Belavia, archyvinė nuotrauka

Lietuviai galės keliauti po Baltarusiją be vizos

1565
(atnaujinta 11:39 2019.08.09)
Baltarusijos bevizės zonos teritorijoje galima būti iki 15 dienų

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Baltarusija išplėtė bevizę zoną Lietuvos ir kitų užsienio šalių gyventojams. Dekretas buvo paskelbtas oficialioje Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos svetainėje.

Pagal dekretą, anksčiau buvusios dvi bevizės Bresto ir Gardino zonos dabar susijungia į vieną bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas", kuri apima dar penkis Gardino srities rajonus: Berestovicos, Volkovisko, Voronovsko, Lidos ir Ščiučinsko.

Dabar užsienio turistai gali praleisti šiose teritorijose iki 15 dienų be vizos, su sąlyga, kad jie keliauja organizuotų turistų grupių dalyje maršrutais, apimančiais bevizę teritoriją "Brestas – Gardinas". Nutarimas galioja 73 valstybių, taip pat ir Baltijos šalių, piliečiams.

Be to, Baltarusijos pasienyje bus atidaryti dar du pasienio kontrolės punktai — "Beniakonys" ir "Berestovica".

Tokiomis priemonėmis siekiama didinti turistų srautus į Baltarusiją ir stiprinti pasienio regionų ekonomiką.

Nutarimas įsigalioja po trijų mėnesių.

Turizmo patrauklumo didinimu suinteresuota ir Rusija. Nuo liepos 1 dienos Kaliningrade atidarytas vizų centras. Nuo liepos 1 dienos 53 užsienio valstybių piliečiai gali gauti nemokamą vienkartinę elektroninę vizą į Kaliningrado sritį. Viza suteikia galimybę viešėti Kaliningrado srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo atvykimo dienos, ji galioja 30 dienų. Užsieniečiai, gavę elektronines vizas į Kaliningrado sritį, gali būti ir keliauti tik šiame regione.

Per mėnesį, kurio metu veikė elektroninis vizų režimas, jas gavo apie 10 tūkst. žmonių.

1565
Tegai:
Baltarusija, lietuviai
Dar šia tema
Baltarusija derasi su Lietuva dėl uosto struktūros įsigijimo
Rusija ir Baltarusija sustiprino produktų importo iš Baltijos šalių kontrolę
Palanga, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje

0
(atnaujinta 17:46 2020.08.09)
ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti koronavirusu pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas savo Facebook paskyroje papasakojo ar reikia veido kaukių pliaže.

"Ar reikia pliaže kaukių? Ir ne ir taip. Taip, nes koronaviruso plitimui svarbu atstumas, ekspozicijos laikas ir apsauga. Dėl apsaugos — t.y. dėl kaukių: jeigu artimam kontakte ilgesnį laiką (>15 min.) šalia būna dvi skirtingos kompanijos užsikrėtimo tikimybė išlieka, nes nežinia ar tose kompanijose yra besimptomių koronavirusų nešiotojų, kurie į aplinką išskiria virusus", — rašo jis.

Tačiau, ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė.

Jis paaiškino, jog tikėtina, kad nemažai žmonių šalyje yra susidūrę su virusu, bet to nežino, nes neturėjo ir neturi kur išsitirti laisvanoriškai, anonimiškai dėl COVID-19 ligos antikūnų.

"Todėl, norint sušvelninti antrą bangą, būtina nedelsiant keisti testavimo strategiją. Tai leistų greičiau diagnozuoti užsikrėtusius ir simptomų nejaučiančius žmones, bei išvengti persirgusių žmonių perteklinės izoliacijos", — pabrėžė Čaplinskas.

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 2231, sergančių žmonių skaičius — 469, 2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

0
Tegai:
koronavirusas, paplūdimys, kaukės
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Patvirtinti trisdešimt septyni COVID-19 atvejai: 29 iš jų registruoti Kauno apskrityje
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Šalyje per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)