Žvejų kaimelis Kaliningrade, archyvinė nuotrauka

"Gąsdinimai neveikia": lietuviai vyksta į Kaliningradą nepaisydami valdžios nuomonės

159
(atnaujinta 14:56 2019.07.05)
Anksčiau Baltijos šalių valdžios institucijos priešinosi trumpalaikiam beviziniam režimui su Baltarusija, kurioje padidėjo turistų srautas iš Lietuvos

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvos gyventojai pradėjo aktyviai kreiptis dėl nemokamų elektroninių vizų į Kaliningrado sritį, tačiau ši situacija kelia nerimą Lietuvos valdžios institucijoms, kurios jau daugelį metų gąsdina žmones istorijomis apie "Rusijos grėsmę", rašo "Rubaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį pradėjo veikti nuo liepos 1 dienos. Jas gali nemokamai įsigyti 53 šalių, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją, piliečiai.

Kaimyninių šalių gyventojai pradėjo aktyviai naudotis šia galimybe.

Kaip pabrėžė Kaliningrado srities kultūros ir turizmo ministras Andrejus Jermakas, didžiausias paraiškų skaičius buvo gautas iš Lietuvos, taip pat neatsiliko Vokietija ir Norvegija. Pasak jo, regiono valdžios institucijos tokio aktyvumo nesitikėjo.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje dėl to entuziazmu netrykštama, rašo autorius. Jis priminė, kad prieš įvedant supaprastintą vizų režimą Baltijos Respublikos valdžios institucijos įspėjo gyventojus, kad "elektroninė viza yra nesaugus dalykas, o lietuviai turėtų tris kartus pagalvoti prieš prisijungdami prie "militarizuoto Kaliningrado".

Konservatorius, garsus dėl savo rusofobinės pozicijos, Laurynas Kasčiūnas sakė, kad "Rusijos specialiosios tarnybos atidžiai išstudijuoja tuos žmones, kurie aplanko jų šalį".

Jo arsenale buvo "gąsdinimų" neva Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB) "išgaus lietuvių asmeninę informaciją, kai prijungs savo prietaisus prie interneto viešbučiuose", "seks užsieniečių judėjimą", "stebės jų kontaktus", "siųs savo agentus pas juos".

"Visos šios šnipinėjimo aistros Lietuvoje buvo perduotos valstybinei televizijai", — rašo autorius.

Nosovičius primena, kad panašūs pareiškimai buvo pateikti dėl Baltarusijos, kuri pirmą kartą įvedė penkių dienų bevizį režimą, ir po to pratęsė iki 30 dienų.

Tada Lietuvos piliečiai taip buvo bauginami, kad juos “įdarbins” Kremliaus specialiosios tarnybos.

Tačiau oficialiam Vilniui to nepavyko pasiekti, turistų srautas iš Lietuvos į Baltarusiją bevizio režimo metais išaugo beveik trečdaliu.

"Sprendžiant iš pirmųjų ženklų, e.vizos į Kaliningrado sritį lems panašų rezultatą. Jos artimos beviziam režimui. Jos yra nemokamos, nereikalauja rinkti dokumentus ir susisiekti su konsulatu, nereikalauja pakvietimų ir patvirtinimų", — rašo Nosovičius.

Autorius daro išvadą, kad Lietuvos valdžios institucijos susidurs su sudėtinga dilema. Jie arba turės pripažinti, kad lietuviai masiškai nori aplankyti Kaliningradą, kad "užsiverbuotų ir išduotų Tėvynę", arba piliečiams nerūpi "savo šalies užsienio politika, valdančiųjų klasė ir rusofobija". Abu variantai, jo nuomone, yra labai nemalonūs valdžiai.

Lenkijoje į elektronines vizas piliečiai reagavo daug ramiau. Kaliningrado generalinė konsulė Ana Novakovska, pažymėjo, kad tai naudinga lenkams, nes jie domisi Rusijos regionu, kuris ribojasi su šalimi, kuri daugelį metų buvo uždaryta užsieniečiams, ir sunku gauti paprastą Rusijos vizą.

