Telefonas, archyvinė nuotrauka

Siekiama užtikrinti galimybę judriojo ryšio paslaugas aktyvuoti nuotoliniu būdu

30
(atnaujinta 10:36 2019.08.13)
Naujoji technologija leis atsisakyti įprastų SIM kortelių, o galutiniams vartotojams bus paprasčiau pakeisti mobiliojo ryšių tinklus ar paslaugų teikėjus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Susisiekimo ministerija siekia užtikrinti galimybę Lietuvoje naudoti integruotus mobiliojo ryšio abonento identifikavimo modulius eSIM, kurie pakeistų įprastas SIM korteles, rašoma ministerijos pranešime.

Naujoji technologija leistų nuotoliniu būdu aktyvuoti judriojo ryšio paslaugas ir keisti judriojo ryšio paslaugos teikėją, nekeičiant SIM kortelės.

"Inovatyvi eSIM technologija svarbi visiems, kurie naudoja ar planuoja naudoti judriojo ryšio veikimu paremtus įrenginius, nes nereikės keisti SIM kortelių, o ryšio paslaugas bus galima aktyvuoti nuotoliniu būdu", — sako susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Pasak jo, naujoji technologija leis atsisakyti įprastų SIM kortelių, o galutiniams vartotojams bus paprasčiau pakeisti mobiliojo ryšių tinklus ar paslaugų teikėjus.

5G internetinis ryšys, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Туманов

Šiuo metu judriojo ryšio paslaugos Lietuvos vartotojams teikiamos naudojant SIM korteles. Paslaugos teikėjas vartotojui pateikia fizinę SIM kortelę, kurią reikia įsidiegti į įrenginį, norint naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis.

Tuo tarpu naujausi mobilieji įrenginiai — mobilieji telefonai, išmanieji laikrodžiai, IoT ir M2M įrenginiai, pvz., išmanūs apskaitos prietaisai, sensoriai ar valdikliai, turi iš anksto gamintojo įdiegtą mikroschemą, kuri atstoja įprastą fizinę SIM kortelę, todėl šių įrenginių veikimui užtikrinti reikalingas ryšio paslaugų aktyvavimas nuotoliniu būdu. Sudarius sąlygas Lietuvoje naudoti integruotus mobiliojo ryšio abonento identifikavimo modulius eSIM (angl. "embedded SIM"), vartotojai galėtų nuotoliniu būdu aktyvuoti judriojo ryšio paslaugą ir pakeisti judriojo ryšio paslaugos teikėją, nekeisdami SIM kortelės.

eSIM jau galima naudotis tokiose Europos Sąjungos šalyse kaip Austrija, Estija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija ir kt.

30
Tegai:
mobilusis ryšys, SIM kortelės
Dar šia tema
Naujųjų metų naujovė: mokėjimai tarp skirtingų bankų iš mobiliojo telefono
Šiuolaikinio autoportreto menas: pačios neįprasčiausios "asmenukės"
"Pasaulio inovacijų indekse" Lietuva pateko tarp lyderių pagal keturis rodiklius
Balandžio 19-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 19-osios šventės

(atnaujinta 13:17 2021.04.13)
Šią dieną gimė italų poetas Rikardas Bačelis, be to, amerikiečių chemikas, atradęs cheminį elementą plutonį, Glenas Teodoras Siborgas

Balandžio 19-oji yra 109-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 256 dienos.

Šiandien saulė teka 06:10, leidžiasi 20:27, dienos ilgumas 14 val. 17 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aistė, Eirimas, Laisvūnas, Laisvūnė, Leonas, Leontina, Nogailė, Putrimas, Simonas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1389 metais popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuvos krikštas yra teisėtas ir tikras.

1740 metais Vilniuje pradėtas leisti pirmasis Lietuvos laikraštis "Kurier Litewski" ("Lietuvos kurjeris"). Ėjo iki 1840 metų gruodžio 31 d.

1812 metais Vilniaus universiteto botanikos sodą aplankė Rusijos caras Aleksandras I.

1897 metais gimė aktorė, režisierė Ugnė Babickaitė-Graičiūnienė. Mirė 1961 metais.

1912 metais gimė architektas Antanas Tauras.

1918 metais Lietuvos Tarybos nutarimu nustatytos Lietuvos tautinės vėliavos spalvos.

1958 metais gimė humoristas, teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas.

1962 metais Lietuvos VRE statybos gyvenvietė pavadinta Elektrėnais.

1971 metais gimė dainininkas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius.

1992 metais Lietuvos aklųjų sporto federacija ir jos aklųjų šachmatininkų sekcija buvo priimta į tarptautinę Brailio šachmatų asociaciją (IBCA).

1999 metais prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nepasitikėjimą ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui.

2008 metais Vilniuje, eidama 104-uosius metus, mirė įžymi kanklių muzikos puoselėtoja Ona Mikulskienė-Mozoliauskaitė. Kanklininkė gimė 1905 metais Omske, Rusijoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1689 metais mirė Švedijos karalienė (1644-1654) Kristina.

1783 metais JAV kongresas paskelbė Nepriklausomybės karo pabaigą.

1824 metais mirė anglų poetas Džordžas Gordonas Baironas, žinomas kaip Lordas Baironas. Gimė 1788 metais.

1839 metais pasirašyta Londono sutartis, kuria pripažinta Belgijos karalystė.

1882 metais mirė anglų mokslininkas Čarlzas Darvinas. Gimė 1809 metais.

1891 metais gimė italų poetas Rikardas Bačelis.

1906 metais autoavarijoje Paryžiuje žuvo chemikas Pjeras Kiuri. Gimė 1859 metais.

1912 metais gimė amerikiečių chemikas, atradęs cheminį elementą plutonį, Glenas Teodoras Siborgas. Mirė 1997 metais.

1943 metais Varšuvos gete prasidėjo nesėkmingas žydų sukilimas prieš nacius, kuriame dalyvavo 0 tūkstančių žydų.

1971 metais Siera Leonė tapo respublika Britų tautų sandraugos sudėtyje.

2005 metais vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris išrinktas naujuoju popiežiumi ir pasirinko Benedikto XVI vardą.

2001 metais balandžio 19-oji pirmą kartą paskelbta pasauline Diena be automobilio, kurios tikslas — atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į oro užterštumą.

2009 metais po ilgos ligos mirė kultinis rašytojas Džeimsas Grejemas Balardas, geriausiai žinomas knyga "Saulės imperija" (Empire of the Sun) apie savo vaikystę japonų internuotų asmenų stovykloje. Rašytojui buvo 78 metai.

Tegai:
kalendorius, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Kompiuteris

Kovas tapo rekordiniu prekybos internete mėnesiu nuo pat pandemijos pradžios

(atnaujinta 08:12 2021.04.18)
Per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Pirkdami prekes ir paslaugas internetu gyventojai ir toliau išleidžia vis daugiau, rašo SEB spaudos tarnyba.

Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su paskutiniu ketvirčiu pernai, gyventojų internetu išleista suma išaugo dar 12 proc., o kovas buvo rekordinis prekybos internete mėnuo nuo pat pandemijos pradžios.

"Įsigyti prekes ir paslaugas internetu gyventojams vis labiau tampa įprasta ir kasdieniška. Tai rodo, kad net ir laisvėjant ribojimams parduotuvėms, pavyzdžiui, nuo kovo leidus dirbti prekybos vietoms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko, pirkimas internetu neslopsta. Atvirkščiai, kovas buvo rekordinis mėnuo pagal gyventojų išlaidas perkant internetu nuo pat pandemijos pradžios — palyginti su pernai kovu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 60 proc., o palyginti su šių metų vasariu — dar beveik 14 procentų", — sakė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.

Pasak jos, iš viso kovą pirkdami internetu SEB banko klientai išleido daugiau negu 124 mln. eurų  ir internetu atsiskaitė daugiau kaip 2,8 mln. kartų.

Anot jos, internetu dėl karantino įtakos perka ir daugiau žmonių, ir jie tai daro kur kas dažniau negu anksčiau. Laipsniškai toliau augantį pirkimo internetu mastą rodo ir tai, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu, kuris tradiciškai yra aktyvus prekybos laikotarpis dėl žiemos švenčių, atsiskaitymų ir prekes ir paslaugas internetu suma augo dar 12 proc., o atsiskaitymų skaičius padidėjo 15 procentų.

Vidutiniškai pirmą ketvirtį gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu išleido daugiau negu 43 eurus — pora eurų daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra daugiau negu 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

Tegai:
internetas, prekyba, pandemija
Dar šia tema
Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 
Apklausa: 3 iš 4 lietuvių įsigydami automobilį ir būstą galvoja apie poveikį aplinkai
"Pavojingi" apklausos rezultatai: kodėl Lietuvos žmonės gerbia Putiną