Kavos puodelis, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai atskleidė, kam negalima gerti daug kavos

185
(atnaujinta 12:18 2019.08.11)
Mokslininkai dar nenustatė tikslaus ryšio tarp kavos ir galvos skausmų, tačiau artimiausiu metu ketina atlikti naujus tyrimus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Žmonės, kenčiantys nuo migrenos, turėtų gerti mažiau nei du puodelius kavos per dieną, taip jie galės apsisaugoti nuo galimo galvos skausmo stiprėjimo. Tokią išvadą padarė Harvardo gydytojai, savo tyrimą jie paskelbė straipsnyje "American Journal of Medicine".

"Mūsų stebėjimai rodo, kad kasdien išgeriant vieną ar du puodelius kavos ar kitų gėrimų su kofeinu nepakenks nuo migrenos kenčiančių žmonių sveikatai, tačiau trys ar daugiau puodelių gali žymiai padidinti galvos skausmų tikimybę", — sako Elizabetė Mostofski iš Harvardo universiteto (JAV).

Pastaraisiais metais mokslininkai aktyviai tyrinėjo ir iš naujo nustatė, kaip įvairūs maisto produktai, įskaitant kavą, veikia žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, biologai manė, kad kofeino vartojimas gali neigiamai paveikti aritmija sergančių žmonių širdies darbą, tačiau ilgalaikis kelių tūkstančių širdies ligomis sergančių žmonių sveikatos stebėjimas parodė, kad taip nėra.

Kita vertus, teigiamų kavos savybių klausimas vis dar sukelia diskusijų tarp gydytojų ir biologų. Pastaraisiais metais daugelis tyrimų grupių nustatė, kad geriant daugiau nei tris puodelius kavos per dieną žymiai sumažėja širdies priepuolių ir kitų ligų rizika, tačiau kai kurios tyrėjų grupės, priešingai, teigia, kad tokio ryšio nėra.

Mostofski ir jos kolegos nustatė, kad kai kuriais atvejais kava daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Jai pavyko tai nustatyti stebint, kaip gėrimai su kofeinu paveikė šimto žmonių, kenčiančių nuo migrenos, būklę.

Tai neurologinė liga, kurios atsiradimo priežastys vis dar yra paslaptis ir dėl kurios mokslininkai ginčijasi. Ji sukelia stiprų galvos skausmą įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, ją gali išprovokuoti fizinis krūvis, maistas, orai, miego trūkumas ar kiti dirgikliai.

Mostofski pažymi, kad daugelis kenčiančių nuo migrenos skundžiasi, kad tam tikros rūšies gėrimai gali sukelti priepuolius ar sustiprinti skausmą. Mokslininkai patikrino, ar taip yra iš tikrųjų, paprašydami savanorių išsamiai papasakoti apie tai, kaip dažnai jie kenčia nuo skausmo ir ką jie valgė ir gėrė per pastaruosius pusantro mėnesio.

Kaip parodė jų dienoraščių analizė, gėrimai, kuriuose yra kofeino, turėjo įtakos šia liga sergančiųjų savijautai, tačiau jų poveikis pasireiškė tik vartojant santykinai didelius alkoholio kiekius.

Pavyzdžiui, išgėrus tris kavos puodelius per dieną galvos skausmų tikimybė didėja apytiksliai 30–40 proc. Ši tikimybė didėjo beveik tris kartus, jei pacientai išgerdavo daugiau nei penkias gėrimo porcijas.

Gydytojų teigimu, į visa tai turėtų atsižvelgti tiek sergantys migrena, tiek gydytojai, kurie bando padėti atsikratyti galvos skausmo. Artimiausiu metu Mostofski ir jos komanda išsamiau ištirs kavos ir migrenos ryšį ir bandys suprasti, kaip kiti šalutiniai veiksniai gali jį sustiprinti ar susilpninti.

185
Tegai:
liga, sveikata, kava
Dar šia tema
Mokslininkai atrado būdą, kaip lengvai įveikti depresiją
Nustatytas ryšys tarp greito maisto ir psichikos ligų
Mokslininkai atskleidė, kodėl pavojinga nepusryčiauti
Įvardytas produktas, kuris žymiai padidina ankstyvos mirties riziką
Mitybos specialistai papasakojo, kaip karštyje jaustis gerai
Mergina oro uoste

Paaiškėjo, kurių šalių daugiausia įvežtinių atvejų registruota Lietuvoje

(atnaujinta 11:38 2020.07.10)
Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Įvežtiniai COVID-19 atvejai Lietuvoje registruoti iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje atvejų nėra užfiksuota, apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai. Didžioji jų dalis — 115 atvejų — iš Didžiosios Britanijos. Taip pat nemažai atvejų nustatyti iš Austrijos, Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusiems asmenims.

Situacija Lietuvoje

Pirmasis asmuo, kuriam buvo patvirtinta COVID-19 liga, vasario 28 dien1 atvyko iš šiaurės Italijos. Didžioji dalis įvežtinių atvejų patvirtinta kovo–balandžio mėnesiais. Kovą patvirtinti 204 įvežtiniai atvejai, tuo tarpu balandį – 98.

Birželio mėnesį patvirtinti 28 įvežtiniai atvejai. Tuo metu buvo pastebėta, jog atvejai dažniausiai buvo nustatomi asmenims, grįžusiems iš šalių, kur yra didelė išvykusių tautiečių dalis ir šalių, kurios populiarios, kaip žiemos atostogų kryptys.

Nuo birželio vidurio, kai Lietuvoje buvo atlaisvinti karantino įvesti suvaržymai keliautojams, iki liepos 6 dienos registruota 18 įvežtinių atvejų, iš jų didžioji dalis (8) yra iš Švedijos, 5 — iš Didžiosios Britanijos, po 4 — iš Nigerijos ir Ukrainos.

Situacija už Lietuvos sienų

Pagal liepos 8 dienos duomenis, didžiausias 14 dienų sergamumas Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje fiksuojamas Švedijoje, todėl atvykti šios šalies piliečiams į Lietuvą negalima, o iš šios šalies grįžtantiems Lietuvos piliečiams yra privaloma 14 dienų saviizoliacija.

NVSC taip pat įspėjo, kad epidemiologinė situacija nepalanki turistų pamėgtose šalyse tokiose, kaip Portugalijoje, kur užfiksuoti 4679 atvejai per paskutines 14 dienų, Bulgarijoje — 1988, Kroatijoje — 906.

Taip pat buvo priminta, kad izoliuotis privaloma, jei gyventojai atvyksta iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir daugiau, ir šalis yra įrašyta į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą. Tuo tarpu izoliuotis rekomenduojama, jei atvykstama iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra nuo 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir neviršija 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Į ką atkreipti dėmesį keliaujantiems?

Rekomenduojama įvertinti riziką prieš vykstant į užsienio šalis ir susipažinti su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtomis rekomendacijomis keliautojams.

SAM kiekvienos savaitės pradžioje savo interneto svetainėje skelbia Paveiktų šalių sąrašą.

Keliautojams taip pat svarbu susipažinti su pagrindiniais reikalavimais Lietuvoje:

Lietuvos Respublikos sienos kirtimo vietoje jei atvykstama iš šalies, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą keliautojams matuojama kūno temperatūra. Jei bus nustatyti COVID-19 ligos simptomai, asmuo atskiriamas nuo kitų keleivių, iškviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmuo transportuojamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Iš paveiktų teritorijų atvykę keliautojai ne vėliau kaip per 24 val. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką privalo užsiregistruoti užpildydami elektroninę anketą NVSC puslapyje. Kitiems keliautojams anketos pildymas rekomenduojamas.

Iš oro uosto, jūrų uosto ar kitos sausumos atvykimo į šalį vietos į savo gyvenamąją vietą rekomenduojama vykti nuosavu arba nuomotu transportu ar paprašyti, kad parvežtų giminės ar artimieji. Jeigu tenka naudotis viešuoju transportu ar keliautoją veža kitas asmuo, rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones ir stengtis išlaikyti 1 – 2 metro atstumą nuo kitų žmonių.

Iš paveiktų teritorijų atvykusiems keliautojams privaloma 14 dienų izoliacija nuo atvykimo ar grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino trečiąjį vaistą nuo koronaviruso
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Darbuotojas, archyvinė nuotrauka

Nuo šių metų pradžios darbe žuvo 14 žmonių

(atnaujinta 12:08 2020.07.10)
Turimais duomenimis, šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauta 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, rašo Valstybinė darbo inspekcija.

Darbas
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, sumažėjo 7 atvejais (arba 33 proc.).

Per 2020 metų pirmąjį pusmetį daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (4 mirtini, iš jų 3 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 12 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), statybos (4 mirtini ir 11 sunkių), apdirbamosios gamybos (2 mirtini ir 8 sunkūs). Mirtinų atsitikimų taip pat įvyko žemės ūkio, miškininkystės, administracinės ir aptarnavimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonėse. Palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 7 iki 2 atvejų) įmonėse.

Daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio: žuvo 6 darbuotojai ir smarkiai nukentėjo 19 darbuotojų sveikata. Pastebėta, kad pasitaiko atvejų, kai iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio įmonėse.

Turimais duomenimis, šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai. Tarp dažniausiai nustatytų pažeidimų, dėl kurių įvyko nelaimingi atsitikimai, — darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas.

"Darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas, — sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. — Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos".

Tačiau apie saugą darbe neretai pamiršta ir patys darbuotojai. 17 proc. ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Tegai:
Lietuva, statistika, darbas
Dar šia tema
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti medaliai už indėlį suvaldant koronavirusą
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 11:55 2020.07.10)
Lietuva uždraudė penkis RT kanalus transliuoti savo teritorijoje. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Talino specialios pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuoseklesnė sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie surengė tiesioginį darbuotojų puldinėjimą, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam, savo ruožtu, taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už kurį Lietuvos valdžia buvo papeikta įgiliomis pastabomis, kurių autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba paaiškino RT transliacijų draudimą sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne komilfo viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pakartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų, fone.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais išsirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su nežinomais milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką priešais tarptautinę bendruomenę, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad jau net niekas nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijoje, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atskyrėlių" atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti, tiesiog pateikus akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: auditorija, turinti antirusiškų pažiūrų, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai užbučiuojančioms jėgoms, nes matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beviltiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai kvalifikuotai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai