Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" modernizuos 14 prioritetinių šalies pervažų

30
(atnaujinta 00:55 2019.07.20)
Siekiama atnaujinti pervažų signalizacijos įrangą, įrengti naujus pėsčiųjų takus bei pėsčiųjų tako signalizacijos sistemą, vaizdo stebėjimo kameras bei perkonfigūruoti centralizuotą eismo valdymo sistemą

VILNIUS, liepos 19 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" modernizuos svarbiausias Lietuvos pervažas, praneša Susisiekimo ministerija.

Bendrovės valdyba patvirtino 14 prioritetinių pervažų signalizacijos įrangos modernizavimo projektą, kuris yra sudedamoji Pervažų saugumo didinimo programos dalis.

Pasak "Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojo, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovo Karolio Sankovskio, bendrovė siekia sumažinti žūčių geležinkelyje skaičių.

"Svarbiausią dėmesį skiriame eismo ir darbų saugumui, diegiame kompleksines edukacines ir infrastruktūros tobulinimo priemones, priimame modernius sprendimus. Per artimiausius keletą metų planuojame investuoti daugiau kaip 10 mln. eurų pagal pervažų modernizavimo programą", — sako Sankovskis.

Įgyvendinus projektą, geležinkelio pervažose bus įrengtos Tarptautinės geležinkelių sąjungos standarte UIC 762 numatytos techninės priemonės, kurios sudarys galimybes prioritetinėse pervažose reikšmingai padidinti traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugą.

Projektu siekiama atnaujinti pervažų signalizacijos įrangą, penkiose pervažose įrengti naują pėsčiųjų tako signalizacijos sistemą, keturiose pervažose įrengti pėsčiųjų takus.

Įgyvendinant projektą bus įrengiami viso automobilio kelio važiuojamosios dalies užtvarai, vaizdo stebėjimo kameros, bus perkonfigūruotos centralizuotos eismo valdymo sistemos.

Projektas ne tik reikšmingai užtikrins saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą geležinkelio pervažose, bet taip pat pagerins socialinę gyventojų aplinką, sutrumpins pervažų uždarymo/atidarymo laiką ir kelių transporto prastovos prie pervažų laiką.

Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis atviras pirkimo konkursas šiam projektui įgyvendinti.

Projektą numatoma finansuoti nuosavomis "Lietuvos geležinkelių" lėšomis ir ketinama jį įgyvendinti iki 2021 metų pabaigos.

30
Tegai:
Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos geležinkeliai tariasi dėl greičio didinimo galimybių
Daugiau nei pusė Lietuvos vairuotojų pervažose elgiasi nesaugiai
Pradedami pagrindiniai "Rail Baltica" geležinkelio tiesimo darbai
Nevėžio upė Lietuvoje

Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita

(atnaujinta 15:41 2020.07.10)
Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didesnėje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjo

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip Lietuva įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 metais, pateikta Europos Komisijai (EK), praneša Aplinkos ministerija.

"Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didesnėje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjo, o beveik trečdalyje (27 proc.) maksimalios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę.

Taip pat ežeruose ir tvenkiniuose vidutinės metinės nitratų koncentracijos neviršijo nustatytos ribinės vertės ir net 90 proc. šių telkinių vandens kokybė pagal nitratus, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, buvo stabili arba gerėjo, tačiau Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje padaugėjo vietų, kuriose padidėjo nitratų koncentracijos.

Pažymima, kad požeminių vandenų monitoringas atskleidė, kad nitratų koncentracijų pokyčius daugeliu atvejų lėmė pasikeitęs žemės naudojimo intensyvumas stebėtų vietovių aplinkoje, bet reikšmingo poveikio dėl taršos iš žemės ūkio šaltinių požeminio vandens cheminei būklei nenustatyta.

Tegai:
oro tarša, aplinkos tarša, Europos Komisija (EK), Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje pradėti tyrimai arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Lietuvos geležinkelių pastatas, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto istorinio pastato Vilniuje

(atnaujinta 14:54 2020.07.10)
Ilgus metus LTG simboliu buvęs pastatas Mindaugo gatvėje bus perduotas Lietuvos visuomenei. Skaičiuojama, kad bendrovei tai leis sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) paliks istorinį pastatą Vilniuje ir perduos jį valstybei. Apie tai pranešama įmonės Facebook paskyroje.

"Bendrovės pagrindiniame administraciniame pastate dirbantys žmonės iki metų pabaigos persikels į Vilniaus stoties teritorijoje esančius įvairius pastatus, o ilgus metus bendrovės simboliu buvęs pastatas Mindaugo g. 12 bus perduotas Lietuvos visuomenei", — skelbiama pranešime.

Kaip pažymi LTG, šiuolaikiškos bendrovės poreikiams pastatas Mindaugo gatvėje jau nėra tinkamas, tačiau Vilniaus panoramą puošiantys "rūmai" galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas.

Tuo tarpu bendrovės administracija persikelia į Vilnius Connect teritoriją Geležinkelio gatvėje.

Вид на здание Литовские железные дороги в Вильнюс
"Lietuvos geležinkelių" pastatas Mindaugo g. 12

"Per pusmetį išsikelsime iš pastato, dauguma įsikurs arčiau geležinkelio — ir tiesiogine, ir juridine prasme. Įmonių buveinės bus įregistruotos Geležinkelio gatvėje esančiuose LTG pastatuose. Aplink geležinkelio stotį įsikurs ir didžioji dalis Mindaugo g. dirbusių darbuotojų. Jau dabar šalia stoties turime įrengę 40 mobiliųjų darbo vietų — bet kuris LTG darbuotojas pasirinktą dieną gali rezervuotis darbo vietą ir ten dirbti", — savo Facebook paskyroje praneša bendrovės Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas. 

Skaičiuojama, kad išsikėlus iš Mindaugo gatvės, bendrovė gali sutaupyti daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus.

Pastatą Mindaugo gatvėje suprojektavo rusų ir lenkų architektas Tadeušas Marija Rostvorovskis. XX amžiuje jis priklausė Polesės geležinkelio direkcijai.