Kasemas paaiškino, kodėl šventiniais fejerverkai Maskvoje piktina Baltijos šalis

Kasemas paaiškino, kodėl šventiniai fejerverkai Maskvoje piktina Baltijos šalis

117
(atnaujinta 19:46 2019.07.13)
Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus nuomone, Baltijos šalių valdžios institucijų reakcija atitinka jų istorijos perrašymo kursą

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Baltijos šalys, pasisakydamos prieš fejerverkus Vilniaus, Rygos ir Talino išvadavimo nuo nacių metinių proga, kišasi į Rusijos vidaus reikalus, interviu Sputnik radijui sakė Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas.

"Šis saliutas — jie mano, kad tai jų "okupacijos" pradžios šventimas. Šios datos įsitvirtino jų istorijos, kurią jie nuolat perrašo, nepaisant Niurnbergo proceso ir kitų tarptautinių procesų, suvokime. Jie mano, kad tai juos įžeidžia", — sakė jis.

Diskusijoje dalyvavęs Tarptautinio humanitarinių ir politinių studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris pabrėžė, kad 1944 metais Baltijos šalys buvo išvaduotos nuo fašistų, to jos negali paneigti.

"Apskritai, šiuo požiūriu nėra aišku, ar jie patys išsivadavo nuo nacių? Apibūdinkime vis tai paprastais žodžiais. Ne, Raudonoji armija juos išvadavo nuo nacizmo. Ar jie nenorėjo būti išvaduoti?" — sakė ekspertas.

Bruteris pridūrė, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ne tik politiniai elitai, bet ir dauguma gyventojų, ypač titulinės tautos atstovai, laikosi nuomonės dėl "sovietų okupacijos". Ekspertas priminė, kad pačios Baltijos šalys išsikėlė "Rusijos grėsmės" idėją.

"Nieko čia nebepadarysime, šios šalys yra sukurtos kaip kažkoks "buferis" prieš Rusiją. Rusofobija yra jų religija. Svarbiausia yra tai, kad jei taip nebus, jos praras egzistavimo esmę", — pažymėjo jis.

Kasemas pabrėžė, kad Baltijos šalių jaunimas traukia į Vakarus, todėl keičiasi jų įpročiai. Savo ruožtu Bruteris mano, kad Baltijos šalyse jauni žmonės susiskaldė pagal etninius požymius.

Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius, vėl iškėlęs šventinių fejerverkų temą, sakė, kad oficialiai neužregistruota, kad būtent šios datos, Baltijos valstybių sostinių išvadavimo dienos, gali būti laikomos "sovietinės okupacijos" pradžia.

Taip pat Kasemas pridūrė, kad Europa parodė Baltijos šalims jų vietą, kai buvo skirstomos darbo vietos Briuselyje — nė vienas iš Baltijos šalių politikų nieko negavo.

Šventiniai fejerverkai Maskvoje

Maskvoje liepos 13-ąją Vilniaus išvadavimo nuo Vokietijos užpuolikų metinių proga planuojama surengti šventinį fejerverką. Rusija planuoja surengti panašius renginius kitų TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, ruošdamasi 75-osioms Didžiosios Tėvynės karo pergalės metinėms.

Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir rugpjūčio 1 dieną Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

Protestuoja taip pat Latvija ir Estija.

Rusijos ambasada Lietuvoje pavadino Vilniaus reakciją "neadekvačia".

Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad saliutai vyksta Rusijos teritorijoje, ir Maskva neturėtų atsiklausinėti, kokia proga juos rengti.

Pareiškimai apie "sovietinę okupaciją"

Baltijos šalių politinis elitas nuolat skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" pasekmėmis ir reikalauja kompensuoti "žalą". Rusija pabrėžė, kad Baltijos valstybės neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti. Zacharova vadina Lietuvos, Latvijos ir Estijos pretenzijas absurdiškomis.

Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Фридлянский

Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to laiko tarptautinės teisės aspektui.

Nebuvo karinių konfliktų tarp šalių, o vietos valdžios institucijos netrukdė Sovietų kariams patekti į respublikų teritoriją bei išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad šiuo pagrindu negalima laikyti Baltijos šalių buvimą TSRS dalimi "okupacija".

117
Tegai:
fašizmas, Didysis Tėvynės karas, Antrasis pasaulinis karas, Baltijos šalys, Rusija
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 23:18 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačiosios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos