Žvejų kaimelis Kaliningrade, archyvinė nuotrauka

"Gąsdinimai neveikia": lietuviai vyksta į Kaliningradą nepaisydami valdžios nuomonės

173
(atnaujinta 14:56 2019.07.05)
Anksčiau Baltijos šalių valdžios institucijos priešinosi trumpalaikiam beviziniam režimui su Baltarusija, kurioje padidėjo turistų srautas iš Lietuvos

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvos gyventojai pradėjo aktyviai kreiptis dėl nemokamų elektroninių vizų į Kaliningrado sritį, tačiau ši situacija kelia nerimą Lietuvos valdžios institucijoms, kurios jau daugelį metų gąsdina žmones istorijomis apie "Rusijos grėsmę", rašo "Rubaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį pradėjo veikti nuo liepos 1 dienos. Jas gali nemokamai įsigyti 53 šalių, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją, piliečiai.

Kaimyninių šalių gyventojai pradėjo aktyviai naudotis šia galimybe.

Kaip pabrėžė Kaliningrado srities kultūros ir turizmo ministras Andrejus Jermakas, didžiausias paraiškų skaičius buvo gautas iš Lietuvos, taip pat neatsiliko Vokietija ir Norvegija. Pasak jo, regiono valdžios institucijos tokio aktyvumo nesitikėjo.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje dėl to entuziazmu netrykštama, rašo autorius. Jis priminė, kad prieš įvedant supaprastintą vizų režimą Baltijos Respublikos valdžios institucijos įspėjo gyventojus, kad "elektroninė viza yra nesaugus dalykas, o lietuviai turėtų tris kartus pagalvoti prieš prisijungdami prie "militarizuoto Kaliningrado".

Konservatorius, garsus dėl savo rusofobinės pozicijos, Laurynas Kasčiūnas sakė, kad "Rusijos specialiosios tarnybos atidžiai išstudijuoja tuos žmones, kurie aplanko jų šalį".

Jo arsenale buvo "gąsdinimų" neva Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB) "išgaus lietuvių asmeninę informaciją, kai prijungs savo prietaisus prie interneto viešbučiuose", "seks užsieniečių judėjimą", "stebės jų kontaktus", "siųs savo agentus pas juos".

"Visos šios šnipinėjimo aistros Lietuvoje buvo perduotos valstybinei televizijai", — rašo autorius.

Nosovičius primena, kad panašūs pareiškimai buvo pateikti dėl Baltarusijos, kuri pirmą kartą įvedė penkių dienų bevizį režimą, ir po to pratęsė iki 30 dienų.

Tada Lietuvos piliečiai taip buvo bauginami, kad juos “įdarbins” Kremliaus specialiosios tarnybos.

Tačiau oficialiam Vilniui to nepavyko pasiekti, turistų srautas iš Lietuvos į Baltarusiją bevizio režimo metais išaugo beveik trečdaliu.

"Sprendžiant iš pirmųjų ženklų, e.vizos į Kaliningrado sritį lems panašų rezultatą. Jos artimos beviziam režimui. Jos yra nemokamos, nereikalauja rinkti dokumentus ir susisiekti su konsulatu, nereikalauja pakvietimų ir patvirtinimų", — rašo Nosovičius.

Autorius daro išvadą, kad Lietuvos valdžios institucijos susidurs su sudėtinga dilema. Jie arba turės pripažinti, kad lietuviai masiškai nori aplankyti Kaliningradą, kad "užsiverbuotų ir išduotų Tėvynę", arba piliečiams nerūpi "savo šalies užsienio politika, valdančiųjų klasė ir rusofobija". Abu variantai, jo nuomone, yra labai nemalonūs valdžiai.

Lenkijoje į elektronines vizas piliečiai reagavo daug ramiau. Kaliningrado generalinė konsulė Ana Novakovska, pažymėjo, kad tai naudinga lenkams, nes jie domisi Rusijos regionu, kuris ribojasi su šalimi, kuri daugelį metų buvo uždaryta užsieniečiams, ir sunku gauti paprastą Rusijos vizą.

