Vilniaus savivaldybė, archyvinė nuotrauka

Bendrovė "City service" turės sumokėti sostinės savivaldybei 10,3 mln. eurų

28
(atnaujinta 17:48 2019.07.29)
Dešimties metų laikotarpyje daugiau nei 200 Vilniaus ugdymo įstaigų už suvartotą šilumos energiją mokėjo ne pagal švietimo įstaigose įrengtus šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal šilumos ūkio sutartyse numatytas tam tikras formules

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Vilniaus miesto apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo siekiama įrodyti viešojo intereso pažeidimą — kad AB "City service" padarė daugiau nei 20 mln. eurų nuostolį Vilniaus miestui, įgyvendindama sostinės lopšelių, darželių ir mokyklų šilumos ūkio priežiūrą, rašoma sostinės savivaldybės pranešime.

Šią paslaugą bendrovė teikė nuo 2002 metų iki 2012 metų. Teismo sprendimu Generalinės prokuratūros prokuroro ir Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys tenkintas iš dalies — savivaldybei priteista daugiau kaip 10 mln. eurų siekianti suma.

Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, ši jau keletą metų teismuose nagrinėta byla yra didžiulės reikšmės, nes parodo, kokio masto aferos Vilniaus šilumos ūkyje buvo vykdomos vos prieš dešimtmetį ir, anot jo, liūdniausia tai, kad jos buvo sankcionuotos bei palaikomos tuomet dirbusios miesto valdžios, kuri ir dėjo parašus ant minėtų sutarčių.

"Šiuo sprendimu į miesto biudžetą sugrįš suma, kuri pasak teismo, savivaldybės buvo permokėta paslaugų teikėjams už švietimo įstaigų šilumos punktų priežiūrą bei energijos tiekimą. Taip pat galime pasidžiaugti tuo, kad šiandien miesto valdžioje yra žmonės, kurie kardinaliai skiriasi nuo tų, kurie pasirašė tokias sutartis 2002 metais", — sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Bylos duomenimis, dešimties metų laikotarpyje daugiau nei 200 Vilniaus miesto darželių ir mokyklų mokėjo už suvartotą šilumos energiją ne pagal švietimo įstaigose įrengtus šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal šilumos ūkio sutartyse numatytas tam tikras formules. Tokiu būdu susidarė 20 mln. viršijantis skirtumas ir Vilniaus miesto savivaldybė patyrė minėto dydžio milžinišką nuostolį.

28
Tegai:
šiluma, ugdymo įstaigos, Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus savivaldybė patvirtino 2019 metų biudžetą
Vilniaus savivaldybė pristatė ekologišką gatvių valymo įrangą
Sostinės savivaldybė ketina uždrausti rūkyti vaikų žaidimo aikštelėse
Mergina matuoja savo taliją

Įvardyti penki žalingi įpročiai, trukdantys sulieknėti

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Dietologės teigimu, kartais numesti svorį žmogui trukdo maisto valgymo kultūra, gyvenimo būdas ir nepakankamas poilsis naktį

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dietologė ir mitybos specialistė Irina Pisareva televizijos kanalui "Zvezda" papasakojo, kokie žalingi įpročiai trukdo numesti svorį.

Kaip papasakojo specialistė, pirmiausia reikėtų atsisakyti sėslaus gyvenimo būdo, kuris lėtina medžiagų apykaitą ir prisideda prie riebalų kaupimosi.

"Antras žalingas įprotis — valgyti vaisius vakare. Vaisius reikėtų valgyti pirmoje dienos pusėje iki 16 valandos, nes nors juose yra natūralių augalinių cukrų, tai vis tiek yra gliukozė, fruktozė, sacharozė, todėl nerekomenduojama valgykite juos vakare. Galimas visoks pilvo pūtimas, meteorizmas. Vėlgi, tai prisideda prie svorio augimo", — paaiškino ji.

Kitas įprotis, trukdantis mesti svorį, — vėlai eiti miegoti. Kaip paaiškino specialistas, taip yra dėl to, kad šiuo metu organizmas atsigauna, sustiprėja imunitetas, o hormonai atgauna balansą. Anot jos, organizmas būtinai turi ilsėtis, tuo tarpu svarbu miegoti bent septynias — aštuonias valandas per parą.

Kitas iš išvardytų žalingų įpročių — per greitas maisto valgymas.  

"Kai valgome per greitai, organizmas nespėja suvirškinti į jį patekusio maisto, ir neatsiranda sotumo. Yra tikimybė, kad suvalgysime daug daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia", — perspėjo dietologė.

Be to, pusryčių praleidimas neprisideda prie svorio metimo. Kai kurie žmonės nenori valgyti ryte, tačiau būtina surengti bent lengvą užkandį, nes pusryčiai paleidžia medžiagų apykaitą ir suteikia energijos, pridūrė Pisareva. Anot jos, rytinio valdymo praleidimas sukelia gausesnę vakarienę, tuo metu maistingiausi turėtų būti būtent pusryčiai ir pietūs.

Tegai:
sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Vilnius

Darbo paklausa Lietuvoje didžiausia per visą pandemiją

(atnaujinta 08:10 2021.05.08)
Labiausiai augo poreikis pardavimo atstovų, pirkimo specialistų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, prekių krovėjų į lentynas, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų, rašo Užimtumo tarnyba.

Darbo jėgos paklausa augo beveik trečdaliu, palyginus su kovo mėnesiu. Ir tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį.

Labiausiai augo poreikis pardavimo atstovų, pirkimo specialistų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, prekių krovėjų į lentynas, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų.

Daugiausiai laisvų darbo vietų balandį įregistruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, parduotuvių pardavėjams, sandėliavimo tarnautojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, pakuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams ir statybininkams. 

Gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 13,5 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 53 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Registruotas nedarbas šalyje mažėja jau trečią mėnesį, per balandį nukrito 0,8 proc. punkto iki 14,3 proc. Darbingo amžiaus darbo neturinčių asmenų mažėjo visose šalies savivaldybėse. 

Balandį užimtumas suteiktas 7,5 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų nei kovą — per mėnesį į darbo rinką įsiliejo 34,8 tūkst. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 22,1 tūkst. asmenų – 2,7 proc. daugiau nei kovą ir 2,7 karto daugiau nei 2020 metų balandį. 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 2,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 49,6 proc. daugiau, palyginti su kovu. Daugiausiai — 1,1 tūkst. jų pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse. 10,2 tūkst. — pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus — tai 9,7 proc. daugiau nei kovą. Balandį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 6,8 proc. mažiau nei kovą ir beveik perpus mažiau nei praėjusių metų balandį. 

Tegai:
darbas, Užimtumo tarnyba, Lietuva
Dar šia tema
Užimtumo tarnyba: šalyje auga sezoninių darbų poreikis
Užimtumo tarnyba: šalyje mažėja nedirbančio jaunimo
Šalyje nedarbo lygis pirmą ketvirtį buvo 0,4 proc. punkto didesnis nei prieš metus