Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lėktuvų stebėjimo aikštelė šalia Vilniaus oro uosto atsiras šių metų pabaigoje

35
(atnaujinta 23:07 2019.07.23)
Stebėjimo aikštelę planuojama įrengti šalia Salininkų sodų, už Vilniaus oro uosto tvoros

VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Šalia Vilniaus oro uosto teritorijos šiais metais iškils lėktuvų stebėjimo aikštelė, praneša miesto savivaldybė.  

Stebėjimo aikštelę planuojama įrengti šalia Salininkų sodų, iškart už Vilniaus oro uosto tvoros. Statybos darbus planuojama užbaigti iki šių metų spalio vidurio.

Vieta aikštelei buvo parinkta atsižvelgus tiek į technines galimybes, tiek į geriausią vaizdą, kurį galėtų pamatyti lankytojai — visai čia pat nuolat kyla ir leidžiasi lėktuvai, gerai matomas aerodromo kilimo ir tūpimo takas.

Kaip pažymėjo Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys, aviacijos mėgėjų gretos sparčiai pilnėja, o tai reiškia, kad ir poreikis turėti vietą, kurioje galima patogiai stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus, auga.

"Šios aikštelės atsiradimas mums bus ne tik simbolinis įvykis ir ilgai laukta dovana miestiečiams, bet ir indėlis į aviacijos bendruomenės gyvavimą", — sako Vilniaus oro uosto vadovas.

Visai greta šios lėktuvų stebėjimo aikštelės Vilniaus miesto savivaldybė įrengs ir vaikų žaidimo aikštelę.

Lėktuvų stebėjimo aikštelės prieigos bus įtrauktos į bendrą oro uosto apsaugos sistemą ir nuolat stebimos kameromis, o tvarką aplink prižiūrės reguliariai patruliuojantys saugos pareigūnai.

Statybos darbų rangos sutartis pasirašyta su kompanija "Ginstata".

35
Tegai:
Vilniaus oro uostas
Vilniaus panorama

Į Lietuvą išvykę baltarusiai tapo sukčiavimo aukomis, rašo žiniasklaida

(atnaujinta 14:48 2021.01.25)
Lietuvos žiniasklaidos tyrimo duomenimis, labdaros ir paramos fondas "Dapamoga" galimai uždarbiavo pabėgėlių apgyvendinimo sąskaita

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Į Lietuvą išvykę Baltarusijos piliečiai tampa sukčiavimo aukomis, praneša TASS, su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos žurnalistinį tyrimą.

"Kai kurie baltarusiai, pabėgę į Lietuvą nuo Aleksandro Lukašenkos režimo, tapo Lietuvoje veikiančių verslininkų apgaulingų schemų įkaitais", — teigė autoriai.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, labdaros ir paramos fondas "Dapamoga" užsidirbo pinigų iš Baltarusijos atvykusių pabėgėlių apgyvendinimo. Pačiai organizacijai vadovauja baltarusių verslininkė, gyvenanti Lietuvoje Natalija Kolegova, kuri, pasak tyrimo autorių, nuomojo butus aukštesnėmis nei rinkos kainomis, kalbėdama apie nemokamą pagalbą.

Be to, medžiagoje teigiama, kad pačios nuomos sutartys ir medicininės pažymos galėjo būti suklastotos, norint gauti pinigų iš tarptautinių paramos fondų.

Lietuvos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, beveik 790 Baltarusijos piliečių leidimus įvažiuoti į Baltijos respubliką gavo dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tik 365 iš jų jau atvyko į kaimyninę šalį.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarpvalstybinių ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Dar praėjusių metų spalio viduryje Vilniaus savivaldybė pranešė, kad ji išnuomojo patalpas baltarusių bendruomenei "Dapamogos" centro organizavimui, kad padėtų ten esantiems baltarusiams. Numatoma teikti pagalbą ir informaciją apie piliečių teisių apsaugą ir integraciją, psichologinę pagalbą, laisvalaikio praleidimo ir švietimo galimybes, rengti konferencijas, renginius socialinės apsaugos, pažeidžiamų socialinių grupių integracijos tema, kalbėti apie nusikalstamumo prevenciją.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Vilnius suteikia baltarusiams erdvę
Tichanovskaja paskelbė apie pagalbos baltarusiams centro Lietuvoje sukūrimą
Vakcinacija nuo koronaviruso Lietuvoje

Lietuvos medikai ragina nebijoti vakcinos nuo COVID-19

(atnaujinta 16:57 2021.01.25)
Šalies medikai ir savanoriai, pasiskiepiję antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze, papasakojo, kaip jaučiasi, ir pasidalijo mintimis apie vakcinas

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasidalijo vakcinacijos akimirkomis iš Kauno klinikos bei pasiskiepijusių medicinos darbuotojų mintimis apie vakcinas nuo COVID-19.

Anot SAM, sausio 17 dieną antrąja vakcina nuo koronaviruso buvo pradėti skiepyti penkių pagrindinių šalies ligoninių medikai ir savanoriai, dalyvaujantys COVID-19 ligos gydyme. 

LSMU Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas papasakojo, kad fiziškai jaučiasi įprastai, kaip ir prieš skiepijimą, o emociškai — labai gerai, nes galimybė būti pirmų gretose ir po kelių dienų saugiai jaustis yra geras emocinis jausmas.

"Jeigu dar jūsų artimiausių rate nėra mirčių nuo COVID-19, nepalietė jūsų artimųjų šita bėda, tai suskubkite, kad ir nepaliestų", — patarė Kliučinskas tiems, kurie dar dvejoja, skiepytis ar ne.

LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė Daiva Didvalė papasakojo, jog jaučiasi labai gerai, tiek fiziškai, tiek emociškai.

"Visi dvejojantys turėtų pasižiūrėti į aplinką ir pasitikėti mokslu, ir nesėti savo abejojimo, tos dvejonės neskleisti į aplinką. <...> Yra, naturalu, pašalinės šių skiepų reakcijos. Mokslo rekomendacijoje sakoma, kad taip gali būti, todėl nereikia bijoti", — pasakė Didvalė.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

LSMU Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė pasidalijo, jog nejautė kažkokių pašalinių reakcijų nei iškart po skiepų, nei paskui. Ji paragino žmones pasiskiepyti ir paraginti savo artimuosius tai padaryti, kad visi pagaliau galėtų susitikti.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 9,5 tūkstančio gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2 664.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
Lietuva, medikai, COVID-19, koronavirusas, vakcinacija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Rusija pirmoji pasaulyje gavo "britiškos" COVID-19 padermės nuotrauką
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 koronaviruso atvejis
LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones