Statybininkas

Lietuvoje per pusmetį darbo metu žuvo 20 darbuotojų

32
(atnaujinta 10:38 2019.07.16)
Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyko statybose, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per 2019 metų I pusmetį Darbo inspekcijoje buvo gauta 20 pranešimų apie mirtis ir 50 pranešimų apie sužalojimus darbuose, skelbia Statistikos departamentas.

2018 metais per tokį pat laikotarpį buvo gauta atitinkamai 21 ir 57 pranešimai.

Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko statybose — 5 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų. Nelaimingi atsitikimai taip pat įvyko apdirbamosios gamybos (5 mirtini ir 6 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 mirtini ir 10 sunkių), transporto ir saugojimo (4 mirtini ir 8 sunkūs), žemės ūkio (2 mirtini ir 1 sunkus), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1 mirtinas ir 2 sunkūs), vandens tiekimo, nuotekų valymo (1 mirtinas) ekonominės veiklos rūšių (EVR) įmonėse.

Po du sunkius nelaimingus atsitikimus darbe užregistruota švietimo, meninės ir pramoginės veiklos, administravimo ir aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo EVR įmonėse.

Be eismo įvykių, kurių metu 6 darbuotojai žuvo, per 2019 metų I pusmetį statybos darbai buvo pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti — juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl mirtino elektros srovės poveikio (smūgio) po vieną darbuotoją žuvo vykdant medienos apdorojimo darbus bei elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo, remonto darbus.

Kaune dėl įmonės direktoriaus kaltės žuvo darbuotojas >>

Kaip ir pernai, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio — taip žuvo 3 darbuotojai; dar 2 darbuotojai žuvo darbe ant jų nukritus / užvirtus daiktams iš aukštai. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio EVR įmonėse.

Per 2019 metų I pusmetį statybvietėse net 2 atvejais vykdant darbus tranšėjose atskilę iškasų šlaitai užvirto ant tranšėjose dirbusių darbuotojų ir mirtinai juos sužalojo. 2 darbuotojus mirtinai prispaudė judantys įrenginiai (krautuvas ir traktorius). Vykdant darbus šalia veikiančių transporterių / konvejerių, besisukantys įrenginiai įtraukė 2-jų darbuotojų galūnes ir juos mirtinai sužalojo.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per šių metų I pusmetį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Be to, šių metų I pusmetį įvykių darbe metu žuvo 1 neblaivus darbuotojas ir buvo sunkiai pakenkta 1 neblaivaus darbuotojo sveikatai.

Pažymima, kad per šį laikotarpį sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

32
Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje šiais metais darbo metu žuvo 8 darbuotojai
"Lietuvos geležinkeliai" vertins "Saugos paslaugų" alternatyvas
Nuo kitų metų didės viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis
Operacija, archyvinė nuotrauka

Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

(atnaujinta 13:30 2021.01.26)
Šiuo metu pacientų būklė gera, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia, koronaviruso testų rezultatai buvo neigiami

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites. 

"Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai — transplantacijos atliktos", — pasakoja Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.

Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija. 

"Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau", — teigė Jančorienė.

Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne. 

Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima

Pasak gydytojos Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai — koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.

Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. "Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, — sako Raimonda. — Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai — trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį".

36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. 

"Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, — pasakoja pacientas. — Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų". 

Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų. 

Tegai:
COVID-19, operacija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą
PSO papasakojo apie koronaviruso likimą
JT generalinis sekretorius prakalbo apie neonacius COVID-19 epochoje
Miškas

Europos Komisija prigrasino Lietuvai sankcijomis dėl miškų pirkimo

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Lietuvos parlamentarai anksčiau įvedė pataisą, pagal kurią privatiems asmenims nustatomas didžiausias galimas nuosavybės plotas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvą pagrįsti priimtą pataisą dėl vieno asmens ne daugiau kaip 1,5 hektaro miško įsigijimo, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

EK teigimu, pataisa gali prieštarauti ES straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.

Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą — 1500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.

EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. 

Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Aplinkos ministerija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 metų vasario 17 d.

"Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė", — pasakė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras — dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

Tegai:
Europos Komisija (EK), sankcijos, miškas, Lietuva
Dainininkas Filipas Kirkorovas

Lietuvoje norima sukurti juodąjį sąrašą menininkams Rusijos

Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys pažadėjo atidžiau įvertinti iš Rusijos atvykstančius menininkus ir kitus asmenis. Apie tai praneša internetinis leidinys "Lenta.ru", remdamasis Rusijos žiniasklaida.

Pasak jo, Lietuvos valdžiai būtų labai naudingas "aiškus sąrašas asmenų, kurie yra nepageidaujami Lietuvoje".

"Tikrai galėtų būti aktyvesnis ir pačios Kultūros ministerijos vaidmuo inicijuojant tokio sąrašo sudarymą, kultūrinės erdvės monitoringas, ar, tarkime, propagandai imliausių kultūros sričių ir veikėjų identifikavimas", — teigė jis.

Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną.

Respublika teigė, kad "atlikėjų, viešai pateisinančių Krymo okupaciją" negalima "toleruoti" jokioje demokratinėje valstybėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad dainininkas "sąmoningai neigė" Ukrainos teritorinį vientisumą.

Menininko advokatai teigė, kad Kirkorovas apskųs Lietuvos valdžios sprendimą Europos teisme. Tuo pat metu EK atsisakė komentuoti situaciją sakydama, kad atskirus atvejus turi įvertinti nacionalinės valdžios institucijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija po skandalo ėmė svarstyti galimybę uždrausti Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui atvykti į respubliką dėl to, kad šių dainininkų koncertų organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atšaukimą. Bendra žala įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų. Patys koncertai buvo nukelti į vėlesnę datą.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas pažymėjo, kad Lietuvos visuomenė ir vyriausybė yra skirtingose realybėse, nes jei Lietuvos piliečiai nenorėtų klausytis Kirkorovo, jis nebūtų vykęs į šią šalį koncertuoti.

Tegai:
Rusija, Lietuva, Filipas Kirkorovas