Moteris su svarmenimis

Reikės pateikti mažiau dokumentų: naujovės sąnarių endoprotezavimo srityje

31
(atnaujinta 21:06 2019.07.20)
Lietuvoje gerinamas pacientų aptarnavimas dėl sąnarių endoprotezavimo

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Nuo šiol gyventojai, savo lėšomis įsigiję sąnario endoprotezą bei norėdami gauti kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, turės pateikti kur kas mažiau dokumentų, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu patvirtintoje naujoje tvarkoje, kuria siekiama sumažinti apdraustiesiems tenkančią administravimo naštą.

Taigi nuo šiol kreipiantis į teritorines ligonių kasas nebereikės pateikti sąnario endoprotezo įsigijimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Taip pat atsisakoma notaro patvirtinto originalo, kad skirta kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą. Be to, nebereikės pateikti asmens mirties liudijimo kopijos, jei žmogus mirė, nesulaukęs kompensacijos už savo lėšomis įsigytą sąnario endoprotezą.

Kadangi teritorinių ligonių kasų darbuotojai konsultuoja besikreipiančius sąnarių endoprotezavimo klausimais gyventojus, nauja tvarka kartu nustatyta, jog prašymus dėl gydymo įstaigos keitimo, dėl grąžinimo į eilę ir pakartotinio sąnario endoprotezavimo skyrimo apdraustasis nuo šiol pateiks nebe Valstybinei ligonių kasai (VLK), o teritorinei ligonių kasai. Pastarosios darbuotojai prašymą užregistruos VLK Eilių ir atsargų valdymo informacinėje sistemoje ir apie tai informuos apdraustąjį.

Ligonių kasų specialistai primena, jog PSDF biudžeto lėšomis centralizuotai perkami kelio, klubo, peties, alkūnės ir čiurnos sąnario endoprotezai bei jų priedai. O pacientams, kurie endoprotezus įsigyja savo lėšomis, yra išmokama nustatyto dydžio kompensacija.

Kasmet Lietuvoje atliekama apie 9,5 tūkstančio klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijų, kurias apmoka ligonių kasos.

Ar apdraustajam reikalinga sąnarių endoprotezavimo operacija, nusprendžia gydytojas ortopedas-traumatologas. Pas jį konsultuotis siunčia bendrą paciento būklę įvertinęs šeimos gydytojas.

31
Tegai:
protezų kompensavimas, Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (404)
Dar šia tema
SAM numato medicinos prietaisų nuomos išlaidų kompensavimą
Naujos kokybiškos gydymo paslaugos taps lengviau prieinamos
Bus kompensuojami nauji vaistai nuo vėžio
Seimas svarstys, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis
Lukiškių kalėjimas

Gauta viena paraiška dėl Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos

(atnaujinta 10:49 2021.03.09)
Kovo 8-ąją baigėsi laikinos Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos konkursas, gauta vieno dalyvio paraišką

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Pirmadienį, kovo 8-ąją, baigėsi laikinos Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos konkursas, VĮ Turto bankas gavo vieno dalyvio paraišką, praneša banko spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, antradienį susirinkusi konkurso komisija patikrins gautą paraišką ir vertins, ar pateiktas pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus bei veiklos pobūdį, taip pat priims sprendimą dėl toliau laukiančių konkurso procedūrų.

Kompleksą norima išnuomoti dvejiems metams su galimybe nuomos periodą pratęsti. Pradinė komplekso rinkos nuomos kaina, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai, buvo 0,97 euro už kvadratinį metrą be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Konkurso dalyviai paraiškas galėjo teikti iki 2021 metų kovo 8 dienos 15:00.

Kvalifikaciniuose reikalavimuose numatyta, kad konkurso dalyvis privalo turėti negyvenamosios paskirties patalpų valdymo patirties, t.y. per pastaruosius dvejus metus nepertraukiamai valdė, naudojo ar administravo ne mažesnio nei 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto negyvenamosios paskirties patalpas.

Konkursas organizuojamas siekiant šį kultūros paveldo objektą kuo greičiau bent iš dalies atverti visuomenei, tad konkurso dalyviai yra įpareigoti pateikti numatomų veiklų planą.

Komplekse bus galima vykdyti edukacines, kultūrines, menines, mokslines bei kitas veiklas. Nuomininkas taip pat privalės užtikrinti komplekso priežiūrą ir rūpintis pastatų vertingųjų savybių išsaugojimu. Lukiškių kalėjimo kompleksas laikinai išnuomojamas iki bus pasirengta ilgalaikiam jo įveiklinimui. 

Tegai:
nuoma, Vilnius, Lietuva, Lukiškių kalėjimas
AstraZeneca

SAM papasakojo apie šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius

(atnaujinta 10:35 2021.03.09)
Dažniausi šalutiniai COVID-19 vakcinų poveikiai yra skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos ar raumenų skausmas, kai kuriems pacientams pasireikšdavo alerginės reakcijos

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija papasakojo apie dažniausius šalutinius vakcinų nuo koronaviruso poveikius.

