Rokas Masiulis, archyvinė nuotrauka

Masiulis Šimašiaus sprendimą dėl Noreikos lentos pavadino "necivilizuotu"

55
(atnaujinta 14:58 2019.07.29)
Anot ministro, jei visuomenei neužtenka dabartinių išvadų dėl Noreikos veiklos, reikia kviesti ekspertus, ieškoti atsakymų, išklausyti visų pusių argumentus

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis įvertino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą. Savo įžvalgomis politikas pasidalino Facebook paskyroje.

Laikinasis ministras tvirtina, kad negali likti nuošalyje, nes jo senelis kalėjo toje pačioje nacių koncentracijos stovykloje, kaip ir Noreika — Štuthofe. Be to, vėliau Noreika ir Masiulio senelis buvo teisiami vienoje byloje, pagal kurią abu buvo ištremti į lagerį.

Pasak Masiulio, šis atminimo lenta supriešino visuomenę, o Vilniaus mero sprendimą jis vertina kaip "neišmintingą bei necivilizuotą".

"Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju — lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių... Tai, kas vyko karo metu ir pokariu neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės — melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos. Ir būtent todėl mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas", — rašo Masiulis.

Ministras pabrėžia, kad jei dabartinių išvadų dėl Generolo Vėtros veiklos neužtenka, reikia kviesti ekspertus, ieškoti atsakymų, išklausyti visų pusių argumentus bei pagerbti abiejų pusių aukas.

"Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas..." — mano Masiulis.

Anksčiau prieš Šimašiaus iniciatyvą pasisakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Anot politiko, Lietuvos istorijoje viskas yra nevienareikšmiška, ir sostinės meras neturėtų savarankiškai priimti tokių sprendimų, kol istorikai sudėlios taškus ant pagrindinių istorinių "I". Anot konservatoriaus, Šimašius paskelbė "kultūrinį karą".

Dar vienas konservatorius, Laurynas Kasčiūnas, pareiškė, kad jam "gėda", jog jo gimtajam miestui vadovauja toks meras.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Smūgis kūju žmonių sąmonei. Lietuvoje sudaužyta lenta "didvyriui" >>

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Jonas Noreika

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.

Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
55
Tegai:
Jonas Noreika, Remigijus Šimašius, Rokas Masiulis
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Dar šia tema
Noreikos lentos išniekintojui gresia 30 tūkst. eurų bauda ir kūjo konfiskacija
Stanislovas Tomas įvardijo atminimo lentos Noreikai sudaužymo priežastis
Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams
Vilnius

"Grinda" įspėja apie sudėtingas oro sąlygas

(atnaujinta 22:18 2021.01.19)
Pranešime teigiama, kad šiuo metu eismo sąlygos geros, budima, bus reaguojama į meteorologinius pokyčius

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. "Grinda" įspėja šalies gyventojus apie sudėtingas oro sąlygas ir ragina būti atsargius, apie tai bendrovė rašo savo Facebook paskyroje.

Pažymima, kad sinoptikai prognozuoja, jog prasidėsiantis snygis tęsis 10 valandų, o per tą laiką sniego danga ūgtelės dar 3,5 cm.

Bendrovė praneša, kad mokslinių tyrimų duomenimis, apdorojimas prieš apledėjimą leidžia keliuose barstomų medžiagų kiekį sumažinti 20–40 %, todėl rūpinsis žmonių saugumu.

"NaCl, esant -9/-10 °C šalčiui (tokia temperatūra prognozuojama trečiadienio rytą), veikia labai efektyviai — 1 kilogramas druskos ištirpdo 6,3 kg sniego", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad šiuo metu eismo sąlygos geros, budima, bus reaguojama į meteorologinius pokyčius. 

Sausio mėnesio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Sausio mėnesio orai Lietuvoje ir Vilniuje

 

Tegai:
orai, Lietuva
Moteris

SAM: moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje

(atnaujinta 22:17 2021.01.19)
Pabrėžiama, kad Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma jau 17-us metus. Pagal ją visos 25–59-erių moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kas tris metus kviečiamos nemokai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Pasaulyje bei Europoje sausio mėnesį tradiciškai vyksta gimdos kaklelio vėžio prevencijai skirti renginiai, kuriais moterys raginamos aktyviau rūpintis sveikata, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma jau 17-us metus. Pagal ją visos 25–59-erių moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kas tris metus kviečiamos nemokai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

