Likus lygiai metams iki olimpiados Tokijuje surengta iškilminga ceremonija, 2019 m. liepos 24 d.

Olimpinė prognozė: Lietuva turės auksą Tokijuje

34
(atnaujinta 11:45 2019.07.29)
Likus metams iki XXXII vasaros olimpinių žaidynių Tokijuje pradžios, bendrovė "Gracenote" pateikė tradicinę medalių prognozę būsimoms 2020 metų žaidynėms

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Prognozė sudaroma remiantis duomenimis apie praėjusių metų sportininkų rezultatus. Remdamasi tuo, įmonė sudarė virtualią lentelę, kurioje nurodomas medalių, kuriuos iškovos viena ar kita šalis po metų vyksiančiose olimpinėse žaidynėse, skaičius.

Lietuvos sportininkai, kurie iš paskutinių 2016 metų Vasaros žaidynių Rio de Žaneire grįžo be aukso (atvežė vieną sidabrą ir tris bronzas), po metų turėtų grįžti su auksu, prognozuoja "Gracenote". Tiesa, tik su vienu, o laimės jį plaukikas Danas Rapšys (200 metrų laisvo stiliaus distancijoje). Beje, Danas laimėjo šioje distancijoje ir per šiuo metu Pietų Korėjoje vykstantį Pasaulio čempionatą, tačiau iš jo buvo atimta pergalė ir jis buvo diskvalifikuotas už perteklinį judesį starte.

Комплект медалей для Олимпиады в Токио, 24 июля 2019 года
© REUTERS / ISSEI KATO
Medalių komplektas 2020 metų vasaros olimpinėms žaidynėms Tokijuje

Norisi tikėti, kad Rapšio auksas netaps vieninteliu Lietuvos rinktinės apdovanojimu Tokijuje, ir prognozė tai patvirtina: tikimasi, kad dar bus bent du sidabro medaliai ir viena bronza. Olimpinių žaidynių-2020 vicečempionų titulą turi gauti penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, taip pat irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė (porinių dviviečių valčių varžybose). Tuo tarpu dabartinis pasaulio ir Europos čempionas, disko metikas Andrius Gudžius gaus bronzą.

Lietuvos krepšinio rinktinė, pagal "Gracenote" prognozę, net nesugebės patekti į ketvirtfinalį.

Золотая медаль на Олимпиаде в Токио, 24 июля 2019 года
© REUTERS / ISSEI KATO
Aukso medalis 2020 metų vasaros olimpinėms žaidynėms Tokijuje

Kaimynų — estų ir latvių — fone Lietuvos komandos perspektyvos atrodo optimistiškos. Mūsų šiaurės kaimynai, ekspertų nuomone, sugebės laimėti tik po du medalius ir nė vienas iš jų nebus aukso.

Keturi medaliai turėtų atnešti Lietuvai Tokijuje 52 vietą komandinėje įskaitoje. Iš viso pagrindinių ketverių metų varžybų apdovanojimus iškovos 88 šalių atstovai, o nugalėtoja su dideliu atotrūkiu taps JAV rinktinė — 121 apdovanojimas, iš kurių 51 medalis — auksinis. Antrąją vietą virtualioje 2020 metų Žaidynių medalių lentelėje užima Kinija (81 medalis ir 38 auksiniai), trečiąją — varžybų šeimininkai, Japonijos rinktinė (67, 29). Anot analitikų, Rusijos sportininkai liks ketvirti (65, 17).

Часы, отсчитывающие время до Олимпиады, 24 июля 2019 года
© REUTERS / ISSEI KATO
Laikrodis, rodantis atgalinį atskaitymą iki olimpinių žaidynių, 2019 m. liepos 24 d.
34
Tegai:
Tokijus, Olimpinės žaidynės, Lietuva
Dar šia tema
Kanojininkui Šuklinui teks grąžinti olimpinį sidabrą
Breikas įtrauktas į Olimpinių žaidynių-2024 programą
Rusijos sportininkai pasirodys su savo vėliava olimpinėse žaidynėse Tokijuje
Kas greitesnis: olimpinis čempionas Jusainas Boltas varžėsi su mototaksi
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva
Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 18:50 2021.01.25)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdantysis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas situacijos su Aleksejumi Navalnu fone. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, o taip pat  "juntamai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos,tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkokio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"