Vilnius, archyvinė nuotrauka

Amžinai atsiliekanti periferija: Baltijos šalys nepriartės prie Vakarų Europos

52
(atnaujinta 23:02 2019.07.21)
Pasak daugelio Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, pagrindinis jų šalių, įstojusių į Europos Sąjungą ir Šengeno zoną, privalumas yra tas, kad jie dabar gali laisvai išvykti

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Baltijos šalių ir Rytų Europos gyventojai nėra patenkinti savo šalių "pasiekimais" nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ir skuba persikelti iš savo tėvynės į senąją Europą, rašo "RuBaltic.ru" straipsnyje ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Nei dabartinių, nei būsimų emigrantų nežavi "nuostabūs ekonominiai rodikliai", kuriais didžiuojasi valstybių valdžios ir tarptautinės struktūros, į kurias įstojo Lietuva, Latvija, Estija bei kiti "jaunieji europiečiai".

Dar vienas įrodymas — tai Tarptautinio valiutos fondo direktoriaus pavaduotojo Tao Zhang prognozė. Remiantis TVF vadovų skaičiavimais, jei padėtis nepagerės, iki 2050 metų Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos gyventojų (išskyrus Turkijos) skaičius bendrai sumažės 12 proc., o dirbančių gyventojų skaičius — 25 proc.

"Tai reiškia, kad vidutinis pajamų ir BVP vienam gyventojui padidėjimas, valstybės skolos sumažėjimas ir kiti makroekonominiai rodikliai, pagal kuriuos TVF vertina šalių "sėkmę", neišsprendžia problemų, kurios ateityje paveiks Ukrainą, Moldovą ar Baltijos šalis. Ir tai pripažįsta pats TVF", — rašo Nosovičius.

Savo ruožtu, demografinės problemos, mano Zhang, paveiks šalių ekonomiką. Be to, egzistuoja rizika, kad jų BVP sumažės vienu procentu per metus. Todėl iki XXI amžiaus vidurio Rytų Europa ne tik nepasivys Vakarų Europos pagal gyventojų gerovės ir socialinio bei ekonominio vystymosi lygį, bet netgi negalės žymiai prie jo priartėti.

"Vakarų pasaulyje toms pačioms Baltijos šalims nulemta likti atsiliekančia nuo senosios Europos periferija, kuri vejasi-vejasi Vokietiją ar Prancūziją, bet niekada nepasivys, nes Centras išpumpuoja iš periferijos žmogiškuosius išteklius ir palieka šią periferiją kentėti nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo", — rašoma straipsnyje.

Iš esmės, didžiosios Europos jėgos ir toliau siekia kolonijinės politikos, tik dabar jos savo galią išplečia ne į atokias teritorijas, bet į savo kaimynus. Metropolijos vis dar pumpuoja išteklius, šį kartą pirmiausia žmogiškuosius. Dabar Anglijai nereikia atsivežti vergų rinkti medvilnės — dabar "vergai" patys atvyksta rinkti braškių.

Pasak daugelio Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, pagrindinis jų šalių, įstojusių į Europos Sąjungą ir Šengeno zoną, privalumas yra tas, kad dabar jie gali laisvai išvykti į Vakarų Europą. Net pagrindinių Europos postų pasiskirstymas aiškiai rodo, kurios šalys priklauso "metropolijai", kurios — "kolonijoms", pažymėjo Nosovičius.

Pasak eksperto, TVF vadovai patys negali paaiškinti, kodėl gyventojai išvyksta iš, jų skaičiavimais, "progresyvių ir sėkmingų" valstybių. Tuo tarpu kolonializmo ir periferijos teorijos puikiai tinka dabartinei ES situacijai.

Kaip pažymi Nosovičius, Rytų Europoje išsiskiria vien Lenkija, kuri pastaraisiais metais "išpumpavo iš kaimyninės Ukrainos kelis milijonus ukrainiečių", bet dabar kyla klausimas, ar ji sugebės susidoroti su šia situacija.

"Tačiau Baltijos šalių perspektyvos labai liūdnos. Ukrainiečiai čia ilgam neužsibūna, ir net pabėgėliai iš Azijos ir Afrikos pabėgo kartu su šių šalių gyventojais", — teigia ekspertas.

52
Tegai:
ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalims trūksta ne pinigų, o protingų politikų
RF ambasadorius: Rusija nenori, kad Baltijos šalys būtų "sanitarinė užkarda"
Lietuva tapo eksporto augimo lydere Baltijos šalyse
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje