Vaistinės interjeras, archyvinė nuotrauka

Gyventojai galės nusipirkti vaistų pagal elektroninius receptus tiesiog namų

42
(atnaujinta 12:07 2019.07.11)
Gyventojas, norėdamas nuotoliniu būdu įsigyti receptinių vaistų, turėtų prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.esveikata.lt portale

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Numatoma, kad nusipirkti receptinių vaistų pagal elektroninius receptus nė neiškėlę kojos iš namų gyventojai galėtų jau šių metų pabaigoje, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, turėtų į praeitį nueiti laikai, kai pacientai arba jų artimieji blaškosi po vaistines, ieškodami, kur įsigyti reikalingą receptinį vaistą.

Sutarta, kad sukurta sistema turėtų būti itin patogi ir aiški naudoti. Šiuo metu derinama, kad gyventojas, norėdamas nuotoliniu būdu įsigyti receptinių vaistų, turėtų prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.esveikata.lt portale ir joje pasirinkti elektroninį receptą.

Tuomet sistema sugeneruotų siūlomų vaistų aibę, iš kurių pacientas pagal savo receptą galėtų pasirinkti norimą, bei pateiktų šių vaistų kainas skirtingose vaistinėse. Kai pacientas pasirinktų konkretaus pavadinimo vaistą ir vaistinę, sistema nukreiptų jį į pasirinktos vaistinės portalą, kur būtų suderinamos pristatymo sąlygos bei įvykdomas apmokėjimas.

Užkirsti kelią epidemijoms: lietuviai bus skiepijami ir vaistinėse >>

Pacientų organizacijų atstovai išsakė pageidavimus, pavyzdžiui, kad būtų užtikrintas konfidencialumas, t. y. pakuotė, kurioje būtų siunčiami vaistai, būtų dviguba, kad būtų užtikrinta galimybė receptinius vaistus įsigyti iš užsienio ir t. t. Taip pat svarbu, kad transportavimo metu būtų laikomasi specifinių kai kuriems vaistams būtinų laikymo sąlygų (tinkamos temperatūros ir pan.).

Viceministrė Garuolienė taip pat pabrėžė, kad, įgyvendinus šį siūlomą nuotolinės prekybos receptiniais vaistais modelį, būtų užtikrinamas saugus paciento tapatybės nustatymas ir asmens duomenų saugumas. Taip pat informaciją apie vaistų kainas ir jų prieinamumą būtų galima rasti vienoje vietoje bei pasirinkti priimtiniausią vaistą ir vaistinę. Tokiu būdu būtų užtikrinama ir sąžininga vaistinių konkurencija vaistų kainomis, o tai visada naudinga pacientams.

42
Tegai:
receptiniai vaistai, gyventojai
Temos:
Medicina ir sveikata (394)
Dar šia tema
Kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų pigiau?
Muitinė: draudžiama vežti tuščias vaistų pakuotes
Kas keičiasi naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne
"Maximos" parduotuvėse nuo šiol galima pirkti nereceptinių vaistų
kojos trauma, archyvinė nuotrauka

Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių

(atnaujinta 22:36 2021.01.22)
Kaip pažymėjo Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas, traumų skaičių mažinimui neabejotinai turėjo įtakos 2020 metais sumažėjęs gyventojų mobilumas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Sumažėjus gyventojų mobilumui, sumažėjo į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius besikreipusių ir ligoninėse gydytų pacientų skaičius, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Panevėžio teritorinė ligonių kasa belygindama asmens sveikatos priežiūros įstaigų teiktas paslaugas Panevėžio ir Utenos apskrityse 2019 ir 2020 metų sausio–lapkričio mėnesiais, išanalizavo, jog stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose hospitalizacijos dėl traumų atvejų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo apie 16 proc. Tuo tarpu ambulatorinių paslaugų, susijusių su traumomis, kai pagalba suteikta ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sumažėjo maždaug 21 proc.

Prekybos centras
© Sputnik / Владислав Адамовский

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse nukentėjo mažiau žmonių, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam neabejotinai turėjo įtakos 2020 m. sumažėjęs gyventojų mobilumas. 

Beveik perpus mažiau paslaugų 2020 metais dėl traumų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose suteikta balandžio mėn., beveik 40 proc. mažiau — kovo ir lapkričio mėn. Palyginti su 2019 m., daug rečiau į skubiosios pagalbos skyrių pernai kreiptasi Zarasų, Molėtų ir Pasvalio ligoninėse — kreipimųsi buvo 23–27 proc. mažiau. Šių kreipimųsi tik nežymiai mažėjo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje — apie 4 proc., taip pat Ignalinos ir Biržų ligoninėse — apie 10 proc.

Didžiausias hospitalizacijos atvejų skaičiaus mažėjimas 2020 m. buvo gegužės (37 proc.) ir balandžio mėn. (32 proc.). Gerokai mažiau traumų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį ligoninėse gydyta ir lapkričio, spalio mėn. (23–27 proc. mažiau). 

Dėl traumų stacionare mažiausiai pacientų gydė Biržų ligoninė — 39 proc. mažiau, Anykščių rajono savivaldybės ligoninė — 36 proc. mažiau. Mažiausias pokytis stebėtas ir vėl Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (11 proc. mažiau), taip pat Utenos ligoninėje (8 proc. mažiau).

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
trauma, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas
Statybininkas

Pernai gauti 33 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe

(atnaujinta 22:35 2021.01.22)
Be to, Valstybinė darbo inspekcija gavo 125 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per 2020 metus Valstybinės darbo inspekcija gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, praneša spaudos tarnyba. 

Palyginti su 2019 metais, mirtinų įvykių sumažėjo 6 atvejais. 

Tuo tarpu pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats — 125 ir 2020 m., ir 2019 m.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per 2020 metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo įmonėse. Čia įvyko  8 mirtini atvejai, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu. 

Nelaimingi atsitikimai taip pat įvyko statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais  metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. 

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Pernai ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metais įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 m. įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, — apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metaid įvyko šio sektoriaus įmonėje. Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Tegai:
darbas
Dar šia tema
Nuo COVID-19 paskiepyta didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų