Rokas Masiulis, archyvinė nuotrauka

Masiulis Šimašiaus sprendimą dėl Noreikos lentos pavadino "necivilizuotu"

52
(atnaujinta 14:58 2019.07.29)
Anot ministro, jei visuomenei neužtenka dabartinių išvadų dėl Noreikos veiklos, reikia kviesti ekspertus, ieškoti atsakymų, išklausyti visų pusių argumentus

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis įvertino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą. Savo įžvalgomis politikas pasidalino Facebook paskyroje.

Laikinasis ministras tvirtina, kad negali likti nuošalyje, nes jo senelis kalėjo toje pačioje nacių koncentracijos stovykloje, kaip ir Noreika — Štuthofe. Be to, vėliau Noreika ir Masiulio senelis buvo teisiami vienoje byloje, pagal kurią abu buvo ištremti į lagerį.

Pasak Masiulio, šis atminimo lenta supriešino visuomenę, o Vilniaus mero sprendimą jis vertina kaip "neišmintingą bei necivilizuotą".

"Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju — lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių... Tai, kas vyko karo metu ir pokariu neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės — melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos. Ir būtent todėl mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas", — rašo Masiulis.

Ministras pabrėžia, kad jei dabartinių išvadų dėl Generolo Vėtros veiklos neužtenka, reikia kviesti ekspertus, ieškoti atsakymų, išklausyti visų pusių argumentus bei pagerbti abiejų pusių aukas.

"Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas..." — mano Masiulis.

Anksčiau prieš Šimašiaus iniciatyvą pasisakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Anot politiko, Lietuvos istorijoje viskas yra nevienareikšmiška, ir sostinės meras neturėtų savarankiškai priimti tokių sprendimų, kol istorikai sudėlios taškus ant pagrindinių istorinių "I". Anot konservatoriaus, Šimašius paskelbė "kultūrinį karą".

Dar vienas konservatorius, Laurynas Kasčiūnas, pareiškė, kad jam "gėda", jog jo gimtajam miestui vadovauja toks meras.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Smūgis kūju žmonių sąmonei. Lietuvoje sudaužyta lenta "didvyriui" >>

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Jonas Noreika

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.

Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
52
Tegai:
Jonas Noreika, Remigijus Šimašius, Rokas Masiulis
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (67)
Dar šia tema
Noreikos lentos išniekintojui gresia 30 tūkst. eurų bauda ir kūjo konfiskacija
Stanislovas Tomas įvardijo atminimo lentos Noreikai sudaužymo priežastis
Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams
Klaipėdas uostas, archyvinė nuotrauka

Girtas vilkiką vairavęs baltatrusis kelte sukėlė eismo įvykį

(atnaujinta 12:37 2020.06.04)
VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Baltarusis buvo sulaikytas, o vilkikas grąžintas į krantą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Girtas vilkiko vairuotojas sukėlė eismo įvykį iš Klaipėdos į Švediją turėjusiame plaukti kelte, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį vakare VSAT pareigūnai sulaukė keltus aptarnaujančios bendrovės darbuotojų pranešimo. Pranešta, kad iš Klaipėdos į Karlshamną turėjusiame išplaukti kelte įvyko incidentas. Pasieniečiams atskubėjus į keltą nustatyta, kad jo kaltininkas — 44-erių metų Baltarusijos pilietis, Lietuvoje registruoto vilkiko vairuotojas. Besiparkuojantis kelte baltarusis užkliudė kitą automobilį. Įvykio metu asmenys nenukentėjo

VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Jis buvo sulaikytas. Vilkikas buvo grąžintas į krantą. Įvykį tiria uostamiesčio policijos pareigūnai.

Tegai:
vairavimas išgėrus, baltarusis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Klaipėda
Dar šia tema
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
Pasieniečiai sulaikė du rusus, įplaukusius į Lietuvą su gumine valtimi
Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairuotojo pažymėjimu
Koronaviruso testas

Per parą nustatyti trys koronaviruso atvejai

(atnaujinta 11:38 2020.06.04)
Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti trys nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Apie tai buvo pranešta vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Ketvirtadienio 10:39 valandos duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1687. 1273 žmonės pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Trečiadienį laboratorijos ištyrė 5928 ėminius. Nuo tyrimų pradžios buvo ištirta 321040 ėminių.

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
PSO: dėl pandemijos viso pasaulio diabetikams sumažėjo pagalba
Protestai JAV

Trampas teigia, kad policija prieš protestuotojus nenaudojo guminių kulkų

(atnaujinta 12:39 2020.06.04)
Prezidentas teigė nežinąs apie tai, o JAV generalinis prokuroras ir teisingumo ministras Viljamas Baras davė nurodymą policijai

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas sakė, kad policija pirmadienį nenaudojo guminių kulkų prieš protestuotojus prie Baltųjų rūmų.

"Jie sakė, kad prieš juos [protestuotojus — Sputnik] buvo panaudotos guminės kulkos. Nieko tokio nebuvo, juos tiesiog patraukė", — sakė Trampas interviu "Newsmax TV".

Anksčiau daugelis demokratų ir Trampo oponentų apkaltino jį davus įsakymą išsklaidyti "taikius protestuotojus".

Protestai JAV
© Sputnik / Артур Габдрахимов

Prezidentas teigė nežinąs apie tai, o JAV generalinis prokuroras ir teisingumo ministras Viljamas Baras davė nurodymą policijai.

Pirmadienį, birželio 1 dieną Sputnik prodiuserė Vašingtone Nikolė Rusel nukentėjo nuo protestų Baltuosiuose rūmuose. Nepaisant to, kad žurnalistė kelis kartus pakartojo, kad ji yra spaudos atstovė ir parodė ant kaklo kabančią spaudos kortelę, Vašingtone policija šaudė į ją guminėmis kulkomis.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Ekspertas: JAV valdžia negali kovoti su riaušėmis įprastais būdais
Džonsonas Floido mirtį pavadino baisia ​​ir neatleistina