EŽTT pastatas, archyvinė nuotrauka

EŽTT pritarė Lietuvoje taikomam įkalinimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros modeliui

25
(atnaujinta 16:52 2019.07.12)
Šių metų kovą Seimas priėmė įstatymų pataisas, suteikiančias teisę iki gyvos galvos nuteistam asmeniui, atlikusiam ne mažiau kaip 20 metų bausmės, pateikti teismui prašymą peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Europos Žmogaus Teisių Teismas išbraukė 16 nuteistų iki gyvos galvos asmenų iš Lietuvos peticijas iš bylų sąrašo, nes, Strasbūro teismo nuomone, pareiškėjai gali veiksmingai siekti savo teisių užtikrinimo ir mūsų šalyje, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Šie pareiškėjai skundėsi, kad Lietuvoje nėra veiksmingos galimybės siekti įkalinimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo.

EŽTT palankiai įvertino, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo klausimas bus sprendžiamas Lietuvos teismuose užtikrinant veiksmingas procesines garantijas nuteistajam bei galimybę sužinoti priežastis, jei nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo nebūtų patenkintas.

Vietoj laisvės atėmimo — intensyvi priežiūra ir socialinės reabilitacijos pagalba >>

EŽTT taip pat atkreipė dėmesį, kad prašymą nuteistieji galės pateikti atlikę 20 metų laisvės atėmimo bausmę, o tai yra trumpesnis nei šio teismo praktikoje įtvirtintas orientacinis 25 metų terminas, po kurio iki gyvos galvos nuteistam asmeniui turi būti užtikrinama galimybė siekti bausmės peržiūros.

EŽTT pažymėjo, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės, tokios kaip nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, atliktos bausmės trukmė, nuteistojo elgesys bausmės metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, yra pakankamai objektyvios ir leidžia tinkamai įvertinti, ar nuteistasis yra pakankamai pasitaisęs, kad būtų nusipelnęs bausmės sušvelninimo.

Šių metų kovą Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pataisas, suteikiančias teisę iki gyvos galvos nuteistam asmeniui, atlikusiam ne mažiau kaip 20 metų bausmės, pateikti teismui prašymą peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jeigu teismas, įvertinęs visas bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, nuspręstų tokį nuteistojo prašymą patenkinti, tuomet laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė  keičiama terminuota laisvės atėmimo bausme nuo 5 iki 10 metų. Jeigu toks nuteistojo prašymas būtų netenkinamas, jis į teismą dėl bausmės peržiūrėjimo pakartotinai galėtų kreiptis po vienų metų. 

Neseniai Vilniaus apygardos teismas jau yra patenkinęs vieno šios bylos pareiškėjo prašymą pakeisti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme.

25
Tegai:
teismas, bausmė, Seimas
Dar šia tema
Erdohanas apie mirties bausmės įvedimą: to nori žmonės
Karantinas

Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių

(atnaujinta 12:22 2020.10.31)
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 dienos imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai priskiriamos dar trylika šalies savivaldybių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Karantinas gali būti įvedamas Prienų rajono, Rietavo, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Kauno rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Palangos ir Panevėžio rajono savivaldybėse.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo.

Ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama trečiadienį.

Šiuo metu į raudonąją zoną įtrauktos 34 šalies savivaldybės, geltonąją — 21, žaliąją — 5. 

Vietiniai karantinai jau yra paskelbti 21 savivaldybėje: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šilalės rajono, Širvintų rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Raseinių rajono savivaldybėse.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga prabilo apie nacionalinio karantino paskelbimo galimybę
Vilniaus "Akropolis" trumpina parduotuvių darbo laiką
SAM rekomenduoja, jei įmanoma, artimųjų kapus lankyti ne Vėlinių savaitgalio metu
COVID-19 testas

COVID-19 atvejų skaičius per parą Lietuvoje pirmą kartą viršijo 1000

(atnaujinta 12:39 2020.10.31)
Be to, per dieną mirė aštuoni žmonės iš vyresnio amžiaus grupių. Mirtys buvo užfiksuotos Šiaulių, Telšių, Marijampolės apskrityse

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatytų COVID-19 infekcijos atvejų skaičius pirmą kartą nuo pandemijos pradžios viršijo tūkstantį, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

NVSC duomenimis, per praėjusią parą nustatytas 1001 COVID-19 atvejis. Bendras atvejų skaičius per visą laiką — 14 824 žmonės.

