Vėjaraupiai, archyvinė nuotrauka

Pirmą pusmetį sergamumas vėjaraupiais šalyje didesnis nei pernai

10
(atnaujinta 19:05 2019.07.22)
Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas — sergamumo pakilimai — nustatyti žiemos ir pavasario mėnesiais

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras/

Tai trečdaliu daugiau, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, kai buvo registruoti 9 979 ligos atvejai.

Pasak ULAC medikų, vėjaraupių atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas — sergamumo pakilimai — nustatomi žiemos ir pavasario mėnesiais. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais. Taip pat vėjaraupių infekcijai būdingas cikliškumas, o tai reiškia, jog kas 2–5 metus kartojasi vėjaraupių sergamumo pakilimai.

Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų. Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais.

Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, neilgai išsilaiko aplinkoje. Jis jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Virusas nevėdinamoje patalpoje (ore) gali išlikti virulentiškas keletą valandų. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis — vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus pirmas dvi dienas iki bėrimų ir penkias dienas, atsiradus bėrimams. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais pasitaiko tarp 2–6 metų vaikų.

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) — tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jam aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams.

Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).

Vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė — gyva susilpninta vėjaraupių vakcina, pasižyminti dideliu efektyvumu. Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės, mažiausiai 4 savaičių intervalu.

10
Tegai:
vėjaraupiai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Medicina ir sveikata (258)
Dar šia tema
Padės tik skiepai: Lietuvoje užfiksuotas pirmasis šiemet stabligės atvejis
Ar skiepai išgelbės nuo ukrainietiškų tymų?