Automobilis kelyje, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas sukritikavo saugaus eismo gerinimo programą "Vizija nulis"

31
(atnaujinta 18:58 2019.07.18)
Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad leistiną ribą tikslinga mažinti tuo atveju, jeigu lygiagrečiai būtų didinami maksimalūs važiavimo greičiai keliuose, nes esą dabartiniai ribojimai likę nuo sovietmečio

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sukritikavo Vyriausybės parengtą valstybinės saugaus eismo gerinimo programos projektą "Vizija — nulis".

Projekto tikslas — iki 2050 metų pasiekti nulį žuvusiųjų kelių transporte, o strateginis tikslas — iki 2030 metų žuvusiųjų kelių transporte sumažinti 50 proc., palyginti su 2018 metais, rašoma Seimo pranešime.

Pasak programos rengėjų, nors pirmąjį 2019-ųjų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo, tačiau pačių eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių tik padaugėjo. Nurodoma, kad pagrindine avarijų priežastimi ir toliau išlieka per didelis ir nesaugus greitis, todėl ketinama įvesti baudas net viršijusiems greitį 1 km/val., o rajoniniuose ir krašto keliuose jį reikšmingai sumažinti.

Tai reiškia, kad už leistino greičio iki 10 km/h viršijimą būtų taikoma administracinė atsakomybė, o ne įspėjimas, kaip kad yra pagal šiuo metu galiojančią tvarką. Kitaip tariant, tolerancija bus sumažinta iki minimumo, o kalbant apie leistino greičio mažinimą krašto keliuose, užsimenama, kad daugelyje tokių kelių greitis turėtų būti mažinamas nuo 90 iki 70 km/h.

Parlamentaro Lauryno Kasčiūno teigimu, tokie "utopiniai" siūlymai yra "bukos policinės priemonės", kurios labiau panašios į bandymą pasipelnyti.

Pasak jo, siūlomose priemonėse visiškai neįvertinama automobilių spidometrų ir greičio matuoklių paklaidos.

Parlamentaras mano, kad visą laiką važiuoti 1 km/h tikslumu praktiškai neįmanoma, ypatingai miestuose. 

"Tai reiškia, kad nenorintiems rizikuoti eismo dalyviams, pavyzdžiui, miestuose teks laikytis ne 50 km/h, o arčiau 40 km/h greičio. Dėl to lėtės visas automobilių srautas, bus patiriamos didesnės laiko sąnaudos. O tai reiškia ir didesnius nuostolius. Būtų nesusipratimas, kada būtų pradėti masiškai bausti 1–5 km/h leistiną greitį viršijantys eismo dalyviai, kai piktybiniai KET pažeidėjai miestuose iki šiol nevengia "lakstyti" 100 km/greičiu. Vargu, ar tokios siūlomos priemonės pakeistų pastarųjų elgesį. Nors prioritetai tūrėtų būti orientuoti būtent į tokią kategoriją. Taip pat racionaliau būtų įspėjimo ribą sumažinti iki 5km/h", — teigė Kasčiūnas.

Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie tolerancijos greičio viršijimui mažinimą ir turint omeny, kad ne vienas vairuotojas, ypač užmiesčio keliuose, važiuoja 10 km/h greičiau nei leistinas greitis, įspėjimą ribą tikslinga mažinti tuo atveju, jeigu lygiagrečiai būtų didinami maksimalūs važiavimo greičiai keliuose, nes esą "dabartiniai ribojimai likę nuo sovietmečio".

Kasčiūnas teigia, kad šalies magistraliniuose keliuose yra ruožų kuriuose leistiną greitį galima didinti nuo 130 iki 150 km/h, krašto keliuose — nuo 90 iki 100 km/h., nes keliuose daugėja naujų ar apynaujų automobilių, kurie yra pakankamai galingi, turi daugybę elektroninių saugos sistemų ir kuriais ganėtinai "saugu važiuoti dideliais greičiais".

Tuo tarpu Lietuvos policijos duomenimis, šiais metais dėl vairuotojų nepasirinkto saugaus važiavimo greičio ir leistino greičio viršijimo įvyko 20 procentų visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.

Kas penktas eismo įvykis įvyko, kai vairuotojų nesuvaldyti per greitai važiavę automobiliai nuvažiavo nuo kelio, apvirto, atsitrenkė į medžius, stulpus, kaktomuša susidūrė su kitais automobiliais.

Nuo praėjusių metų rudens greitį šalies keliuose fiksuoja 25 sektoriniai greičio matuokliai. Jie nustato vidutinį transporto priemonių greitį. Sektoriniai greičio matuokliai šiais metais užfiksavo 50 395 greičio viršijimo atvejus.

