomenę susilaikyti nuo įvykių vertinimo ir elgtis etiškai, kad nepakenktų ligoninės personalo emocinei sveikatai.

"Šis įvykis — sukrečianti patirtis. Jos akistatoje būtina priminti, kad pastebėjus savižudybės ženklus laiku, žmogui galima padėti, jį išklausant ir nukreipiant profesionalios pagalbos", — pažymėjo ministerija.

Tegai:
savižudybė, gydytojai, Šiauliai
Dar šia tema
Rusija paprašė ombudsmenės Lietuvoje padėti Meliui
Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl Majausko pareiškimų 
Teismas nustatė, kad Veryga kurį laiką nelegaliai ėjo operacijų vadovo pareigas
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%