"Pagrindinis liberalus Lenkijos leidinys "Gazeta Wyborcza" rašo apie elektronines vizas, kad "praktiškai Rusija vienašališkai atnaujina eismą pasienyje, tik daug platesniu mastu", ir skundžiasi, kad Maskvoje ir Kaliningrade daroma tai, ką turėtų padaryti lenkų valdžios institucijos Varšuvoje, — rašo autorius, pabrėždamas, kad tai yra Lenkijos  pozicija.

Pavyzdžiui, Nosovičius mini Lietuvos politikų ir politologų pareiškimus, kurie gana šaltai reagavo apie naujienas iš Rusijos. Jie ir toliau tvirtina, kad "grėsmė vis didėja" ir kad Krymo sankcijos lieka "didžiausia kliūtimi".

"Lietuvos politinė klasė sėdi savo tvirtovėse ir nori, kad visi lietuviai sėdėtų su jais šioje tvirtovėje", — rašo autorius.

Taip pat ekspertas pabrėžia, kad Lietuvos piliečiai ir toliau emigruoja į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Norvegiją, tačiau politikams atrodo, kad kelionės į Kaliningradą peržengia visas ribas .

"Kaip matome, šie gąsdinimai neturi jokio poveikio Lietuvos piliečiams. Lietuviai tiesiog nekreipia dėmesio į oficialią propagandą ir priima Kaliningrado sritį kaip normalūs žmonės. Tai yra, kaip kaimynai, kurie supranta, kad būtina bendrauti ir palaikyti gerus santykius su kaimynais ", — sakė Nosovičius.

Anksčiau tapo aišku, kad pirmoji turistė, atvykusi į Kaliningrado sritį su elektronine viza liepos 3 dieną, buvo Lenkijos pilietė. Ji kirto sieną per Mamonovo kelio kontrolės punktą.

Regioninių tarptautinių ir tarpregioninių santykių agentūra pranešė, kad per tris dienas buvo gauta daugiau kaip du tūkstančiai prašymų išduoti vizą. Dauguma jų yra iš Rusijos kaimyninių šalių — Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos.

Turistai galės keliauti tik Kaliningrado srityje. Draudžiama įvažiuoti naudojant e. vizą į kitus Rusijos regionus.

Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį
© Sputnik
Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį
173
Tegai:
turistai, turizmas, Kaliningrado sritis, Kaliningradas, valdžios institucijos, Baltijos šalys
Temos:
Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį (26)
Dar šia tema
Pirmoji su elektronine viza į Kaliningrado sritį atvyko Lenkijos pilietė
Kaliningradas svarsto galimybę pastatyti naują jūrų uostą
Turgus Vilniuje

Turgaus prekeiviai Lietuvoje gaus 300 eurų kompensaciją

(atnaujinta 18:39 2021.03.03)
Pažymima, jog vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, kovo 8 dienos, turgavietės prekiautojai galės teikti paraiškas gauti vienkartinę 300 eurų pagalbą, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą turgavietės mokesčio kompensavimo tvarką, pagal kurią turgavietės prekiautojai galės gauti šias kompensacijas, patvirtino Vyriausybė.

Turgaviečių prekiautojai iki šių metų birželio 1 dienos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje "Mano VMI" turės užpildyti paraišką gauti kompensaciją. Tinkamų finansuoti turgavietės prekiautojų sąrašą sudarys VMI, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Prieš skiriant paramą bus tikrinama, ar turgaus prekiautojai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 16 d. buvo įgiję verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą ir yra pateikę metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir ar jie atitinka kitus nustatytus reikalavimus.

Vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus.

Anot pranešimo, priemonei įgyvendinti skirta 2 mln. eurų — jų pakaks 6,67 tūkst. prekybininkų paremti. Kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad viena turgavietės prekybos vieta mėnesiui vidutiniškai kainuoja 155 eurus.

Tegai:
koronavirusas, kompensacija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Pasienietė tikrina dokumentus

Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį

(atnaujinta 18:38 2021.03.03)
Iš Lenkijos vykusi ieškomoji naudojosi kitai, kur kas jaunesnei, Vokietijos pilietei išduotu vairuotojo pažymėjimu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė į Lietuvą vykusią dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę turinčią moterį, kurios kaip kaltinamosios nusikaltimu paiešką yra paskelbusi Vokietija, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Tarnaukos kaimu, kelyje Seinai–Lazdijai, patikrinti sustabdė ką tik iš Lenkijos įvažiavusį mikroautobusą "Mercedes Benz Sprinter" lietuviškais numeriais. Pasieniečiai patikrino juo į Lietuvą vykusių asmenų dokumentus.