31
Tegai:
greitis
Dar šia tema
Pagrindinė eismo įvykių priežastis – greičio viršijimas
Videofaktas: kaip veikia vidutinio greičio matavimo sistema
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros

(atnaujinta 12:21 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vilniaus Senamiestyje įvedus naują kilpinę eismo tvarką, pažeidėjus šioje zonoje stebės policija su kameromis, o vasaros pabaigoje planuojama pastatyti numerius nuskaitančias kameras, antradienį žurnalistams teigė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. 

"Esame sutarę su Vilniaus policija, kuri turi apie 60 kamerų Vilniaus miesto senamiestyje. Jeigu matysime, kad yra piktybinių pažeidėjų, į pagalbą pasitelksime ir kameras. O rugpjūčio mėnesį kartu su kilpinio eismo schemomis testuosime specialias kameras, kurios nuskaito numerius ir automatiškai įvertinama, ar tas automobilis nepažeidė tam tikros kilpos. Bet iš pradžių tikrai elgsimės atlaidžiai ir stengsimės labiau informuoti nei bausti", — teigė Mitalas. 

Pasak Vilniaus mero pavaduotojo, bus fiksuojama, kaip įvažiavo automobilis, nuskaitomi jo numeriai ir žiūrima, ar jis neišvažiavo iš Vilniaus miesto Senamiesčio per tam tikrą laiką, pažeisdamas kilpinio eismo schemą per kažkurią kitą kilpą. Jis taip pat pažymėjo, kad visas Senamiesčio eismas perorganizuotas taip, kad arba yra fiziniai atskyrimai, arba yra kelių eismo ženklinimas, kuris draudžia kirsti eismą tarp tų kilpų.

Anot Vilniaus mero pavaduotojo, pirmąjį naujo eismo reguliavimo rytą daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. 

"Pasirinkome tokią datą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra mažesni, palyginti su kitomis dienomis. Daug tokių pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. Bus vairuotojų, kurie vienaip ar kitaip bus nustebę pasikeitus eismo krypčiai, bet sieksime užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje kartu su parkingo kontrolieriais, jei reikės, pasitelksime ir viešosios tvarkos pareigūnus", — sakė Mitalas.

Nuo antradienio Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu — Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro.

Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą Vilniaus širdyje. Šiuo metu jis sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc. Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. 

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Nauja kilpinė eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje
Tegai:
Vilnius, Senamiestis
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą vieno pasveikusio žmogaus

(atnaujinta 12:08 2020.07.07)
Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai, izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Per parą Lietuvoje nustatyti 3 nauji koronaviruso atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai.

Tarp naujų atvejų yra vienas įvežtinis. Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Naujų pasveikusiųjų per parą nenustatyta, jų išliko 1547.

Nuo viruso mirė 79 užsikrėtusieji, dar 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės.

Per pastarąsias 24 valandas Lietuvoje buvo patikrinta 1016 mėginių dėl koronaviruso, iš viso buvo atlikti 444 407 tyrimai, iš kurių 128 647 buvo atlikti mobiliuose punktuose.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje

Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19

(atnaujinta 12:34 2020.07.07)
PSO domisi Rusijos skiepais nuo COVID-19 ir vaistais koronavirusui gydyti, gydytojai laukia tyrimų rezultatų. Viena iš vakcinų išbandoma Burdenko karo ligoninėje

Pasaulio sveikatos organizacija susidomėjo Rusijos skiepais nuo koronaviruso. Organizacija paskelbė laukianti bandymų pabaigos. Kartu pažymėjo, kad taip pat žino apie vaistų, skirtų gydyti COVID-19, testavimą.

Vakcina nuo СOVID-19 laukiama visame pasaulyje, nes virusas, atrodo, dar neketina pasitraukti. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Armėnija ir Kirgizija, užfiksuotas padidėjęs užsikrėtimo atvejų skaičius, o Kazachstane įvestas griežtas karantinas.

Rusijos bandymai su savanoriais vyksta keliose vietose vienu metu. Kaip atliekami tyrimai, kaip jaučiasi savanoriai ir kurios šalys skiepų laukia labiausiai — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vakcina, skiepai, COVID-19, koronavirusas
Dar šia tema
Rusija yra pasirengusi pasaulinei rinkai tiekti COVID-19 testus ir medikamentus
Gydytojai papasakojo apie vakcinos nuo COVID-19 bandymų dalyvių būklę
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso