Kazio Škirpos alėja senamiestyje, archyvinė nuotrauka

Vilnius nori pervadinti alėją, kuri pavadinta nacių rėmėjo vardu

28
(atnaujinta 11:42 2019.07.11)
Miesto tarybos nariai pabrėžė, kad Lietuvoje nėra vietos antisemitizmui

VILNIUS, liepos 11— Sputnik. Vilniaus miesto taryba pradėjo svarstyti klausimą, susijusį su vieno iš Lietuvos kariuomenės karininko Kazio Škirpos alėjos pervadinimu, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Pirmuoju svarstymu miesto taryba pritarė siūlymui. Galutinis sprendimas bus priimtas posėdyje liepos 24 dieną.

Alėją siūloma pervadinti į Trispalvę alėją, Lietuvos nacionalinės vėliavos garbei.

"Laisvės partijos frakcijos" sostinės tarybos narys Renaldas Vaisbrodas sakė, kad iniciatyva pavadinti alėją vėliavos garbei nebuvo atsitiktinumas.

"Šiuolaikiniame Vilniuje nėra vietos antisemitizmui. Mes siūlome ištaisyti 1998 metais padarytą politinę klaidą, kai alėja buvo pavadinta Kazio Škirpos vardu. Prieštaringos istorinės figūros vardu pavadinta alėja tapo nepriimtina mūsų miesto gyventojams ir ne kartą tapo neigiamo užsienio žiniasklaidos dėmesio centru. Šis sprendimas geriausiai atspindi norą suvienyti piliečius", — sakė jis.

Pasak Vaisbordo, Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) (Lietuvos nepriklausomybės rėmėjų pogrindinė organizacija, remiama hitlerinės Vokietijos. — Sputnik), Škirpai vadovaujant, iškėlė antisemitizmą į politinį lygį, ir tai galėjo paskatinti kai kuriuos lietuvius įsitraukti į holokaustą.

"Tai sudėtingas klausimas, ir jis sukelia nemažai emocijų", — pridūrė jis.

Pabrėžiama, kad anksčiau atliktoje internetinėje apklausoje daugiau nei 600 respondentų, arba 70 proc. apklaustųjų, pritarė alėjos pervadinimui.

Jurgis Nevėžietis anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Antrojo pasaulinio karo metu Škirpa atliko diplomatines funkcijas Berlyne iki Antano Smetonos režimo žlugimo, ir iš ten jis pradėjo organizuoti Lietuvos aktyvistų frontą (LAF).

Tiesą sakant, tai buvo ne tik antisovietinė, bet ir fašistinė organizacija, skelbusi pritaikytą lietuvišką Hitlerio ideologijos versiją.

Be to, ši organizacija agitavo susidoroti ne tik su kitaip mąstančiais, bet ir konkrečiai su Lietuvos žydais.

1941 metų vasarą, kai Vokietijos nacių armija įžengė į Lietuvą, LAF tapo pagrindiniu jos padėjėju. Padedami vokiečių okupantų, LAF lyderiai sugebėjo sunaikinti tūkstančius pro-sovietinių Lietuvos piliečių.

Tai ne pirmas kartas, kai oficialus Vilnius šlovina nacius šalyje.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Lietuvoje nacionaliniu "herojumi" laikomas "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas (Vanagas).

Taip pat "miško brolių" ginkluotosios grupuotės Antrojo pasaulinio karo metu buvo fašistinės Vokietijos pusėje ir dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės naikinimo procese. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietinių partijų darbuotojų žudyme.

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova jau pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo istorijos falsifikavimas Lietuvoje turi praktinį tikslą — pateisinti fašistinį Lietuvos aktyvistų frontą.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
28
Tegai:
Lietuva, Vilnius, antisemitizmas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (44)
Dar šia tema
Kasperavičius: "miško broliai" patys pripažindavo, kad dalyvauja beprotybėje
Ekspertas: Lietuva pasiekė absurdą, gerbdama "miško brolį"
Seimo narė pasiskundė dėl "BBC" straipsnio apie "miško brolį"