325 iš jų registruoti Vilniaus, 184 Klaipėdos, 157 Kauno, 105 Telšių, 103 Šiaulių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Panevėžio, 35 Marijampolės, 24 Alytaus, 17 Tauragės ir 15 Utenos apskrityse.

Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 187.

Be to, kaip pranešė NVSC, praėjusią parą nuo koronaviruso mirė dar aštuoni žmonės. Taigi bendras aukų skaičius yra 165. Pasak specialistų, vienas asmuo priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, dar vienas — 70–79 metų grupei, penki — 80–89 metų ir vienas iš mirusiųjų — 90–99 metų grupei. Visi jie sirgo lėtinėmis ligomis. Mirtys buvo užfiksuotos Šiaulių, Telšių, Marijampolės apskrityse.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo pirmadienio į raudonąją zoną pagal atvejų skaičių pateks dar 13 savivaldybių, įskaitant Šiaulius. Galutinis sprendimas dėl karantino įvedimo jose bus priimtas kitos savaitės viduryje.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaistininkė parodė, kaip lengvai ir greitai vaikui uždėti kaukę
Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių
Estijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Estijai apie mokesčio įvažiavimą į Rusiją neteisėtumą

(atnaujinta 13:45 2020.10.31)
Anksčiau Talinas įvedė mokestį už vietos rezervavimą eilėje ir privalomą pravažiavimą per laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu į Rusijos Federacijos teritoriją

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Europos Komisijos vėl priminė Estijai, kad mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo erdve prie Estijos ir Rusijos sienos pažeidžia Šengeno pasienio kodekso taisykles, Estijos valdžia su pretenzijomis nesutinka, penktadienį sakė Baltijos šalies vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė.

Europos Komisija mano, kad Estija turėtų atšaukti papildomas sąlygas, nustatytas peržengiant išorės sausumos sienas, išvažiuojant iš ES. Mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir pravažiavimą per privalomą laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu iš Estijos į Rusiją galioja nuo 2011 metų.

Pasak ministro, VRM susipažins su Europos Komisijos atsiųstu laišku, kad artimiausiais mėnesiais suformuotų savo poziciją šiuo klausimu. Helmė pažymėjo, kad ginčas su EK tęsiasi jau daugelį metų ir šalys nesutaria.

"Estija laikosi nuomonės, kad transporto priemonių įvažiavimo į pasienio kontrolės punktus organizavimas ir eismo pervažiavimo greitkelyje esančių eismo eilių organizavimas, laukimo zonos aptarnavimas ir rinkliavos už šias paslaugas rinkimas yra susiję su eismo valdymu ir yra transporto sektoriaus sferos. Jie nėra susiję su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu. Taigi Estijos įvesta tvarka ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti", — cituoja Helmę RIA Novosti.

Kaip pranešama, kad 2016 metų gegužės mėnesį Europos Komisija Estijai išsiuntė oficialų laišką, o 2019 metų sausio mėnesį — motyvuotą išvadą. Gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, ir nors komisijos vizito metu buvo pastebėti tam tikri sienos kirtimo organizavimo pokyčiai, Europos Komisijos teigimu, teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo klausimu Europos Komisija penktadienį Estijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą laišką su oficialiu pranešimu.

Estija turi du mėnesius informuoti EK apie visas priemones, kurių buvo imtasi norint tinkamai įgyvendinti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Priešingu atveju Europos Komisija gali svarstyti galimybę tęsti administracinę procedūrą.

Tegai:
pasienis, Rusija, Europos Komisija, Estija