Tarp keleivių buvo moteris, kontrolei pateikusi 20-ies Vokietijos pilietei išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kalvarijos pasieniečiams keleivė pasirodė įtartina, todėl jie ėmėsi papildomų patikros veiksmų. Netrukus nustatyta, kad ši moteris išties yra 37-erių ir turi dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę.

VSAT pareigūnai per Lietuvos ir Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centrą Budziske taip pat gavo informacijos, kad šios keleivės kaip kaltinamosios nusikaltimo padarymu paieška yra paskelbta Vokietijoje.

VSAT pareigūnai ją išlaipino iš mikroautobuso, sulaikė ir uždarė į areštinę. "Mercedes Benz Sprinter" vairuotojui ir kitiems keleiviams leista vykti toliau.

Dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sulaikytajai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Vokietija, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Eurovizijos scenoje Roterdame 2021 metais bus įrengtas pusiau permatomas LED ekranas

Naujas "Eurovizijos-2021" formatas: ko tikėtis konkurso šiemet

(atnaujinta 11:23 2021.03.03)
Organizatoriai kol kas nenusprendė, ar žiūrovai dalyvaus šou, tačiau žinoma, kad konkursas vyks "offline" formatu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarptautinis dainų konkursas "Eurovizija" šiais metais vyks "offline" formatu, tuo metu sprendimas, ar žiūrovai dalyvaus šou, dar nepriimtas, skelbiama oficialioje konkurso svetainėje.

Dar vasario mėnesį organizatoriai pranešė, kad esant dabartinei situacijai, susijusiai su koronaviruso pandemija, neįmanoma surengti "įprastą" varžybų formatą. Tačiau buvo nuspręsta, kad konkursas įvyks, kaip ir buvo suplanuota, gegužę, ir buvo pasiūlytos kelios šou rengimo versijos.

Organizatoriai tikėjosi, kad varžybos gali vykti pagal "B scenarijų", kuris numatė sumažintos versijos formatą su griežtomis antiepideminėmis priemonėmis.

"Šį sprendimą neseniai patvirtino "Eurovizijos" valdymo organas ir Europos transliuotojų sąjungos vykdomoji taryba", — sakoma pranešime.

Scenarijuje numatyta sumažinti, palyginti su praėjusiais metais, delegacijų sudėtį, taip pat žurnalistų skaičių. Šiais metais šou galės dalyvauti iki 500 žiniasklaidos atstovų, dar tūkstantis turės galimybę apšviesti šou naujame "online" spaudos centre.

Sprendimas, ar visuomenė gali dalyvauti šou ir kokie socialiniai renginiai gali būti rengiami "Eurovizijos" konkurso ribose Roterdame, bus priimtas vėliau.

"Eurovizija 2021", kurią organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir Nyderlandų kompanijos "NPO", "NOS" ir "AVROTROS", vyks gegužės 18, 20 ir 22 dienomis Roterdamo "Ahoy" salėje. Konkurse dalyvaus atlikėjai iš 41 šalies. Muzikos konkurso šūkis išlieka tas pats: "Open up!" ("Atidaryti!")

Visi dainų konkurso "Eurovizija" užsienio dalyviai likus penkioms dienoms iki skrydžio į Nyderlandus turės išlaikyti karantiną. Jie taip pat turi atlikti koronaviruso testą ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki išvykimo ir gauti neigiamą rezultatą. Nyderlanduose delegacijos turės likti savo viešbučiuose, išskyrus keliones į repeticijas, gyvus pasirodymus ir kitus su programa susijusius renginius.

Priminkime, kad Roterdamas dar praėjusiais metais turėjo priimti dainų konkursą "Eurovizija", tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginys vyko "onlaine" formatu. Po dalyvių pasirodymų nebuvo tradicinio balsavimo, todėl nebuvo ir nugalėtojų.

Tegai:
Eurovizija-2021, Eurovizija
Temos:
Dainų konkursas "Eurovizija 2021"