Vilnius, archyvinė nuotrauka

Amžinai atsiliekanti periferija: Baltijos šalys nepriartės prie Vakarų Europos

31
(atnaujinta 23:02 2019.07.21)
Pasak daugelio Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, pagrindinis jų šalių, įstojusių į Europos Sąjungą ir Šengeno zoną, privalumas yra tas, kad jie dabar gali laisvai išvykti

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Baltijos šalių ir Rytų Europos gyventojai nėra patenkinti savo šalių "pasiekimais" nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ir skuba persikelti iš savo tėvynės į senąją Europą, rašo "RuBaltic.ru" straipsnyje ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Nei dabartinių, nei būsimų emigrantų nežavi "nuostabūs ekonominiai rodikliai", kuriais didžiuojasi valstybių valdžios ir tarptautinės struktūros, į kurias įstojo Lietuva, Latvija, Estija bei kiti "jaunieji europiečiai".

Dar vienas įrodymas — tai Tarptautinio valiutos fondo direktoriaus pavaduotojo Tao Zhang prognozė. Remiantis TVF vadovų skaičiavimais, jei padėtis nepagerės, iki 2050 metų Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos gyventojų (išskyrus Turkijos) skaičius bendrai sumažės 12 proc., o dirbančių gyventojų skaičius — 25 proc.

"Tai reiškia, kad vidutinis pajamų ir BVP vienam gyventojui padidėjimas, valstybės skolos sumažėjimas ir kiti makroekonominiai rodikliai, pagal kuriuos TVF vertina šalių "sėkmę", neišsprendžia problemų, kurios ateityje paveiks Ukrainą, Moldovą ar Baltijos šalis. Ir tai pripažįsta pats TVF", — rašo Nosovičius.

Savo ruožtu, demografinės problemos, mano Zhang, paveiks šalių ekonomiką. Be to, egzistuoja rizika, kad jų BVP sumažės vienu procentu per metus. Todėl iki XXI amžiaus vidurio Rytų Europa ne tik nepasivys Vakarų Europos pagal gyventojų gerovės ir socialinio bei ekonominio vystymosi lygį, bet netgi negalės žymiai prie jo priartėti.

"Vakarų pasaulyje toms pačioms Baltijos šalims nulemta likti atsiliekančia nuo senosios Europos periferija, kuri vejasi-vejasi Vokietiją ar Prancūziją, bet niekada nepasivys, nes Centras išpumpuoja iš periferijos žmogiškuosius išteklius ir palieka šią periferiją kentėti nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo", — rašoma straipsnyje.

Iš esmės, didžiosios Europos jėgos ir toliau siekia kolonijinės politikos, tik dabar jos savo galią išplečia ne į atokias teritorijas, bet į savo kaimynus. Metropolijos vis dar pumpuoja išteklius, šį kartą pirmiausia žmogiškuosius. Dabar Anglijai nereikia atsivežti vergų rinkti medvilnės — dabar "vergai" patys atvyksta rinkti braškių.

Pasak daugelio Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, pagrindinis jų šalių, įstojusių į Europos Sąjungą ir Šengeno zoną, privalumas yra tas, kad dabar jie gali laisvai išvykti į Vakarų Europą. Net pagrindinių Europos postų pasiskirstymas aiškiai rodo, kurios šalys priklauso "metropolijai", kurios — "kolonijoms", pažymėjo Nosovičius.

Pasak eksperto, TVF vadovai patys negali paaiškinti, kodėl gyventojai išvyksta iš, jų skaičiavimais, "progresyvių ir sėkmingų" valstybių. Tuo tarpu kolonializmo ir periferijos teorijos puikiai tinka dabartinei ES situacijai.

Kaip pažymi Nosovičius, Rytų Europoje išsiskiria vien Lenkija, kuri pastaraisiais metais "išpumpavo iš kaimyninės Ukrainos kelis milijonus ukrainiečių", bet dabar kyla klausimas, ar ji sugebės susidoroti su šia situacija.

"Tačiau Baltijos šalių perspektyvos labai liūdnos. Ukrainiečiai čia ilgam neužsibūna, ir net pabėgėliai iš Azijos ir Afrikos pabėgo kartu su šių šalių gyventojais", — teigia ekspertas.

31
Tegai:
ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalims trūksta ne pinigų, o protingų politikų
RF ambasadorius: Rusija nenori, kad Baltijos šalys būtų "sanitarinė užkarda"
Lietuva tapo eksporto augimo lydere Baltijos šalyse