Misija Sibiras-2019 dalyviai, archyvinė nuotrauka

Kultūros ministerijoje lankėsi ekspedicijos "Misija Sibiras" dalyviai

42
(atnaujinta 17:48 2019.08.01)
Ekspedicijos "Misija Sibiras" vadovas Arnoldas Fokas pasakojo, kad pagrindinis jos tikslas – vykti į su Lietuvos istorija susijusias vietas, susitikti su jose gyvenančiais lietuviais, sutvarkyti, surasti ir identifikuoti išlikusius paminklus, kapus

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Kultūros ministerijoje viešėjo devyni šiųmetės ekspedicijos "Misija Sibiras" dalyviai, kurie su ministerijos bendruomene dalijosi šviežiausiais įspūdžiais ir įsimintiniausiomis istorijomis iš Kazachstano, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų ekspedicija išskirtinė tuo, kad pirmą kartą buvo statomi sakraliniai liaudies paminklai – koplytstulpiai. Šio amato projekto dalyviai mokėsi Lietuvoje.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sveikindamas projekto dalyvius pabrėžė, kad ši misija stiprina mūsų tautą ir visuomenę.

Ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas pasakojo, kad pagrindinis jos tikslas – vykti į su Lietuvos istorija susijusias vietas, susitikti su jose gyvenančiais lietuviais, sutvarkyti, surasti ir identifikuoti išlikusius paminklus, kapus. Kitaip tariant, pasistengti išsaugoti dar likusį materialųjį paveldą.

Pasak Foko, Kazachstane vietos, kuriose buvo lageriai, nėra niekaip įamžintos ar pažymėtos, taigi šios, jau 18-osios, ekspedicijos dalyviai pirmieji jose pastatė koplytstulpius ar kryžių.

"Kazachstanas pasitiko karštai, bet karštis šiai ekspedicijai suteikė savotiško žavesio, o lietus netgi tapo atrakcija, nors nebuvo labai juokinga eiti per kapines, kai batuose žliaugė vanduo ir kandžiojo uodai. Bet pamatyti reikia visko. Mažus iššūkius priimdavome kaip patirtį, kuri padarė mūsų ekspediciją turtingesnę", –įsitikinusi ekspedicijos dalyvė, žurnalistė Audra Avižiūtė.  

Projekto dalyviai turėjo dar vieną užduotį – surasti 93 metų Jurgio Dirvonskio dukrelės, kuri mirė būdama 8 mėnesių, kapą. Tą padaryti padėjo ne kas kitas, bet nuojauta – ji kartais galinti nuvesti ten, kur reikia.

Į Kultūros ministeriją atvykę "Misija Sibiras" dalyviai pasidalijo ir kitais įsimintinais potyriais – kaip apleistose ir užžėlusiose kapinėse atrado saulėje suspindusią lentelę su lietuvišku užrašu, kaip susipažino su lietuvių kilmės fotografu Dmitrijumi, kaip vietiniame transporte sutiko lietuviškai mokėjusį rusą, kuris septynetą metų gyveno Kaune. Tai tik dalis istorijų, kurias iš 10 dienų, praleistų Kazachstane, parsivežė projekto dalyviai. Jie nekantrauja savo istorijomis ir įspūdžiais pasidalyti su visais, kam jie įdomūs, tad laukia kvietimų atvykti į bet kurį Lietuvos kampelį.

"Misija Sibiras"

"Misija Sibiras" — tai projektas, kurio pagrindinis tikslas — sutvarkyti ištremtų lietuvių kapines Sibire. Kasmetinės ekspedicijos į Rusiją prasidėjo 2006 metais.

Šiais metais ekspedicijos dalyviai vyko į Kazachstaną, kur buvo ištremta apie 50 tūkstančių lietuvių. Taip įvyko, nes Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad  "Misijos Sibiras 2018" dalyviams neišduos vizų, kol Lietuvos valdžios institucijos neleis Rusijai tęsti Lietuvos teritorijoje rūpintis Raudonosios armijos karių kapais.

Anksčiau Lietuva parengė naują "Užsienio šalims reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo taisyklių" redakciją, dėl kurios visi remonto ir  atkūrimo darbai Tarybų karių kapuose buvo sustabdyti.

Rusijos ambasada ​​Lietuvoje pabrėžė, kad "patriotinį jaunų lietuvių polėkį lydi plati propagandos kampanija Lietuvoje, kuri turi akivaizdų kaltinamąjį kontekstą šiandienos Rusijos atžvilgiu".

42
Tegai:
paminklai, istorija, Lietuva, Misija Sibiras
Temos:
"Misija Sibiras" (20)
Dar šia tema
Neapykanta Rusijai yra svarbesnė: Vilnius sukėlė grėsmę "Misijai Sibiras"
Ušackas pasiūlė surengti "Misiją Sibiras" taip, kad "Kremlius paspringtų"
Priminusi apie "genocidą", Grybauskaitė išlydėjo "Misiją Sibiras" į Kazachstaną
Žirgai

Anykščių regioninis parkas kviečia prisiminti senuosius naktigonės papročius

(atnaujinta 11:32 2020.08.12)
Prie Šventosios upės bus kuriamas žirgas iš žolės, šurmuliuos vaikų žaidimų kiemelis, be to, vyks žirgų pasirodymai, maudynės upėje bei vakaronė su folkloro ansambliu

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Anykščių regioniniame parke Žirgo take prie Šventosios upės rugpjūčio 13 dieną 18:00 vyks tradicinis "Naktigonės" renginys, pranešama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Facebook paskyroje.

Naktigonė — išnykęs senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis buvo bendrai ganomi kaimo arkliai.

Siekiant prisiminti ir atgaivinti šį paprotį, Anykščių regioninio parko direkcija jau 9-tą kartą organizuoja simbolinę "Naktigonę". Kad naktimis mažiau imtų miegas, piemenys užsiimdavo įvairia veikla: maudydavo žirgus, gamindavo rankdarbius, žaisdavo, pasakodavo istorijas prie laužo. Ganydavo pasikeisdami: vieni miegodavo, kiti budėdavo prie laužo. Budėjimo tikslas apsaugoti galvijus nuo vilkų ar vagių.

Naktigonės tęsdavosi savaitę ar net pora mėnesių. Svarbiausia — naktinio ganymo nauda: jaunuoliai grįždavo namo ant sočių, gražių arklių. Anksti rytą, jodami namo, vaikinai tyčia garsiai dainuodavo arba pūsdavo ragus, kad pažadintų miegančiuosius ir būtų pastebėti. O kas lietuviui yra arklys, žirgas? Ir duonelę kasdieninę auginant, ir visus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse, ir tėvynę ginant — visur kartu.

Tačiau, pasikeitus gyvenimo situacijai ir žmonėms nustojus ganyti bei šienauti, natūralios pievos pamažu pradeda pavirsti krūmynais ar mišku. Todėl saugomų teritorijų darbuotojai turi tikslą — ne tik prisiminti nematerialios kultūros tradicijas, bet ir dėti pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos išsaugoti gamtines vertybes, buveines ir retus augalus.

Stovyklavietė, kurioje vyks renginys, patenka į Natura 2000 teritoriją — Šventosios senvages, kuriose saugomos užliejamos, stepinės pievos ir buveinės. Čia, jau keletą metų vykdomas gamtotvarkinis projektas, kur sutinkamos vietos ūkininkų ganomos kelios avių bandos bei ožkytės, kurios taip pat prisideda prie šių natūralių pievų išsaugojimo. Todėl, jau tradiciškai į jaukų gamtos prieglobstį ristūnai su šeimininkais atvyks iš Andrioniškio kaimo, Keblonių kaimo "Mikadoro" žirgyno ir Niūronių kaimo "Vilarto" žirgynų.

Šiais metais bus kuriamas žirgas iš šioje pievoje augusios nupjautos žolės, šurmuliuos vaikų žaidimų kiemelis ir galimybė piešimo lentoje nuspalvinti žirgelį. Gražiausia šventės dalimi taps žirgų pasirodymai bei maudynės Šventosios upėje. Vėliau, kvepianti Šventosios pievų žolelių arbata ir vakaronė su Biržų folkloro ansambliu "Siaudela".

Tegai:
Lietuva, žirgas
Eismo įvykis

Marijampolėje automobilis partrenkė dviračiu važiavusį policijos pareigūną

(atnaujinta 12:33 2020.08.12)
Pažymima, kad nukentėjęs važiavo į tarnybą. Dėl patirtų sužalojimų Policijos departamento specialistas paguldytas į ligoninę

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Marijampolėje automobilis kliudė dviračiu važiavusį Policijos departamento prie VRM specialistą, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko antradienį, rugpjūčio 11 dieną, apie 7:40 Vytauto–P. Armino gatvių sankryžoje. Anot pranešimo, automobilis "Toyota Auris", vairuojamas 1959 metais gimusio vyro, kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį 1964 metais gimusį Policijos departamento prie VRM specialistą. Pažymima, kad Policijos departamento specialistas važiavo į tarnybą.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Policijos departamento specialistas paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Marijampolė, policija, eismo įvykis, Lietuva
Dar šia tema
Priminta kokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų būtina laikytis dviratininkams
Keturiose Vilniaus Senamiesčio gatvėse — tik pėsčiųjų ir dviratininkų zona
Lietuvos policija papasakojo, kaip apsaugoti dviratį nuo vagystės
Kalvarijos savivaldybėje sunkvežimis mirtinai partrenkė dviratininką
Berniukas, archyvinė nuotrauka

Tyrimo metu atskleista, kad vaikų mirtys nuo koronaviruso labai retos

(atnaujinta 13:31 2020.08.12)
Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Viruso plitimo laikotarpiu atliktas vienas iš nedaugelio tyrimų, kuris apėmė tiek daug Europos šalių ir medicinos centrų, susivienijusių dėl vieno tikslo — gauti patikimų, mokslo įrodymais pagrįstų duomenų apie vaikų susirgimus koronaviruso infekcija COVID-19. Apie tai pranešė VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninė.

Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija. Tyrimas buvo pradėtas pandemijos piko metu — balandžio pirmąją dieną ir tęsėsi iki balandžio 24 dienos.

Pasak VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos, pagrindinės tyrėjos Lietuvoje dr. Ingos Ivaškevičienės, iš viso šiuo laikotarpiu buvo tirti 582 vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Į šį tyrimą buvo įtraukti 6 tuo metu Lietuvoje koronaviruso infekcija sirgę Vaikų ligoninės pacientai.

Kaip teigia Ivaškevičienė, tyrimo metu nustatyta, kad vaikai serga pakankamai lengvai, tik 8 proc. (48 vaikams) tirtų vaikų prireikė intensyviosios terapijos paslaugų, o Lietuvoje jų nereikėjo nė vienam nepilnamečiui. Iš visų pacientų, kuriems buvo taikyta intensyvi medicinos priežiūra, tik pusei jų (4 proc.) reikėjo ir kvėpavimo pagalbos, vienam vaikui taikyta EKMO (ektstrakorporinė membraninė oksigenacija). Iš viso per tą laikotarpį nuo šios infekcijos mirė 4 vaikai (0,69 proc.) iš 582 tiriamųjų.

Dažniausiai pasireiškė šie požymiai: karščiavimas ir kosulys (65 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (54 proc. atvejų) ir apatinių kvėpavimo takų, arba pneumonijos (25 proc. atvejų), taip pat virškinimo sutrikimo (22 proc.) simptomai.

Pastebėta, kad kai kuriems vaikams virškinimo sutrikimai pasireikšdavo be jokių kataro požymių, — įprastai šis simptomas pirmiausia priskiriamas žarnyno infekcijoms. 16 proc. atvejų vaikų liga pasireiškė be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.

Be abejo, kaip teigia vaikų infekcinių ligų gydytoja, šis tyrimas leidžia drąsiau šnekėti apie tai, kad iš tikrųjų vaikams COVID-19 infekcija praeina labai lengvai, tačiau tai nereiškia, kad vaikų gydytojai turi prarasti budrumą. Be to, reikia dar daug mokslininkų pastangų, kad būtų rastas vienodas gydymo standartas, pateiktos gairės. Iki šiol visos šalys taikė simptominį gydymą, naudodamos skirtingus medikamentus.

Tegai:
vaikai, koronavirusas, Europa
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Policija ir pasieniečiai aktyviau patruliuos keliuose prie Lenkijos ir Latvijos
Profesorius svarsto, kiek žmonių numirtų, jei nebūtų nekontroliuojamas COVID-19 plitimas  
Per parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 25 COVID-19 atvejai