Punios Šilas Lietuvoje

Punios šile imtasi papildomų apsaugos priemonių

28
(atnaujinta 12:33 2019.08.07)
Nustatytos saugos priemonės padės išsaugoti Punios šilo turimas gamtines vertybes

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Siekiant labiau puoselėti socialinius, aplinkosauginius ir kitus visuomenės lūkesčius Punios šile ir užtikrinti ten augančių miškų, augalų ir ekosistemos apsaugą trečiadienį aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nustatė papildomas apsaugos priemones, praneša Aplinkos ministerija.

Įgyvendinimo imsis Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

"Punios šilas yra unikalus ir išsiskiria didžiule verte, todėl ieškome subalansuotų sprendimų, kalbamės su ekspertais vietos bendruomene, kaip geriausia apsaugoti šį mišką ir ypač vertingas paprastąsias pušis ir egles", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pasak ministro, būtent todėl Valstybinių miškų urėdijai buvo pavesta čia nevykdyti miško kirtimų, kol nebus surastas tinkamiausias šiai teritorijai apsaugos mechanizmas.

Iki šių metų gruodžio 1 dienos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai nurodyta peržvelgti Punios šilo apsaugos tinklus, nes šis šilas priklauso "Natura 2000" Europos bendrijos ekologinio tinkle daliai.

Apsaugos tinklus planuojama patvirtinti šių metų pabaigoje.

Visos šios priemonės leis ir neišplečiant rezervato tinkamai apsaugoti Punios šilo gamtines vertybes, užtikrinti jau minėtų miško genetinių išteklių išsaugojimą, taip pat biologinės įvairovės apsaugą, kartu subalansuojant ir visuomenės lūkesčius šiam vertingam Lietuvos gamtos kompleksui.

Saugos priemonės padės išsaugoti Punios šilo turimas gamtines vertybes.

Anksčiau buvo paskelbta peticija dėl išreikšto susirūpinimo dabartinio aplinkos ministro veiksmais — stabdyti projektą, kuriuo planuota dar labiau išplėsti Punios šilo teritoriją ir apsaugoti ją nuo miško kirtimų bei medžioklės veiklos.

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė palaikymą stipresnei gamtai reikšmingų teritorijų, tokių kaip Punios šilas, apsaugai ir patikino laukiantis aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimų, kurie teisiškai sutvarkytų ir įtvirtintų griežtesnę aplinkos apsaugą šioje teritorijoje.

Tuo pačiu, prezidentas laikosi požiūrio, kad ateityje reiktų skirti daugiau dėmesio gamtai reikšmingoms teritorijoms, o saugomų teritorijų plėtra turi būti vykdoma derinant vietos bendruomenių ir socialinių partnerių interesus.

Susirūpinimą kelia tai, kad viešoje erdvėje ministras dalinosi planais Punios šilo komercinius medžioklės plotus perduoti į privačias rankas (aukciono būdu). Toks sprendimas tik pablogintų stuaciją Punios šile — apsunkintų reikalingos apsaugos įgyvendinimą.

Tikėtina, kad medžioklė Punios plote taptų intensyvesnė, sunkiau kontroliuojama. Be to atsirastų medžiotojų "teisėti lūkesčiai", kurie būtų rimtas kliuvinys norint užtikrinti reikalingą griežtesnę apsaugą.

28
Tegai:
apsaugos priemonės, Kęstutis Mažeika, Aplinkos ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Aplinkos ministerija sugriežtino mėgėjų žvejybos taisykles
Pritarta siūlymui atliekų tvarkymo būdą pažymėti ant pakuočių
Mažinama leidžiama ribinė kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore
Lietuvoje didėja miško gaisrų rizika — sustiprinta priešgaisrinė sauga
COVID-19

Šešiose savivaldybėse artimiausiu metu bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų

(atnaujinta 18:42 2020.06.01)
Pirmadienio duomenimis, sergamumo šalyje rodiklis yra 4,3 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Šešiose savivaldybėse — Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų — visą savaitę bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų koronaviruso infekcijai (COVID-19) nustatyti nei kitose savivaldybėse, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Nuo birželio 1 dienos profilaktinis testavimas Lietuvoje vykdomas pagal naująją tvarką — atsižvelgiant į savivaldybių epidemiologinius rodiklius. Per 14 dienų sergamumas COVID-19 infekcija, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, šiose savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį.

Pirmadienio duomenimis, sergamumo šalyje rodiklis yra 4,3 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

Pagal naująją tvarką, testavimo apimtys bus didinamos tose savivaldybėse, kuriose sergamumas didesnis nei šis rodiklis. SAM duomenimis, tokia situacija yra Vilniaus rajono (37,9), Lazdijų rajono (16,4), Vilniaus miesto (10,9), Ignalinos rajono (6,9), Šalčininkų rajono (6,6) ir Skuodo rajono (6,2) savivaldybėse.

Nuo pirmadienio iki sekmadienio Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų savivaldybėse profilaktiškai bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.

Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės šiose šešiose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų.

Kiti darbuotojai, kurių darbo specifika susijusi su klientų aptarnavimu, pavyzdžiui — dirbantys vaistinėse, parduotuvėse, minėtose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo pirmadienio profilaktinis testavimas Lietuvoje vykdomas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius. Planuojama, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas. Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi naujai į ligonines planiniam gydymui, taip pat žmonės, kuriuos ištirti nurodys NVSC specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami pakartotiniai tyrimai.

Privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip buvo iki šiol. Jie bus tikrinami tik tuo atveju, jei pajaus COVID-19 infekcijai būdingus simptomus.

Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti 1678 koronaviruso atvejai, pasveiko 1236 žmonės, mirė 70.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas paaiškino, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis
Kasiulevičius mano, kad Lietuvos COVID-19 situaciją tikslinga lyginti su Lenkija
Gėlės ir žvakė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika

(atnaujinta 17:25 2020.06.01)
NVSC vertinimu, mirštamumas nuo COVID-19 šalyje išlieka nedidelis. Tačiau, švelninant karantino reikalavimus, gyventojai raginami išlikti budrūs

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmadienio duomenimis, šalyje užfiksuota 70 mirčių nuo koronaviruso — mirė 33 vyrai ir 37 moterys, apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Ministerijoje rašoma, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie apsunkina galimybes užsikrėtusiems COVID-19 išgyventi — amžius ir gretutinės ligos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pažymėjo, kad dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso sirgo ne viena, o keletu gretutinių ligų. 

NVSC duomenimis, didžioji dalis mirusių asmenų dažniausiai skundėsi širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, nemaža dalis mirusiųjų sirgo onkologinėmis ligomis. Trečioji dažniausiai užfiksuota gretutinių susirgimų kategorija — kvėpavimo takų ligos. Taip pat mirusieji sirgo inkstų ligomis, cukriniu diabetu. Keliems žmonėms buvo diagnozuota Alzheimerio liga. 

Mirusiųjų amžiaus intervalas — nuo 49 metų iki 97 metų amžiaus. Tik vienas miręs asmuo priklausė 41–50 metų amžiaus grupei. 51–60 metų amžiaus grupėje mirė trys žmonės. Keturi asmenys, mirę nuo koronaviruso, buvo 90-ies ir daugiau.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Amžiaus kategorijoje nuo 61 iki 70 metų mirusių yra jau vienuolika. 71–80 metų amžiaus grupėje mirusių asmenų skaičius siekia 21, o blogiausia situacija yra tarp 81–90 metų amžiaus asmenų, kur mirusiųjų nuo šios ligos — net 30.

NVSC vertinimu, mirštamumas nuo COVID-19 šalyje išlieka nedidelis. Tačiau, švelninant karantino reikalavimus, gyventojai raginami išlikti budrūs, ypač jei jie ar jų artimieji priklauso rizikos grupei ir serga lėtinėmis ligomis.

Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti 1678 koronaviruso atvejai, pasveiko 1236 žmonės, mirė 70.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa

Tegai:
mirtingumas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas paaiškino, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis
Kasiulevičius mano, kad Lietuvos COVID-19 situaciją tikslinga lyginti su Lenkija
Jamalo-Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas Rusijos

(atnaujinta 14:50 2020.06.01)
Tam, kad atsisakytų rusiškų dujų tiekimo 2020 metais, Varšuvai teks išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Varšuva nepareiškia apie visišką rusiškų dujų atsisakymą ir nurodo tik tai, kad nesiruošia pasirašyti naujos ilgalaikės tiekimo sutarties. Dabartinis susitarimas nustoja galioti 2022 metais, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, vyriausiasis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Dujų kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Иван Руднев

Pasak eksperto, Lenkija dalį dujų perka Vokietijoje, kurios savo ruožtu yra rusiškos. Jis pažymėjo, kad Varšuva superka perteklių, susidariusį dėl to, kad dujos į Vokietiją patenka ir per "Jamalo-Europos", ir per "Nord Stream" dujotiekius.

"Manau, kad teoriškai lenkai 2022 metais gali atsisakyti rusiškų dujų, tačiau tam tam jie turės išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, kam priešinasi Europos Sąjunga. Jos [Europos šalys] nori, kad lenkai nustotų dūmyti Europą. Antra, tada turite palikti šiuos planus būti tranzito šalimi, o lenkai sako, kad dabar Ukrainą aprūpins amerikietiškomis SGD ir visą Europa — tai vienas kitą paneigiantys dalykai, nes SGD terminalas nėra toks didelis, net ir po plėtros teks pasirinkti — jūs tiekite SGD sau ar savo kaimynams. Todėl rusiškų dujų pirkimas greičiausiai bus tęsiamas. Galbūt tai bus ne ilgalaike sutartimi, o neatidėliotinų sandorių rinkos pagrindu. Galbūt dalis sumažės, bet vėlgi, išskyrus Rusiją, tokios žemos kainos niekas jiems nepasiūlys", — reziumavo jis.

Dujų tranzitas per Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpą buvo atnaujintas po keturių dienų prastovos.

Nuo 6:00 iki 7:00 buvo išpumpuota 24,5 mln. kilovatvalandžių iš 36,1 mln. Taigi, rezervuoti dujotiekio pajėgumai panaudojami maždaug 68 %.

Rusiškų dujų tranzito per Lenkiją sutartis baigėsi gegužės 16 dieną, o nuo gegužės 17 dienos siurbimas Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpa bus vykdomas tik aukciono rezultatų pagrindu.

Tegai:
Europa, SGD, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą