Gitanas Nausėda, archyvinė nuotruka

Nausėda sureagavo į Noreikos atminimo lentos nukėlimą

76
(atnaujinta 18:25 2019.08.05)
Kad tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių ne būtų aštrinama priešprieša, prezidentas kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų suformulavimui

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis, pranešama Prezidentūros išplatintame pranešime.

Šeštadienį, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu, nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje buvo nuimta atminimo lentelė Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai.

Reaguodami į tai, TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą dėl Šimašiaus sprendimo. Generalinės prokuratūros buvo prašoma įvertinti, ar toks "vienasmenis mero sprendimas" neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso.

Savo ruožtu Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos yra "žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui". Gumuliauskas taip pat tvirtina, kad  veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

Kad problema būtų iš tiesų sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, prezidentas kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.

Išplatintame pranešime teigiama, jog šiuo metu egzistuojanti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atlieka labai reikalingą ir naudingą darbą, tačiau, kaip rodo esama situacija, jos vienos konstruktyviam problemos sprendimui neužtenka.

Į diskusijų grupę prezidentas siūlo įtraukti daugiau institucijų ir ekspertų – istorikų, politologų, kultūros paveldo specialistų, kurių bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires.

"Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tuo tarpu daugiau dėmesio skirti istorinio konteksto pateikimui – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina", – sakė prezidentas  Nausėda.

Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
76
Tegai:
Jonas Noreika, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvoje kilo skandalas dėl nukabintos nacių bendrininko atminimo lentos
Masiulis Šimašiaus sprendimą dėl Noreikos lentos pavadino "necivilizuotu"
Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

LTOK nuostoliai dėl COVID-19 nebuvo tokie dideli, tačiau abejonių išlieka

(atnaujinta 18:02 2020.07.11)
Ketvirtadienį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristatė pirmojo pusmečio biudžeto ataskaitą. Bendras jo rezultatas: koronaviruso žala buvo mažesnė, nei tikėtasi

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Dar balandį situacija atrodė tragiškai, su dideliais pavojaus ženklais. Baiminomės, kad biudžete gali atsiverti net 2 mln. eurų skylė. Dabar matome, kad situacija gerokai sušvelnėjo, o loterijų bilietų pardavimai, nuo kurių didele dalimi priklauso LTOK biudžetas, po truputį grįžta į prieš tai buvusias vėžes. Apibendrinant galiu pasakyti, kad pirmojo pusmečio skaičiai atrodo patenkinamai", — sakė LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša.

Pandemijos metu LTOK pajamos iš UAB "Olifėja" pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo maždaug 15 procentų, arba 485 tūkst. eurų. Pirmiausia tai lemia loterijos bilietų pardavimo aktyvumo sumažėjimas. Tuo pat metu sumažėjo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijos.

Žinoma, kai kurias programas turėsime apkarpyti. Jau sumažinome LTOK direkcijos atlyginimus ir ūkinės veiklos išlaidas, tačiau sportininkai, federacijos, treneriai neturėtų nerimauti. Jie — mūsų prioritetas ir darysime viską, kad jie nenukentėtų", — teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Mantas Marcinkevičius sakė taip: "Dar sunku pasakyti, kokio masto bus padariniai, realius skaičius matysime tik antroje metų pusėje. Šiais metais mūsų rėmėjai ir partneriai savo įsipareigojimus įvykdys, todėl galime tikėtis, kad metinį planą pavyks įgyvendinti. Vis dėlto, bendraudami su partneriais jaučiame daug neužtikrintumo dėl kitų metų. Niekas nėra tikras, kaip seksis".

Tegai:
biudžetas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 18:04 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą