Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva kaups 2,5 mlrd. eurų radioaktyviųjų medžiagų atliekynui

33
(atnaujinta 11:23 2019.07.16)
Giluminį atliekyną reikia pastatyti iki 2066 metų, kai pasibaigs laikinos saugyklos eksploatacijos terminas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuva ketina kaupti lėšas giluminiam radioaktyviųjų medžiagų atliekynui. Apie tai praneša Ren.TV su nuoroda į Lietuvos energetikos ministeriją.

"Dokumento projektas pateiktas vyriausybei patvirtinti", — pažymėjo ministerijos atstovai.

Ministerija pranešė, kad statybai reikės 2,52 mlrd. eurų. Giluminį atliekyną reikia pastatyti iki 2066 metų, kai pasibaigs laikinos saugyklos eksploatacijos terminas. Tam, kad pavyktų sukaupti reikiamas lėšas, valstybės valdomos įmonės kasmet perves į Rezervinio fondo sąskaitą 25 proc. dividendų.

2019 metų kovą buvo paskelbtas mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos darbų pirkimas. Į šį atliekyną, kurio eksploatacijos pradžia numatyta 2024 metais, radioaktyviosios atliekos bus dedamos visą eksploatacijos nutraukimo laiką — iki 2038 metų.

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė, kuri pradėjo dirbti 1983 metais, Lietuvai vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai priešinosi atominės elektrinės uždarymui, o respublika tapo labiau priklausoma nuo elektros tiekimo iš kitų šalių.

Oficialus Vilnius planavo statyti naują, Visagino AE, bendradarbiaudamas su Latvija ir Estija, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl pasikeitusios Lietuvos valdžios ir situacijos rinkoje.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

33
Tegai:
atliekynas, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Dar šia tema
Vyriausybei bus pristatyta Ignalinos AE uždarymo ataskaita
Ignalinos AE patikrinti saugai svarbūs kėlimo įrenginiai, esama broko
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje daugiau nei 1000 naujų COVID-19 atvejų, mirė dar 7 žmonės

(atnaujinta 11:37 2021.04.16)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 088 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 231 601, 209 538 žmonės pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 68 990.

Per pastarąją parą fiksuojamos 7 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 60 iki 89 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 739.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 16 948 žmonės, antra skiepo doze — 4 861 pilietis. Iš viso 204 533 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 341 767 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 750 833 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva prašo Danijos pasidalinti vakcina "Vaxzevria", kurios pastaroji atsisakė
Nuo šiol šalies gyventojai galės įsigyti savikontrolei skirtus greituosius antigeno testus
PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę
Džo Baidenas

"Putinas tavęs nebijo!" Britai pasmerkė Baideną sankcijas Rusijai

(atnaujinta 11:01 2021.04.16)
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų, ir pažadėjo parengti atsakomąsias priemones

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Britai sukritikavo JAV prezidentą Džo Baideną įvedę naujas sankcijas Rusijai, rašo "Daily Mail".

"Baidenas laiko save supermenu, išspardęs dešimt Rusijos diplomatų. Koks jis kvailys!" — rašė vienas iš skaitytojų.

Kitas komentatorius pažymėjo, kad Amerikos lyderis bando padaryti "viską nepaisant" buvusio prezidento Donaldo Trampo, kiti mano, kad tokia situacija nebūtų buvusi vadovaujant buvusiam JAV vadovui.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Visa tai sukels chaosą ir nuves mus į karus, badą, nedarbą ir anarchiją", — pabrėžė jis.

Dauguma vartotojų ragina "išvaryti Baideną iš Baltųjų rūmų".

Kai kurie vartotojai išreiškė apgailestavimą ir atsiprašė "viso laisvo pasaulio" dėl JAV demokratų partijos padarytos žalos.

"Ar norite pasmaugti Rusiją sankcijomis? Ji turi 600 milijardų dolerių aukso ir užsienio valiutos atsargų. Tai šalis, turinti didžiausius gamtos išteklius pasaulyje", — sakė kitas komentatorius.

Jungtinės Valstijos išvakarėse paskelbė dar vieną sankcijų Rusijai paketą dėl "Maskvos kišimosi į 2020 metų rinkimus", "kibernetinių atakų" ir padėties Kryme.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų, ir pažadėjo parengti atsakomąsias priemones.

Tegai:
sankcijos, Rusija, JAV, Didžioji Britanija, Vladimiras Putinas, Džo Baidenas