Belavia, archyvinė nuotrauka

Lietuviai galės keliauti po Baltarusiją be vizos

1486
(atnaujinta 11:39 2019.08.09)
Baltarusijos bevizės zonos teritorijoje galima būti iki 15 dienų

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Baltarusija išplėtė bevizę zoną Lietuvos ir kitų užsienio šalių gyventojams. Dekretas buvo paskelbtas oficialioje Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos svetainėje.

Pagal dekretą, anksčiau buvusios dvi bevizės Bresto ir Gardino zonos dabar susijungia į vieną bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas", kuri apima dar penkis Gardino srities rajonus: Berestovicos, Volkovisko, Voronovsko, Lidos ir Ščiučinsko.

Dabar užsienio turistai gali praleisti šiose teritorijose iki 15 dienų be vizos, su sąlyga, kad jie keliauja organizuotų turistų grupių dalyje maršrutais, apimančiais bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas". Nutarimas galioja 73 valstybių, taip pat ir Baltijos šalių, piliečiams.

Be to, Baltarusijos pasienyje bus atidaryti dar du pasienio kontrolės punktai — "Beniakonys" ir "Berestovica".

Tokiomis priemonėmis siekiama didinti turistų srautus į Baltarusiją ir stiprinti pasienio regionų ekonomiką.

Nutarimas įsigalioja po trijų mėnesių.

Turizmo patrauklumo didinimu suinteresuota ir Rusija. Nuo liepos 1 dienos Kaliningrade atidarytas vizų centras. Nuo liepos 1 dienos 53 užsienio valstybių piliečiai gali gauti nemokamą vienkartinę elektroninę vizą į Kaliningrado sritį. Viza suteikia galimybę viešėti Kaliningrado srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo atvykimo dienos, ji galioja 30 dienų. Užsieniečiai, gavę elektronines vizas į Kaliningrado sritį, gali būti ir keliauti tik šiame regione.

Per mėnesį, kurio metu veikė elektroninis vizų režimas, jas gavo apie 10 tūkst. žmonių.

1486
Tegai:
Baltarusija, lietuviai
Dar šia tema
Baltarusija derasi su Lietuva dėl uosto struktūros įsigijimo
Rusija ir Baltarusija sustiprino produktų importo iš Baltijos šalių kontrolę
Lėktuvo  salonas, archyvinė nuotrauka

Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas

(atnaujinta 10:11 2020.05.28)
Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų pilotas paaiškino, kodėl telefonas turi būti išjungtas arba įjungtas į specialųjį režimą kelionių lėktuvu metu, praneša "Express".

Faktas yra tas, kad mobiliųjų telefonų signalai gali trikdyti orlaivių navigacijos sistemas. Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas.

"Bėgant metams buvo atlikta keletas tyrimų, patvirtinančių ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo lėktuvo salone ir sistemos veikimo sutrikimų", — teigė oro bendrovės pareigūnas. "Nors orlaivių techninės galimybės pagerėjo, reguliavimo institucijos labai atidžiai vertina riziką, darančią įtaką skrydžių saugai."

Tuo tarpu buvusi stiuardesė Bobby Laurie sako, kad navigacijos sistemoje trikdžiai dėl veikiančio išmaniojo telefono yra reti.

"Tai atsitinka naudojant tam tikrus modelius arba jei mobiliuoju naudojasi keli keleiviai", — sako ji.

Daug dažniau kalbėjimas telefonu skrydžio metu gali sukelti trikdžius ryšio sistemoje, tai yra, trukdyti darbuotojams bendrauti tarpusavyje.

Tegai:
išmanusis telefonas, lėktuvas, skrydžiai
Dar šia tema
Avarinio nusileidimo metu keleivė įtraukta į lėktuvo iliuminatorių
Videofaktas: kas nutinka pasenusiems lėktuvams
Dažniausiai lėktuvai vėluoja dėl oro eismo apribojimų
Vilnius

Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus

(atnaujinta 09:44 2020.05.28)
Padėtis dėl koronaviruso šalyje gerėja, protrūkiai yra lokalizuoti, tačiau jų skaičius nemažėja. Pandemija gali baigtis liepą – rugpjūtį

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kovos su koronavirusu pabaiga gali keltis į vasaros antrą pusę, jei šalies gyventojai nesisaugos ir nesilaikys saugumo rekomendacijų. Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai.

Tyrime rašoma, kad Lietuvos gyventojai turi būti ypač atidūs ir atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau laikytis fizinio atstumo, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose.

Prieš tris savaites mokslininkai prognozavo, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje, naujų koronaviruso atvejų turėtų būti nedaug, o paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis naujų atvejų neturėtų būti.

"Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai", — teigiama pranešime.

Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis teigė, kad nustatytų atvejų kreivė turėtų eiti žemyn, tačiau šiuo metu ji eina lygiagrečiai x ašiai, tai yra, ji nei kyla ir nei leidžiasi. Jis pažymėjo, kad situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta.

Be to, kyla įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė, nes valstybės sienos. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.

"Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams", — sakė Augutis.

Profesorius pridūrė, kad prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5, tačiau balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į  nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos — rugpjūčio mėnesį", — įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant lietuvių pečių.

"Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis", — teigiama pranešime.

Iki birželio 16 dienos respublikoje įvestas karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Penkiose laboratorijose galima mokamai išsitirti dėl COVID-19
Dar dvi mirtys nuo koronaviruso: viena Vilniuje, kita — Marijampolėje