Alus, archyvinė nuotrauka

SAM: Lietuvoje sparčiai mažėja alkoholio vartojimo mastai

158
(atnaujinta 10:45 2019.08.01)
Statistika rodo, kad per dvejus metus gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Alkoholio vartojimas Lietuvoje ir bendras sergamumas ir mirtingumas nuo jo mažėja, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Mažėjantis alkoholio suvartojimas

Statistikos departamento informacija rodo mažėjantį alkoholio suvartojimą Lietuvoje.

Pavyzdžiui, jei per penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų – gryno (100 proc.) alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, sumažėjo 1,5 litro, tai per dvejus metus, nuo 2016-ųjų, kai buvo priimtos kryptingos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais.

Beje, pažymėtina, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad neapskaityto alkoholio lygis Lietuvoje nesikeičia ir yra 7–8 proc., tad ir suminis alkoholio suvartojimas yra mažėjantis. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra mažiausias per 10 metų.

Ligų statistika

Higienos instituto sergamumo ir mirtingumo dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų statistika taip pat patvirtina teigiamą įgyvendinamų naujovių poveikį.

Jei 2012-aisiais mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, būta 930 atvejų, tai 2018 metų statistika rodo šį rodiklį sumažėjus kone perpus – iki 507 mirčių.

Vertinant mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, skaičiaus mažėjimo tendenciją 2016–2018 metais, akivaizdu, kad mirčių skaičius stabiliai mažėja vyrų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų populiacijoje.

Taip pat nuo 2016-ųjų stabiliai mažėja ir žmonių, kuriems diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius – tiek vyrų, tiek moterų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų.

Ketvirtiniai duomenys 2016–2019 metų rodo, kad stacionaro ligonių, paguldytų dėl alkoholio sukeltų ligų (alkoholinės psichozės, alkoholio toksinio poveikio, alkoholinės kepenų ligos), skaičiaus dinamika yra mažėjanti.

2016–2018 metų laikotarpiu apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų, alkoholinės psichozės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo net ketvirtadaliu – 25 procentais, alkoholinės priklausomybės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 9 procentais, alkoholinės kepenų ligos atvejų skaičiaus (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų.

Svarbus ir ekonominis aspektas. Nuo 2017 m. ženkliai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, 2018 m. į valstybės biudžetą surinkta 323 mln. eurų. Palyginimui: 2016 m. – 243 mln. eurų, 2017 m. – 304 mln. eurų.

Įstatymų pakeitimai

Siekiant mažinti alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą Lietuvoje taikomos kompleksinės alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemonės, kurias bendradarbiaudamos įgyvendina įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos, numatytos Valstybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje.

"Naujausi oficialūs valstybinių institucijų duomenys rodo, kad mūsų šalyje inicijuotos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės pasiteisino, o pirmųjų metų rezultatai yra džiuginantys ir teikiantys vilties", - rašoma pranešime.

Kaip praneša SAM, praėjus vos porai metų nuo įsigaliojusių naujovių, stebimi sveikatai ir gyvenimo kokybei palankūs rezultatai. Pasak mininsterijos, tai rodo, kad pasirinkta kryptis buvo teisinga – įdiegtos naujovės, tikslingai orientuotos į bendrą Lietuvos gyventojų populiaciją, pavyzdžiui, dėl amžiaus cenzo – į jaunus asmenis, prekybos alkoholiu laiką.

Nelegali prekyba

2017 metais, kai Lietuvoje padidino akcizo mokesčius už stiprius alkoholinius gėrimus, o valdžios institucijos  nustatė alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimus, išaugo neteisėta prekyba alkoholiu, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas.

Pasak "Lietuva be šešėlio" vadovo Kęstučio Kupšio, negalėdami norimu laiku įsigyti alkoholinių gėrimų, kai kurie žmonės griebiasi kraštutinių priemonių — pereinama net prie kosmetinio spirito. Statistiniai duomenys patvirtina tendenciją, kad registruojamų nusikaltimų, susijusių su nelegalia alkoholio gamyba ir prekyba, Lietuvoje išaugo penktadaliu.

Manoma, kad padidinus akcizo mokesčius, Lietuvos gyventojai dažniau važinėja į kaimynines šalis alkoholiui užsipirkti, nes kaimyninėse šalyse buvo sumažintas akcizo mokestis.

Lietuvos "antirekortdai"

Europos šalių blaivumo reitingas 2018 metais parodė, kad Estija, Lietuva ir Čekija tapo Europos šalimis, kuriose suvartojama daugiausia alkoholio.

Paaiškėjo, kad lydere tapo Estija, kur per metus vienam gyventojui tenka 15,35 litro alkoholio. Lietuva užėmė antrą vietą (13,61 litro gryno alkoholio vienam asmeniui). Lyderių trejetuką uždaro Čekiją su 12,99 litro rodikliu.

Šių metų sausio mėnesio Eurostato reitinge, Lietuvos gyventojai 2017 metais užėmė trečiąją vietą ES pagal išlaidas alkoholiui, nusileidusi tik Estijai ir Latvijai. Estijos gyventojų išlaidos alkoholiniams gėrimams sudarė 5,2 procento nuo bendro išlaidų alkoholiui kiekio Europos Sąjungoje, Latvijos gyventojai išleido 4,9, o lietuviai — 4 procentus.

2017 metais Pasaulio sveikatos organizacija pavadino Lietuvą labiausiai pasaulyje gerenčia šalimi. Organizacijos duomenimis, 2016-aisiais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio.

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą
© Sputnik
Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą
158
Tegai:
alkoholio vartojimas, statistika
Dar šia tema
Senolė savo namuose visą parą neteisėtai prekiavo alkoholiu
Panevėžiečio namuose rasta daugiau nei 900 litrų alkoholio
Turgelių miestelyje sustabdyta nelegali prekyba alkoholiu
Balsavimas

Radviliškio mero rinkimuose vienas kandidatų nesurinko balsų daugumos

(atnaujinta 09:33 2021.04.12)
Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose nė vienas iš pirmajame rinkimų ture dalyvavusių kandidatų nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytos balsų daugumos, praneša Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Dėl to balandžio 25 dieną bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

"Jame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai", — rašoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis.  

Tegai:
rinkimai, balsavimas, Radviliškis, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija pirmąjį pusmetį paskirstė finansavimą politinėms partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų
Atleidimas iš darbo

Lietuva tapo viena lyderių ES pagal nedarbą

(atnaujinta 09:23 2021.04.12)
Kaimyninėse Baltijos šalyse nedarbo lygis taip pat didelis. Visų trijų šalių rodiklis yra didesnis nei ES vidurkis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuva pagal nedarbo rodiklį tapo trečia Europos Sąjungoje, praneša "Eurostatas".

2021 metų vasario mėnesį nedarbo lygis siekė 9,6 proc. — tai yra 2,9 proc. daugiau nei 2020 metų vasario mėnesį, kai jis sudarė 6,7 proc. Tuo tarpu 2021 metų sausio mėnesį nedarbas siekė 9,6 proc., tai yra, rodiklis per mėnesį nepakito.

"Eurostato" duomenimis, šių metų vasarį Lietuvoje buvo 143 tūkst. bedarbių.

Didžiausias nedarbo lygis Ispanijoje — 16,1 proc., tai yra 3,7 mln. žmonių. Antroje vietoje Italija — 10,2 proc. (2,5 mln. žmonių).

Kaimyninėje Latvijoje nedarbas 2021 metų vasario mėnesį sudarė 8,7 proc. (83 tūkst. žmonių), o Estijoje — 7,2 proc. (50 tūkst. žmonių).

Vidutiniškai Europos Sąjungoje nedarbas siekė 7,5 proc. — apie 16 mln. žmonių.

Mažiausiai bedarbių Portugalijoje — 3,1 proc., antroje vietoje Čekija — 3,2 proc., trečioje vietoje Nyderlandai — 3,6 proc.

Anksčiau finansų ministerija prognozavo, kad nedarbo lygis šiek tiek sumažės 2022 metais. Manoma, kad vyriausybės paramos priemonės ir įmonių gebėjimas prisitaikyti prie neįprastų COVID-19 pandemijos sąlygų, kol ji yra kontroliuojama, darys švelninantį poveikį užimtumui.

Tegai:
Eurostatas, ES, nedarbas, Lietuva
Dar šia tema
Finansų ministerija pranešė, kada sumažės nedarbas Lietuvoje
Paaiškėjo, kokioje darbo srityje nepakanka sezoninių darbuotojų
Užimtumo tarnyba fiksuoja nedarbo lygio mažėjimą