Moteriška avalynė, archyvinė nuotrauka

Gydytojas patarė moterims, kaip tinkamai pasirinkti avalynę

34
(atnaujinta 21:50 2019.07.02)
Anot mediko, aukštakulniai batai yra pavojingi, nes kūno svoris perkeliamas ne į pėdos kaulą, o į kojų pirštus, kurie yra mažiau pritaikyti tokioms apkrovoms

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Moterims nerekomenduojama dažnai dėvėti aukštakulnius ir batus ant platformos bei keisti sportinius batelius į aukštakulnius vienos dienos bėgyje, kad būtų galima išvengti rizikos susigadinti kojas, laikyseną ir sukelti stresą organizme, sakė RIA Novosti Maskvos sveikatos apsaugos departamento sporto medicinos vyriausiasis specialistas Zurabas Ordžonikidzė.

"Avalynė turi didelę įtaką kojų būklei, kuri, savo ruožtu, turi sudėtingą anatominę struktūrą, turinčią įtakos bendrai žmogaus būklei. Taigi, raumenų ir kaulų sistemos, kraujagyslių, vidaus organų sveikata priklauso nuo to, kaip patogiai mes vaikščiosime. Svarbu pabrėžti, kad nėra absoliučiai tinkamų ir nekenksmingų batų. Patartina avėti skirtingų tipų batus, daryti specialią kojų gimnastiką, kartais vaikščioti basomis kojomis patogiais paviršiais", — sakė Ordžonikidzė.

Gydytojas paminėjo, kad renkantis tinkamus batus yra keletas taisyklių. Pavyzdžiui, nederėtų pirkti batų su platformomis, kurios yra kietu paviršiumi, siaurų "laivelių".

Pasak specialisto, kietas kulnas sukelia diskomfortą ilgai vaikštant ir prisideda prie sinovialinio burso (bursito) uždegimo vystymosi, taip pat atsiranda patinimas ir skausmas kulno kauluose.

"Siauri bateliai gali sukelti pėdų deformacijas. Taip pat šie batai apsunkina kraujotaką ir trofizmą (kuris gali sukelti vadinamąjį kaulų įrimą), nervinių galūnių suspaudimą ir pirštų formos pokyčius", — sakė ekspertas.

Priešingai nei skelbia visuotinis įsitikinimas dėl avalynės ant platformos, gydytojas teigė, kad tokie batai gali sukelti venų sustingimą. Pasak eksperto, "platforma" neleidžia pėdai atlikti natūralaus anatominio "ritinio" nuo kulno iki kojų ir sumažina pėdos spyruoklines galimybes, o tai lemia kojų plokščiapėdystę.

"Baleto bateliai dėl savo gležnumo nepalaiko pėdos, o jų nuolatinis dėvėjimas sukelia stresą sausgyslių veiklai, sukelia jų uždegimą ir nesugebėjimą laikyti kojas taisyklingai", — pridūrė gydytojas.

Anot daktaro, aukštakulniai batai yra pavojingi, nes kūno svoris perkeliamas ne į pėdos kaulą, o į kojų pirštus, kurie yra mažiau pritaikyti tokioms apkrovoms. Dėl to ilgas pasivaikščiojimas ant kulnų visiškai keičia raumenų aktyvumo biomechaniką, kuri sukelia raumenų ir kaulų sistemos problemas, ir gali sukelti artrito, neuralgijos ir sausgyslių — raumenų struktūros pakitimus.

"Kaip pavyzdį, galite pasirinkti batus su aukštais kulnais — judesys atliekamas ant kojų, perkeliant kūno svorį ant dar trapesnių kaulų, taip pat atsiranda netinkama pėdos padėtis, nuolatinė apatinės kojos, šlaunies ir viso kūno raumenų įtampa, siekiant išlaikyti pusiausvyrą" — įspėja gydytojas.

Renkantis batus daktaras rekomenduoja atkreipti dėmesį į modelius, pagamintus iš minkštos ir laidžios orui medžiagos, optimalus kulno aukštis turi būti 1,5-4 cm. be to, rinktis avalynę geriau vakare.

"Renkantis batus, būtina pasikliauti pojūčiais — įsitikinkite, kad pirštai nėra spaudžiami, padas yra elastingas. Labai svarbu, kad biologiškai aktyvių taškų, tiesiogiai susijusių su vidaus organais, masė būtų ant pėdos dugno paviršiaus", — pridūrė Ordžonikidzė.
Specialistas taip pat paminėjo, kad sportiniai bateliai yra "naudingesni sveikatai". Batai yra elastingi ir tolygiai paskirsto apkrovą per visą pėdos paviršių.

Tačiau gydytojas pridūrė, kad greitas perėjimas nuo sportinių batų į kitokio tipo batelius ir atvirkščiai yra labai žalingas raumenų ir kaulų sistemai ir patarė kelis kartus per parą masažuoti pėdas.

"Svarbu paminėti, kad greitas perėjimas nuo sportinių batų prie aukštakulnių yra kenksmingas raumenų ir raumenų sistemai, ir atvirkščiai — staigus perėjimas prie žemakulnių batų, prie kurių pėdos nėra pripratę — panašus kūno stresas bus lygus vidutinio sunkumo sužalojimui," — baigė daktaras.

34
Tegai:
Maskva, kraujotakos sistemos ligos, žmogaus kaulai
Dar šia tema
Mokslininkai atrado būdą, kaip lengvai įveikti depresiją
Mokslininkai atrado netikėtą sekso naudą
Mokslininkai paaiškino, kaip kava padeda sulieknėti
Lietuva tapo antilydere ES pagal susirgimo tymais lygį
Avarija

Kauno rajone eismo įvykis nusinešė trijų žmonių gyvybes

(atnaujinta 13:04 2021.01.24)
Nelaimė įvyko apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė trys automobiliai

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Trys žmonės žuvo per automobilių avariją Kauno rajone, praneša Lietuvos policija.

Eismo įvykis įvyko šeštadienį, sausio 23 dieną, apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Automobilis "Mercedes Benz E220", kurį vairavo 1997 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "Toyota Prius", kurį vairavo vyras (g. 1987 m.) ir "Audi A8", vairuojamu moters (g. 1987 m.).

Eismo įvykio metu žuvo automobilio ",Mercedes Benz E220" vairuotojas ir "Toyota Prius" važiavusi keleivė (g. 1976 m.). Automobilio "Toyota Prius" vairuotojas dėl daugybinių sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur sausio 24 d. 1:19 mirė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Rokiškyje pareigūnams teko ilgai gaudyti girtą "Mercedes-Benz" vairuotoją — video
Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių
Darbas

Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%

(atnaujinta 11:39 2021.01.24)
Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys.

Per 2020 metus gauti 33 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, palyginus su 2019 metais tokių įvykių sumažėjo 6 atvejais.

Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats — 125 ir 2020 metais, ir 2019 metais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per praėjusius metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (8 mirtini, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22  sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu), statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, — apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metais įvyko šio sektoriaus įmonėje.

Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. Iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybose, bet ir dirbantieji kitų sektorių įmonėse.

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Tarp pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti 2020 metais buvo statybos (juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) bei sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (žuvo 4 darbuotojai bei 25 darbuotojai patyrė sunkias traumas).

Ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m., sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metų įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 metais įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Tegai:
darbas, mirtis, Valstybinė darbo inspekcija