Belavia, archyvinė nuotrauka

Lietuviai galės keliauti po Baltarusiją be vizos

1535
(atnaujinta 11:39 2019.08.09)
Baltarusijos bevizės zonos teritorijoje galima būti iki 15 dienų

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Baltarusija išplėtė bevizę zoną Lietuvos ir kitų užsienio šalių gyventojams. Dekretas buvo paskelbtas oficialioje Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos svetainėje.

Pagal dekretą, anksčiau buvusios dvi bevizės Bresto ir Gardino zonos dabar susijungia į vieną bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas", kuri apima dar penkis Gardino srities rajonus: Berestovicos, Volkovisko, Voronovsko, Lidos ir Ščiučinsko.

Dabar užsienio turistai gali praleisti šiose teritorijose iki 15 dienų be vizos, su sąlyga, kad jie keliauja organizuotų turistų grupių dalyje maršrutais, apimančiais bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas". Nutarimas galioja 73 valstybių, taip pat ir Baltijos šalių, piliečiams.

Be to, Baltarusijos pasienyje bus atidaryti dar du pasienio kontrolės punktai — "Beniakonys" ir "Berestovica".

Tokiomis priemonėmis siekiama didinti turistų srautus į Baltarusiją ir stiprinti pasienio regionų ekonomiką.

Nutarimas įsigalioja po trijų mėnesių.

Turizmo patrauklumo didinimu suinteresuota ir Rusija. Nuo liepos 1 dienos Kaliningrade atidarytas vizų centras. Nuo liepos 1 dienos 53 užsienio valstybių piliečiai gali gauti nemokamą vienkartinę elektroninę vizą į Kaliningrado sritį. Viza suteikia galimybę viešėti Kaliningrado srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo atvykimo dienos, ji galioja 30 dienų. Užsieniečiai, gavę elektronines vizas į Kaliningrado sritį, gali būti ir keliauti tik šiame regione.

Per mėnesį, kurio metu veikė elektroninis vizų režimas, jas gavo apie 10 tūkst. žmonių.

1535
Tegai:
Baltarusija, lietuviai
Dar šia tema
Baltarusija derasi su Lietuva dėl uosto struktūros įsigijimo
Rusija ir Baltarusija sustiprino produktų importo iš Baltijos šalių kontrolę
Kalėjimas

Lietuvoje pataisos įstaigų bus lygtinai paleidžiami asmenys

(atnaujinta 11:49 2020.07.02)
Lygtinio paleidimo metu asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, lygtinai iš pataisos įstaigų bus paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Šiais pakeitimais tikimasi įgyvendinti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad asmenys, jau atlikę dalį bausmės ir linkę daugiau nenusikalsti, turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, lengviau integruotųsi į visuomenę.

Kaip teigia Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, bausmių vykdymo sistema žengia į kokybiškai naują etapą, kuriame didesnis dėmesys bus skiriamas nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, sėkmingai nuteistųjų socialinei reabilitacijai.

"Taikant įvairesnes baudžiamosios atsakomybės formas, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, tikimasi pasiekti teigiamų nuteistųjų elgesio pokyčių. Kuo greičiau ir sėkmingiau bausmę atliekantys asmenys integruosis į visuomenę ir darbo rinką, tuo visuomenė jausis saugesnė", — pažymėjo Kulikauskas.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti, kad kuo daugiau nuteistųjų permąstytų savo vertybes, paveikti juos, kad ateityje gyventų laikydamiesi visuotinai priimtų teisės ir moralės normų, nebegrįžtų į laisvės atėmimo įstaigas.

Nuo liepos pirmosios iš pataiso įstaigų pradedama lygtinai paleisti asmenis, atlikusius tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkančius nustatytus kriterijus (išskyrus nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką). Tačiau bausmių vykdymo sušvelninimo nesulauks asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. 

Tolesnis lygtinai paleistų nuteistųjų bausmės atlikimas laisvėje vyks nuosekliai prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Parengiamasis darbas su šiais asmenimis buvo vykdomas dar jiems esant pataisos įstaigose. Lygtinio paleidimo metu šiems asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, o darbingo amžiaus — per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Įstatymų nustatytais atvejais asmenų elgesio kontrolei bus taikomos ir elektroninio stebėjimo priemonės.

Vien pirmąją įstatymų pakeitimų įsigaliojimo dieną Lietuvos probacijos tarnyba perima 162 lygtinai paleistų asmenų priežiūrą.

Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Vytauto Lamausko teigimu, tarnyba pasirengusi priimti iššūkį ir įgyvendinti naujas įstatymų nuostatas bei dėti visas pastangas, kad nuteistųjų resocializacijos procesas laisvėje būtų kuo sėkmingesnis.

Kalėjimų departamentas kviečia visuomenę, nevyriausybines organizacijas aktyviai prisidėti prie sėkmingo nuteistųjų resocializacijos proceso, pabrėždamas, kad nuo visų bendrų pastangų, tolerantiškumo ir supratingumo priklausys, kiek žmonės bus pasirengę keisti požiūrį į kartą suklupusius žmones.

Tegai:
Lietuva, pataisos namai
Dar šia tema
Teisingumo ministerija papasakojo apie naują nuteistųjų resocializacijos sistemą
Pravieniškių pataisos namuose nuteistųjų priežiūrai įrengtas stacionarus alkotesteris
Išaiškintas tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs bausmių vykdymo sistemos pareigūnas
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sučiuptas veiklą slėpęs būrėjas, neapskaitęs daugiau kaip 215 tūkst. eurų

(atnaujinta 10:28 2020.07.02)
Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įkliuvo nelegalus būrėjas, kuris net 7 metus veikė niekur nedeklaravęs savo veiklos ir teikdamas įvairias būrimo paslaugas gavo daugiau kaip 215 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad Klaipėdos mieste būrėju prisistatęs asmuo nuo 2013 metų pradžios teikė įvairias su būrimu susijusias paslaugas, tokias kaip "apeigos", "astrologinės paslaugos", "atbūrimas", "prognozė", "nužiūrėjimo nuėmimas" ir kitas.

Į šio asmens vardu atidarytas banko sąskaitas per 7 metus buvo padaryta beveik 1,4 tūkst. pavedimų, kurių bendra suma viršija 215 tūkst. eurų. Tai už suteiktas nelegalias paslaugas gautos pajamos.

Per metus būrimo paslaugas teikęs asmuo vidutiniškai į savo vardo sąskaitas gaudavo apie 200 bankinių pavedimų, o pelningiausi buvo 2016-ieji, kai į būrėjo sąskaitas už nelegalią veiklą suplaukė beveik 63 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų per metus.

"Veiklą slėpęs būrėjas nemokėjo jokių mokesčių valstybei. Tyrimo metu nustatyta, kad nuslėpta beveik 14 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėta beveik 20 tūkst. eurų. Taip pat nuslėpta kiek daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau nei 6 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą", — rašoma pranešime.

Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų.

Įtariamojo namuose pareigūnai atliko kratą, kurios metu buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, skaitmeninės laikmenos, telefono kortelės ir kiti tyrimui reikšmingi dokumentai. Prokurorui surašius baudžiamąjį įsakymą, įtariamajam teismas skyrė 10,5 tūkst. eurų baudą, taip pat patenkintas civilinis ieškinys.

Tegai:
neteisėta veikla, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje tiriama byla dėl sukčiavimo perkant greituosius COVID-19 testus
Vaisiais prekiavusioje įmonėje kratų metu rasta apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų
Kaune teisiamas per 100 tūkst eurų pasisavinęs labdaros ir paramos fondo vadovas