Sinagoga, archyvinė nuotruka

Lietuvos žydų bendruomenė dėl grasinimų uždaro Vilniaus sinagogą

62
(atnaujinta 20:24 2019.08.06)
LŽB pabrėžė, kad viešuose partijų ir jų pirmininkų paskyrose viešinami antisemitiniai komentarai ir įrašai toleruojami ir lieka nebaudžiami

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę.

Pasak bendruomenės, vienos politinės partijos eskaluojamas, viešai reiškiamas noras pripažinti Lietuvos žydų naikinime dalyvavusius asmenis Lietuvos didvyriais, reikalavimas tuos asmenis pagerbti atminimo lentomis bei kitais būdais, ir atsižvelgiant į viešą raginimą rinktis į "gėdingą poziciją remiančius mitingus rugpjūčio 7-ą dieną", — ne tik kiršina, bet ir supriešina Lietuvos visuomenę. Kaip skelbama pranešime, viešuose partijų ir jų pirmininkų paskyrose viešinami antisemitiniai komentarai ir įrašai toleruojami ir lieka nebaudžiami.

"Pastaruoju metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei LŽB, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų,  jų šeimų saugumo", — rašoma pranešime.

LŽB pabrėžė, kad ligi šiol nesulaukė jokių institucijų reakcijos į eskaluojamą nesantaiką.

"Norėtume išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią  poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone", — teigiama pranešime.

Siekiant užtikrinti bendruomenės narių ir maldininkų saugumą, LŽB priėmė sprendimą dėl LŽB pastato ir Vilniaus Choralinės sinagogos uždarymo neribotam laikui.

Nuimta lenta nacių bendrininkui

Liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Jono Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta nukelti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, kad Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.

Daugybė politikų kritikavo Šimašių, ypač partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" nariai, kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.

Savo poziciją dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų pareiškė ir LŽB. Savo svetainėje bendruomenė paviešino pranešimą, kuriame išreiškia susirūpinimą,  kad "tam tikros Lietuvos politinės jėgos bei politikai, neturėdami jokio teisinio ar istorinio pagrindo, viešai ir aktyviai gina asmenis, kurių tragiškas likimas neatleidžia tų asmenų nuo atsakomybės ir veikų, kurias jie padarė II-jo Pasaulinio karo metais, ir kurios patenka į Jungtinių Tautų Genocido apibrėžimą (parafuotą Lietuvos Respublikos)  ir tarptautinio antisemitizmo apibrėžimą (pernai patvirtinto Lietuvos Vyriausybės)".

LŽB taip pat kvietė šalies politinį elitą susilaikyti nuo asmenų, kolaboravusių su okupaciniais režimais gynimo. Pasak bendruomenės, tokie neatsakingi pasisakymai, kuriuos viešoje erdvėje išsako politikai, ginantys okupacinių režimų kolaborantus, ribojasi su Holokausto neigimu apskritai.

Kas yra Jonas Noreika

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių  darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
62
Tegai:
partijos
Dar šia tema
Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui
Ant paminklų Cvirkai ir Kudirkai pakabintos Šimašiui adresuotos lentelės
Kaip Noreikos lentos atvejis verčia lietuvius imtis "rezistencijos"
Gamykla Achema

"Achema" pakomentavo gandus apie streiką gamykloje Lietuvoje

(atnaujinta 13:21 2021.03.03)
Koncernas išlieka didžiausias darbdavys Jonavos rajone. Bendrovėje dirba per 1,3 tūkstančio darbuotojų

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Koncerno "Achema" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė ir generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas įvertino gandus apie galimą streiką Jonavos cheminių trąšų gamykloje.

Anksčiau viename iš Lietuvos dienraščių pasirodė informacija apie galimą streiką. Daškevičienė pabrėžė, kad profesinė sąjunga niekada nesiimdavo kraštutinių priemonių, kol neišnaudodavo visų galimybių susitarti.

Anot jos, informacija apie priemones, kurių gali imtis profesinė sąjunga, skelbiama "Achemos" darbuotojų profesinės sąjungos uždaroje socialinio tinklo grupėje, skirtoje tik profesinės sąjungos nariam.

"Šiuo metu mes vis dar deramės dėl kolektyvinės sutarties. Mūsų profesinė sąjunga niekada nesiimdavo kraštutinių priemonių, kol neišnaudodavome visų galimybių susitarti. Tai gali turėti įtakos šiuo metu vykstančioms deryboms. Tačiau mes tikimės sėkmingai užbaigti derybas ir pasirašyti kolektyvinę sutartį, taip žengdami į kitą bendradarbiavimo etapą", — pasakė ji.

Savo ruožtu "Achemos" generalinis direktorius pridūrė, kad vadovybė reguliariai susitinka su profesinių sąjungų atstovais, bendrauja ir palaiko ryšius.

"Kilusios kalbos apie galimus streikus nustebino. Situacija įmonėje stabili, turėjome finansiškai sėkmingus metus, kurių rezultatais pasidalinome ir su darbuotojais, skyrėme premijas. Manau, tik abipusio dialogo su profsąjunga keliu galime konstruktyviai dirbti ir užtikrinti geriausias sąlygas mūsų darbuotojams", — pasakė jis.

Vidutinis darbininkų darbo užmokestis įmonėje praėjusiais metais kilo 6 procentais, administracijos darbuotojų 1 procentu. Metų pabaigoje, įmonės iniciatyva, darbuotojams buvo išmokėta vieną mėnesinį atlyginimą siekianti premija.

Miliuskas pažymėjo, kad pandemijos laikotarpis buvo sunkus visiems, ypač psichologiškai. Pasak jo, įmonė daro viską, kad užtikrintų gamyklos veiklos tęstinumą ir darbuotojų gerovę.

2020 metais vidutinis atlyginimas bendrovėje siekė 2105 eurus. Tuo metu šalies vidurkis siekė 1439 eurus. Papildomai "Achemos" darbuotojams taikomas patrauklus socialinis paketas: savanoriškasis sveikatos draudimas, darbuotojai sveikinami jubiliejaus proga ir už ilgametį darbo stažą įmonėje, mokamos išmokos artimųjų netekties atveju, suteikiamos papildomos atostogos. 

"Achema" išlieka didžiausia darbdave Jonavos rajone. Įmonėje dirba 1323 darbuotojai. Su bendrove per teikiamas prekes ir paslaugas susiję apie 2000 kitų Lietuvos įmonių.

Tegai:
streikas, Lietuva, Achema
Facebook

Nubaustas vilnietis, Facebook'e raginęs susidoroti su Tomu Raskevičiumi

(atnaujinta 13:45 2021.03.03)
Teismas nusprendė, jog jaunuolis po Seimo nario politinės reklamos įrašu parašė komentarą, kuriuo viešai skatino neapykantą, kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su politiku dėl jo seksualinės orientacijos

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Vilniaus apylinkės teismas dėl kurstymo prieš homoseksualius asmenis kaltu pripažino 26-erių metų sostinės gyventoją, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Teismas nuteistajam skyrė galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vilnietis praėjusių metų lapkričio mėnesį socialiniame tinkle Facebook po Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus paskyroje patalpintu politinės reklamos įrašu parašė komentarą, kuriuo viešai skatino neapykantą, kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su politiku dėl jo seksualinės orientacijos. Teismas konstatavo, kad sostinės gyventojas padarė du nesunkius nusikaltimus tiesiogine tyčia.

Įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jaunuolis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas pripažinti vilnietį kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. ir 3 d. (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę.

Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pasipiktino tuo, kad kalbėjimas apie tai, jog tradicines šeimos vertybes puoselėjantys asmenys nori būti išgirsti, jau įvertinamas kaip "nesantaikos kurstymas". Politikas pažymėjo, kad daugybė žmonių, pasisakančių už tradicinę vyro ir moters šeimą, anot LRT kalbintų "ekspertų" yra "grupinis priekabiavimas", o kalbėjimas apie tai, kad tradicines šeimos vertybes puoselėjantys asmenys nori būti išgirsti, anot LRT kalbintų asmenų, reiškia "nesantaikos kurstymą".

Tuo metu, pasak "valstiečių" lyderio, paskutinės apklausos metu paaiškėjo, jog 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc. gyventojų.

Tegai:
seksualinės mažumos, Seimas, LGBT, Lietuva