Vilnius
Sputnik / Владислав Адамовский

"Prevencinės programos ir yra skirtos tam, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau, tuomet ir gydymas būna sėkmingas. Nemokamai pasitikrinančių dėl gimdos kaklelio vėžio moterų skaičius ne vienerius metus išlieka stabilus. Kasmet minėtoje programoje sudalyvauja per 100 tūkst. moterų. Deja, praėjusiais metais šis skaičius gerokai mažesnis. Preliminariais duomenimis, 2020-aisiais dėl gimdos kaklelio vėžio nemokamai pasitikrino šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų. Įtakos tam turėjo koronaviruso pandemija", — teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Jos teigimu, preliminariais duomenimis, kvietimus pasitikrinti pagal šią programą 2020-aisiais gavo daugiau nei 182 tūkst. moterų, tačiau pasinaudojo tik arti pusės kviestųjų. 

Pabrėžiama, kad kiekvienais metais didėja ir gimdos kaklelio vėžio programos finansavimas. 2019 metais jai vykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) buvo skirta 2,05 mln. eurų, 2020 metais 2,48 mln. eurų.

Apklausa taip pat parodė, kad gyventojai pakankamai noriai ir patys dalyvauja minėtose programose. 26 proc. respondenčių yra dalyvavusios gimdos kaklelio vėžio, 16 proc. apklaustųjų — širdies ir kraujagyslių, 14 proc. — krūties vėžio, 11 proc. — priešinės liaukos (prostatos) vėžio, 10 proc. — storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.

Tegai:
moterys, vėžys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Šaldytuvų gamyba

Lietuvoje pareikalavo skolos Rusijos verslininkui priklausančios įmonės

(atnaujinta 07:41 2021.01.20)
Anksčiau "Snaigė" gavo paskolą, pagal kurią ofšorinė bendrovė "Hymana Holdings" žadėjo sumokėti skolą, tačiau skolos tik augo

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos investuotojų asociacija pareikalavo paaiškinimo iš verslininko iš Rusijos valdomos šaldytuvų gamintojos "Snaigė", kur dingo pasiskolinti 11 milijonų eurų, praneša asociacijod spaudos tarnyba.

Verslininkui iš Rusijos priklausanti Alytaus šaldytuvų gamintoja "Snaige" paskelbė ketinanti palikti Vilniaus biržą "Nasdaq".

Po to Investuotojų asociacija nedelsdama paprašė paaiškinti, kur dingo 11 milijonų paskola pagrindiniam akcininkui, ir išbraukė bendrovę iš biržos kotiruočių sąrašo.

Pirmadienio vakarą "Snaigės" valdyba paskelbė šaukianti akcininkų susirinkimą, kuriame siūlys išbraukti akcijas iš Vilniaus "Nasdaq" vertybinių popierių biržos, nes "bendrovė neturi tikslo pritraukti papildomo kapitalo".

Kaina, kurią galima pasiūlyti už vieną "Snaigės" akciją, yra 0,183 euro, visos įmonės kaina — tik 7,25 milijono eurų.

Rusijos bendrovė "Polair", vadovaujama Aleksejaus Kovalčuko, įsigijo kontrolinį "Snaigės" akcijų paketą 2011 metais. Tada bendrovė buvo įvertinta 21,4 milijono eurų — 0,54 euro už akciją.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis teigė, kad per šį laikotarpį "Snaigė" nemokėjo dividendų, tačiau dešimt milijonų eurų viršijanti suma "paslaptingai" dingo iš įmonės balanso ofšorinių kompanijų tinkle.

Pasak jo, "Snaigė" negavo jokių investicijų, tačiau skolino lėšas Rusijos "Polair" grupės įmonėms.

2015 metais Ofšorinė bendrovė "Hymana Holdings", kuri per tarpininkus kontroliavo "Snaigę" įsipareigojo grąžinti 9,447 mln., bet taip to ir nepadarė.

2019 metų pabaigoje palūkanų skola padidėjo iki 11,379 milijono eurų, tačiau "Snaigė" sumokėjo tik 190 tūkstančių eurų.

"Akivaizdu, kad "Snaigės" vadovybė nesiekė susigrąžinti kontroliuojančiam akcininkui suteiktos paskolos ir tuo padarė didelę žalą bendrovei. Todėl raginame pagrindinį akcininką elgtis sąžiningai ir šių paskolų sumai padidinti" Snaigės" akcijų pirkimo kainą", — teigė Plunksnis.

Tegai:
Lietuva, verslas, skola