Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Dalis parlamentarų nepritaria metinio automobilių taršos mokesčio įvedimui

31
(atnaujinta 14:28 2019.07.25)
Šarknicko teigimu, kol Lietuvoje nėra panaikinta didžiulė socialinė atskirtis, yra per anksti kalbėti apie bet kokius metinius automobilių taršos mokesčius, bent tokia forma, kokia neseniai buvo įvardinta ministerijos

VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie ketinimą Lietuvoje apmokestinti taršius automobilius, rašoma Seimo pranešime.

"Nors kol kas valstybinės institucijos nėra priėmusios jokių konkrečių sprendimų ir viskas tėra idėjos stadijoje, visgi, internete netyla diskusijos dėl tokio mokesčio įvedimo reikalingumo. Šalys yra pasiskirsčiusios į dvi fronto puses, kurių didesnė — prieš tokio mokesčio įvedimą", — sako Seimo narys Robertas Šarknickas.

Pasak jo, įvesti šį mokestį tiesiog per anksti.

Parlamentaras pabrėžia, kad tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kaip vienas tikslų, yra numatytas socialinės atskirties mažinimas. Todėl, anot jo, Aplinkos ministerijos išsakytos nuostatos įvesti automobilių taršos metinį mokestį, mokestiniu kriterijumi nustatant viename kilometre išmetamą CO2 kiekį gramais (kuris, anot ministerijos, turėtų būti 130 g/km), niekaip neprisideda prie Vyriausybės programos įgyvendinimo.

Tokia mokestinė tvarka (mokėti mokestį kas metus) ypač paliestų seniausius, o tuo pačiu ir taršiausius, automobilius vairuojančius asmenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokias transporto priemones asmenys vairuoja ne todėl, kad jiems tai tiesiog labiau patinka, o todėl, kad dėl per mažų pajamų ar kitų priežasčių, jie neįgali nusipirkti kelerių metų senumo ar naujutėlaitės transporto priemonės.

Tai reiškia, kad mokestinė našta ir aplinkos taršos atsakomybė būtų užkelta tiesiai ant būtent šių asmenų pečių. Ir vietoje to, kad būtų įgyvendinami Vyriausybės programos tikslai, šiuo atveju būtų judama visai priešinga kryptimi: susaistant gyventojus naujomis mokestinėmis prievolėmis, socialinė atskirtis tik dar labiau didėtų.

Kaip teigė Aplinkos ministerijos atstovai, toks mokestis būtų nustatomas nuo 20 Eur (minimaliam CO2 kiekiui (130 g/km) ir toliau pagal koeficientą didėtų kas 2,5 g/km išmetamo CO2 kiekio. Taigi, kai kuriems asmenims piniginę tektų patuštinti po bemaž 100 Eur kas metus. Taigi, vietoje to, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, skatinamas aplinkai draugiškas transportas, mažiausiai pasiturintys asmenys būtų dar labiau klampinami mokestinėse prievolėse.

Kol Lietuvoje nėra panaikinta didžiulė socialinė atskirtis, tol yra per anksti kalbėti apie bet kokius metinius automobilių taršos mokesčius arba bent jau tokia forma, kokia neseniai buvo įvardinta ministerijos.

Šarknicko manymu, pirmiausia, žmones reikia skatinti, o ne riboti. Labiausiai prie to prisidėtų patraukli visuomeninio transporto infrastruktūra, kad žmonės bet kurį kelionės tikslą galėtų pasiekti greitai ir patogiai su daugiau nei viena alternatyva.

Politikas siūlo siekti tikslo, kad kelionė visuomeniniu transportu taptų patogesnė nei kelionė nuosavu automobiliu. Anot jo, tiek valstybė, tiek savivaldybės vietoje to, kad baustų žmones metiniais taršos mokesčiais, turėtų pačios rodyti pavyzdį ir savo transportą, įskaitant visuomeninį, modernizuoti aplinkai nekenksmingu elektriniu transportu. Skatinimo programą ypač efektyvintų ir finansinė parama, mokestinės lengvatos asmenims, perkantiems aplinkai draugiškas transporto priemones arba iškeitusiems jas į visuomeninį transportą.

31
Tegai:
mokestis, automobiliai, socialinė atskirtis, Robertas Šarknickas
Dar šia tema
Automobilių savininkų dėmesiui: Vilnius aktyviai valo kiemus nuo griozdų
Vilniuje pradėta registruoti nenaudojamų automobilių išvežimą
Kauno valdžia ketina pratęsti mokamo automobilių stovėjimo laiką
Kaip keitėsi kuro kainos Lietuvoje pernai ir ko laukti šiemet
Rašiklis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 13-osios šventės

(atnaujinta 00:17 2020.08.13)
Rugpjūčio 13-ąją minima Tarptautinė kairiarankių žmonių diena, nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų

Rugpjūčio 13 yra 225-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 226-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų.

Tarptautinė kairiarankių diena

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus — kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, Puškinas, Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, Šopena, Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.

Garsūs kairiarankiai yra Bilas Geitsas, Garis Kasparovas, Polas Makartnis, Princas Viljamas, Demi Mur, Silvestras Stalonė, Nikolė Kidman, Tomas Kruzas, Briusas Vilisas, Keanas Rivesas, Deividas Duchovnas ir kt.

Ilgą laiką vaikai buvo baudžiami, jei rašydavo kaire ranka. Tai laikyta trūkumu. Reikia tikėtis, kad dabar mokytojai jau nedaužo vaikui per pirštus, jei šis rašo kaire ranka. Kairiarankiui dešiniarankių pasaulyje išgyventi ne taip ir paprasta, kai viskas pritaikyta ne jiems. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau, nei dešiniarankiai, turi miego sutrikimų, tačiau jie yra gabesni matematikai ir architektūrai.

Įvairiose šalyse kairiarankių klubai šią dieną rengia įvairius renginius ir varžybas, kur dalyviams neleidžiama naudotis dešine ranka, valgant ir atliekant įvairius veiksmus.

Daugiau apie kairiarankius skaitykite Lietuvos kairiarankių klubo puslapyje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia: Diana, Gilvilė, Ipolitas, Kastytis, Naglis.

Tegai:
šventės, šventė
Gandras

Šilutės rajone ugniagesiai išgelbėjo gandrą

(atnaujinta 12:14 2020.08.12)
Gandras negalėjo skristi iš 8 metrų aukštyje esančio gandralizdžio, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Šilutės rajone ugniagesių pagalbos prireikė gandralizdyje įstrigusiam gandrui. Apie įvykį pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo Facebook paskyroje.

"Gandrai yra vieni iš tų paukščių, kuriems dažniausiai prireikia ugniagesių pagalbos. Vakar jiems teko padėti Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, Pašyšių kaime, 8 metrų aukštyje, gandralizdyje esančiam gandrui. Jis neįstengė skristi, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad ugniagesiai, pakilę ištraukiamomis kopėčiomis, iškėlė išsigandusį paukštį ir perdavė jį gyvūnų globos darbuotojams.

Lietuvoje gandrai nestokoja žmonių rūpesčio ir meilės. Beje, nuo seno tikėta, kad svarbiausia jų užduotis — saugoti namus nuo perkūnijos, gaisro ir viesulo. Netgi buvo sakoma, kad jei kas nukaus gandrą, to namus padegs perkūnas, o jei kas sumanytų išardyti gandralizdį, vėjai suniokos jo sodybą. Iš tiesų, ši prevencija be baudų puikiai veikia iki šiol.

Tegai:
Šilutė, ugniagesiai, baltieji gandrai, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip gandras išgyveno gaisrą savo lizde