Šiuo metu Lietuvoje kovai su visuotine pandemija pasitelkiamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos (EVA) vakcinos – "AstraZeneca", "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". 

Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas teigia, kad visoms trims vakcinoms būdingas panašus galimas šalutinis poveikis: nuovargis, skausmas bei patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas. 

"Nors šalutinis poveikis po vakcinacijos yra tikėtinas ir gali pasireikšti, tačiau tikrai nebūtinai. Kai kada šalutinis poveikis juntamas po vienos vakcinos dozės, o kartais – po dviejų. Jungtinės Karalystės, atlikusios vakcinaciją milijonams piliečių, visuomenės sveikatos agentūra skelbia, kad šalutinis poveikis dažniau pasireškia po antros iRNR vakcinų – "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" dozės, o po "AstraZeneca" vakcinos galimas šalutinis poveikis intensyviau pasireiškia jau po pirmos dozės", – sako gydytojas.

Ir atvirkščiai – po pirmos "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" vakcinos dozės šalutinis poveikis pasitaiko rečiau, o po antros "AstraZeneca" vakcinos dozės – reakcijos būna retos.

Skirtingos vakcinos – skirtingi šalutiniai poveikiai?

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad skausmas injekcijos vietoje pasireikšdavo daugiau nei 80 proc. žmonių po "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinų, o po "Moderna" vakcinos – 92 proc. paskiepytų žmonių.

Nuovargį jausdavo daugiau nei 60 proc. asmenų, paskiepytų "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinomis ir 70 proc. žmonių po "Moderna" vakcinos.

Daugiau nei 50 proc. žmonių jautė galvos ar raumenų skausmą po "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinos, o po "Moderna" vakcinos – 64,7 proc.

Po vakcinacijos taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos, tačiau dažniausiai tiems žmonėms, kurie ir anksčiau buvo patyrę sunkių alerginių reakcijų. Alerginės reakcijos atsiradimą rekomenduojama stebėti maždaug 15–30 minučių po vakcinacijos proceso.

Kaip palengvinti šalutinį vakcinos poveikį

Anot Kulikausko, palengvinti šalutinį poveikį gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, laisvesni drabužiai, vėsūs kompresai injekcijos vietoje. 

Nuskausminamųjų arba vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti prieš vakcinaciją nerekomenduojama, nes jie gali sutrikdyti organizmo gebėjimą sukurti imuninį atsaką prieš ligos sukėlėjus. Tačiau, jeigu po vakcinacijos kūno temperatūra pakyla virš 38.5 °C, nuskausminamųjų išgerti galima. 

Visos nepageidaujamos reakcijos gali praeiti per keletą valandų, o sveikata pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos. 

"Tik nesijaudinkite: jei nejaučiate šalutinio poveikio, tai dar nereiškia, kad vakcina nėra efektyvi. Nereikėtų galvoti, kad jeigu po vakcinacijos nepakilo temperatūra, tai vakcina neveiksminga. Taip nėra, tiesiog kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir, jeigu kaimynei temperatūra po vakcinacijos pakilo, tai nereiškia, kad temperatūra pakils ir jums", – sako gydytojas Kulikauskas.

Kodėl pasireiškia šalutinis poveikis? 

Anot gydytojo, šalutinis poveikis yra natūrali organizmo reakcija. 

"Vakcinos esmė – supažindinti imuninę sistemą su patogenais, kad pasigamintų ne tik antikūnai, bet ir susidarytų imuninės atminties ląstelės. Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną. Su vakcina suleidžiama "instrukcija" pagal kurią žmogus pats pagamina viruso dalelę. Tuomet imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą ir greitai neutralizuoja. Duodamas nurodymas pradėti gaminti antikūnus, kurie lengvai gali įveikti virusą, neleidžia jam „įsisiautėti“ ir apsaugo ateityje. Todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma", – sako gydytojas.

Jis pažymi, kad visos pasaulyje naudojamos vakcinos gali sukelti šalutinių reiškinių ir jie visi būna panašūs. 

Kada susiformuoja imunitetas?

Po dviejų "Pfizer-BioNTech" vakcinos dozių, darant 21 dienos pertrauką, jos efektyvumas siekia 95 proc. "Moderna" vakcinos efektyvumas po dviejų dozių, darant 28 dienų pertrauką, siekia 94 proc. 

"AstraZeneca" vakcinos jau po vienos dozės efektyvumas siekia 70 proc. Po antros šios vakcinos dozės, darant 12 savaičių pertrauką, vakcina, praėjus 7 ir daugiau dienų, 94 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo ir simptominės ligos formų, 92 proc. – nuo sunkių ligos formų ir 87 proc. – nuo hospitalizacijos.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, COVID-19
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Lietuvą pasiekė dvyliktoji "BioNTech & Pfizer" vakcinų nuo COVID-19 siunta
"Sputnik V" kūrėjai pareikalavo EVA atsiprašyti už žodžius apie vakciną
"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo
Panevėžyje duris atvėrė vakcinavimo centras
Du Japonijos gyventojai patirė anafilaksinį šoką po vakcinos "Pfizer"