"Pagrindinis liberalus Lenkijos leidinys "Gazeta Wyborcza" rašo apie elektronines vizas, kad "praktiškai Rusija vienašališkai atnaujina eismą pasienyje, tik daug platesniu mastu", ir skundžiasi, kad Maskvoje ir Kaliningrade daroma tai, ką turėtų padaryti lenkų valdžios institucijos Varšuvoje, — rašo autorius, pabrėždamas, kad tai yra Lenkijos  pozicija.

Pavyzdžiui, Nosovičius mini Lietuvos politikų ir politologų pareiškimus, kurie gana šaltai reagavo apie naujienas iš Rusijos. Jie ir toliau tvirtina, kad "grėsmė vis didėja" ir kad Krymo sankcijos lieka "didžiausia kliūtimi".

"Lietuvos politinė klasė sėdi savo tvirtovėse ir nori, kad visi lietuviai sėdėtų su jais šioje tvirtovėje", — rašo autorius.

Taip pat ekspertas pabrėžia, kad Lietuvos piliečiai ir toliau emigruoja į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Norvegiją, tačiau politikams atrodo, kad kelionės į Kaliningradą peržengia visas ribas .

"Kaip matome, šie gąsdinimai neturi jokio poveikio Lietuvos piliečiams. Lietuviai tiesiog nekreipia dėmesio į oficialią propagandą ir priima Kaliningrado sritį kaip normalūs žmonės. Tai yra, kaip kaimynai, kurie supranta, kad būtina bendrauti ir palaikyti gerus santykius su kaimynais ", — sakė Nosovičius.

Anksčiau tapo aišku, kad pirmoji turistė, atvykusi į Kaliningrado sritį su elektronine viza liepos 3 dieną, buvo Lenkijos pilietė. Ji kirto sieną per Mamonovo kelio kontrolės punktą.

Regioninių tarptautinių ir tarpregioninių santykių agentūra pranešė, kad per tris dienas buvo gauta daugiau kaip du tūkstančiai prašymų išduoti vizą. Dauguma jų yra iš Rusijos kaimyninių šalių — Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos.

Turistai galės keliauti tik Kaliningrado srityje. Draudžiama įvažiuoti naudojant e. vizą į kitus Rusijos regionus.

Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį
© Sputnik /
Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį
159
Tegai:
turistai, turizmas, Kaliningrado sritis, Kaliningradas, valdžios institucijos, Baltijos šalys
Temos:
Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį (25)
Dar šia tema
Pirmoji su elektronine viza į Kaliningrado sritį atvyko Lenkijos pilietė
Kaliningradas svarsto galimybę pastatyti naują jūrų uostą
Koronavirusas

Septynios dešimties ligoninių Lietuvoje atnaujino darbą

(atnaujinta 15:56 2020.06.04)
Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Savo veiklą ėmė atnaujinti 7 iš 10 (beveik 72 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų.

Vos trečdalį (32 proc.) ligoninių veiklą atnaujino Vilniaus apskrityje.

Klaipėdos apskrityje darbą atnaujina 39 (85 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, Šaulių apskrityje — 8 (77,7 proc.), Kauno apskrityje — 20 (69 proc.), Telšių apskrityje — 5 (83 proc.), Utenos apskrityje — 7 (88 proc.), Panevėžio apskrityje — 15 (83 proc.), Alytaus apskrityje — 12 (71 proc.), Tauragės apskrityje — 4 (67 proc.), Marijampolės apskrityje — 3 (60 proc.), Vilniaus apskrityje — 10 (32 proc.).

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugu, kad vis daugiau gydymo įstaigų išgirsta prašymus atidaryti duris pacientams ir tai padaro. 

