Belavia, archyvinė nuotrauka

Lietuviai galės keliauti po Baltarusiją be vizos

1594
(atnaujinta 11:39 2019.08.09)
Baltarusijos bevizės zonos teritorijoje galima būti iki 15 dienų

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Baltarusija išplėtė bevizę zoną Lietuvos ir kitų užsienio šalių gyventojams. Dekretas buvo paskelbtas oficialioje Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos svetainėje.

Pagal dekretą, anksčiau buvusios dvi bevizės Bresto ir Gardino zonos dabar susijungia į vieną bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas", kuri apima dar penkis Gardino srities rajonus: Berestovicos, Volkovisko, Voronovsko, Lidos ir Ščiučinsko.

Dabar užsienio turistai gali praleisti šiose teritorijose iki 15 dienų be vizos, su sąlyga, kad jie keliauja organizuotų turistų grupių dalyje maršrutais, apimančiais bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas". Nutarimas galioja 73 valstybių, taip pat ir Baltijos šalių, piliečiams.

Be to, Baltarusijos pasienyje bus atidaryti dar du pasienio kontrolės punktai — "Beniakonys" ir "Berestovica".

Tokiomis priemonėmis siekiama didinti turistų srautus į Baltarusiją ir stiprinti pasienio regionų ekonomiką.

Nutarimas įsigalioja po trijų mėnesių.

Turizmo patrauklumo didinimu suinteresuota ir Rusija. Nuo liepos 1 dienos Kaliningrade atidarytas vizų centras. Nuo liepos 1 dienos 53 užsienio valstybių piliečiai gali gauti nemokamą vienkartinę elektroninę vizą į Kaliningrado sritį. Viza suteikia galimybę viešėti Kaliningrado srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo atvykimo dienos, ji galioja 30 dienų. Užsieniečiai, gavę elektronines vizas į Kaliningrado sritį, gali būti ir keliauti tik šiame regione.

Per mėnesį, kurio metu veikė elektroninis vizų režimas, jas gavo apie 10 tūkst. žmonių.

1594
Tegai:
Baltarusija, lietuviai
Dar šia tema
Baltarusija derasi su Lietuva dėl uosto struktūros įsigijimo
Rusija ir Baltarusija sustiprino produktų importo iš Baltijos šalių kontrolę
COVID-19 testas

Penktadienį nenustatyta vieno nuteistųjų užsikrėtimo koronavirusu atvejo

(atnaujinta 10:37 2021.01.23)
Per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai, paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktadienį skaičiuojant duomenis nebuvo nustatyta nė vieno nuteistųjų naujo susirgimo COVID-19 atvejo, praneša Kalėjimų departamentas.


"Pagaliau galime įrašyti nulį užsikrėtusių nuteistųjų eilutėje. Kai yra keli tūkstančiai žmonių uždarose vietose, kur neįmanoma visų žmonių izoliuoti po vieną ar net po kelis, laisvės atėmimo įstaigose tenka imtis išskirtinių priemonių saugantis viruso protrūkių. Kaip rodo tyrimų statistika — jos pasiteisina", — sakė Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.

Kai kuriuose pataisos namuose jau ne pirmą parą nefiksuojama naujų užsikrėtimo atvejų. Sergamumas kalinimo įstaigose, pasak Kalėjimų departamento atstovų, mažėja. Tiesa, vis dar nustatoma naujų atvejų dirbantiems bausmių vykdymo sistemoje. Per ketvirtadienį nustatyti 3 užsikrėtę COVID-19 darbuotojai.

Kalėjimo departamento atstovės minimos išskirtinės priemonės — sumažinti nuteistųjų kontaktai, teismo ir kiti teisiniai procesai keičiami į nuotolinius, pasimatymai su artimaisiais — į telefoninius pokalbius, nuteistųjų patalpos dezinfekuojamos, vėdinamos, užsikrėtusieji arba su jais turėjusieji kontaktus izoliuojami atskirai.

Pažymima, kad darbuotojų darbo grafikai pataisos namuose per pandemiją sudarinėjami taip, jog būtų užtikrintas kuo mažesnis darbuotojų tarpusavio kontaktas, organizuojamas darbas pamainomis. Darbuotojams, grįžtantiems po atostogų, atliekami COVID-19 testai. Nuolat pagal indikacijas testuojami ir darbuotojai, ir nuteistieji — per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai. Taip pat buvo paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai.

Tegai:
koronavirusas, Kalėjimų departamentas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Ekonomistai papasakojo, kaip antroji pandemijos banga paveikė Lietuvos ekonomiką
PSO paaiškino "britiškosios" koronaviruso padermės sukeliamą mirštamumą
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje vis dar auga šiltnamio dujų emisijos

7
(atnaujinta 10:27 2021.01.23)
Lietuvoje 2019 metais daugiausia ŠESD į atmosferą išmetė transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriai

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvoje į atmosferą 2019 metais išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), arba apie 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais, praneša Aplinkos apsaugos ministerija. 

Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelia transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai – 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius – žemės ūkis – išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).

2019 metais daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.

Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.

Žaliasis kursas

Pagal Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metams, iki 2030 metų šalis turi pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje. 

Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 metais. 2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene. Suderintam NEKS planui pritarta Lietuvos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. pasitarime.

Europos Komisija galutinius integruotus valstybių narių NEKS planus 2021–2030 metams paskelbė 2020 m. balandžio 20 d.

Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai leidimų išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų.

7
Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%
Šalčiausiomis dienomis šalies vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau gamtinių dujų
Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje buvo suvaldyta tarša
Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas