Panevėžyje bus teisiama pareigūnui trenkusi mergina
(atnaujinta 14:06 2019.07.29)
Praeiviai informavo pareigūnus apie gatvėje esančią neblaivią merginą, kurios elgesys buvo nepriimtinas ir kėlė aplinkiniams pasipiktinimąVILNIUS, liepos 29 — Sputnik. 23 metų panevėžietė bus teisiama už smūgį policininkui, merginai buvo pateikti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o nukentėjęs pareigūnas pateikė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, rašoma Lietuvos prokuratūros pranešime.
Šiais metais, balandžio mėnesį, Panevėžio centre, Senvagės poilsio zonoje, buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl netvarkingai vedžiojamo šuns. Šuns savininkui policininkai surašė protokolą dėl Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pažeidimo.
Pareigūnams atvykus į vietą praeiviai informavo apie netoliese vaikštančią neblaivią merginą, kuri nederamai elgiasi ir kelia aplinkiniams pasipiktinimą. Moteris buvo rasta visiškai neblaivi — kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas.
Nustačius pažeidėjos tapatybę buvo išrašytas ANK pažeidimo protokolas dėl girto asmens pasirodymo viešoje vietoje. Policijos pareigūnai pavežė merginą iki namų.
Nuvežus pažeidėją prie namų, vienas iš pareigūnų atidarė jai duris ir padavė jos kuprinę. Ši, užuot atsidėkojusi, trenkė kumščiu policininkui į veidą ir bandė pabėgti, bet tas pats pareigūnas, kuriam ji trenkė, ją ir sulaikė.
Mergina buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis — 2,44 promilės. Sulaikymo kameroje ji praleido beveik parą. Nukentėjęs policininkas kreipėsi į medikus, jam teko siūti prakirstą lūpą.
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Šimonienė, kuri vadovavo ikiteisminiam tyrimui, perdavė bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Pasak jos, yra galimybė teisme taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Mergina pripažįsta savo kaltę.
Už viešosios tvarkos pažeidimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Taip pat jai gali tekti atlyginti policininkui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas
(atnaujinta 10:11 2020.05.28)
Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamasVILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų pilotas paaiškino, kodėl telefonas turi būti išjungtas arba įjungtas į specialųjį režimą kelionių lėktuvu metu, praneša "Express".
Faktas yra tas, kad mobiliųjų telefonų signalai gali trikdyti orlaivių navigacijos sistemas. Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas.
"Bėgant metams buvo atlikta keletas tyrimų, patvirtinančių ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo lėktuvo salone ir sistemos veikimo sutrikimų", — teigė oro bendrovės pareigūnas. "Nors orlaivių techninės galimybės pagerėjo, reguliavimo institucijos labai atidžiai vertina riziką, darančią įtaką skrydžių saugai."
Tuo tarpu buvusi stiuardesė Bobby Laurie sako, kad navigacijos sistemoje trikdžiai dėl veikiančio išmaniojo telefono yra reti.
"Tai atsitinka naudojant tam tikrus modelius arba jei mobiliuoju naudojasi keli keleiviai", — sako ji.
Daug dažniau kalbėjimas telefonu skrydžio metu gali sukelti trikdžius ryšio sistemoje, tai yra, trukdyti darbuotojams bendrauti tarpusavyje.
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
(atnaujinta 09:44 2020.05.28)
Padėtis dėl koronaviruso šalyje gerėja, protrūkiai yra lokalizuoti, tačiau jų skaičius nemažėja. Pandemija gali baigtis liepą – rugpjūtįVILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kovos su koronavirusu pabaiga gali keltis į vasaros antrą pusę, jei šalies gyventojai nesisaugos ir nesilaikys saugumo rekomendacijų. Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai.
Tyrime rašoma, kad Lietuvos gyventojai turi būti ypač atidūs ir atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau laikytis fizinio atstumo, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose.
Prieš tris savaites mokslininkai prognozavo, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje, naujų koronaviruso atvejų turėtų būti nedaug, o paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis naujų atvejų neturėtų būti.
"Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai", — teigiama pranešime.
Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis teigė, kad nustatytų atvejų kreivė turėtų eiti žemyn, tačiau šiuo metu ji eina lygiagrečiai x ašiai, tai yra, ji nei kyla ir nei leidžiasi. Jis pažymėjo, kad situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta.
Be to, kyla įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė, nes valstybės sienos. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.
Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.
"Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams", — sakė Augutis.
Profesorius pridūrė, kad prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5, tačiau balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4.
"Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos — rugpjūčio mėnesį", — įspėja mokslininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant lietuvių pečių.
"Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis", — teigiama pranešime.
Iki birželio 16 dienos respublikoje įvestas karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.