"Pagirtina, kad kai kurios gydymo įstaigos sureagavo į ministerijos kvietimą kuo greičiau atnaujinti veiklą. Juolab, kad karantino metu stacionarinių paslaugų apimtys buvo susitraukusios iki minimumo. Visgi nerimą kelia kai kurių ligoninių pasyvumas. Turime suprasti, kad pirmoji koronaviruso banga buvo sėkmingai suvaldyta, turime prisitaikyti ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje. Gydymo įstaigų steigėjai ir vadovai turi suprasti, kad prioritetas yra pacientų sveikata", — sakė jis.

Gydymo įstaigų veikla oficialiai atnaujinama yra tik tuo atveju, kai jos parengia, suderina su NVSC paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kaip turi būti užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.

Karantino metu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip paslaugos bus teikiamos pacientams — nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai. 

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 1687. 1273 žmonės pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Utena, Panevėžys, Telšiai, Klaipėda, ligoninė, koronavirusas, Lietuva, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Valdančiųjų lyderis papasakojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone
Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19
Studentai paskaitoje

Tyrimas atskleidė, kad aukštasis išsilavinimas svarbus kas antram šalies dvyliktokui

(atnaujinta 16:11 2020.06.04)
Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų, tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas, tai liudija Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenys.

Beveik 70 procentų dvyliktokų tėvų teigia, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą, tuo tarpu aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų.

Pasak STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, universitetinis išsilavinimas dažniau yra siejamas su gera ateitimi ir didesniu atlyginimu, o aukštasis mokslas kolegijose dvyliktokams siejasi su patirtimi ir praktinių įgūdžių lavinimu.

Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų (labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos ir tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą), tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą.

"Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių trūkumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ir aukštajam mokslui yra sunkiau negu kitiems. Tai gali turėti įtakos socialinės atskirties augimui. Todėl socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje turėtų prasidėti nuo mokyklos", — sakė Jakštas.

Be to, pastebimi ir reikšmingi skirtumai pagal lytį — aukštasis išsilavinimas svarbus 67 procentų merginų ir tik 39 procentų vaikinų.

STRATA duomenimis, dviem iš penkių apklausoje dalyvavusių dvyliktokų universitetinis išsilavinimas siejasi tik su pozityviais dalykais, tuo tarpu koleginis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia ketvirtadaliui, o profesinis — šeštadaliui apklaustų dvyliktokų. Kas antras abituriento tėvas studijas universitete sieja su teigiamais aspektais. 

"Profesinės mokyklos per kelis praėjusius metus buvo modernizuojamos, atnaujintas mokymo turinys, į profesinių mokyklų valdymą aktyviau įtrauktas verslas. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo, kad profesinis mokymas išlieka mažai patrauklus dėl išankstinių nuostatų, kurias labai sudėtinga keisti. Tai ilgas ir nuoseklaus darbo reikalaujantis procesas", — sakė STRATA analitikas.

Pasak Jakšto, nepakankamas ugdymas karjerai išlieka kliūtimi siekiant keisti vaikų ir jų tėvų nuostatas ir sudarant galimybes priimti informuotus ir įvertintus mokymosi ir karjeros sprendimus.

Tarp besimokančių dvyliktokų tik 46 procentai ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tarp profesinių mokyklų ugdytinių apie tolimesnes universitetines studijas svarsto tik 5 procentai. Profesinio mokymo įstaigose vidurinio išsilavinimo siekiantys dvyliktokai dažniau nurodo planuojantys pradėti dirbti.

Praėjusiais metais studijas universitete pasirinko 36 proc. tais pačiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų, kolegijoje — 21 proc., profesinio mokymo įstaigoje — 9 proc.

"Eurostato" duomenimis, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės nei yra įgiję kvalifikacijos darbą. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, nesusijusį su baigta studijų sritimi.

Tegai:
profesinio mokymo įstaigos, kolegija, universitetai, tyrimas, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai