Lietuviai, archyvinė nuotrauka

Per metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 7,5 tūkst.

28
(atnaujinta 10:07 2019.08.14)
Tačiau, rugpjūčio pradžios duomenimis, ketvirtą mėnesį iš eilės Lietuvoje daugėja nuolatinių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvoje rugpjūčio pradžioje gyveno daugiau nei 2,793 mln. nuolatinių gyventojų, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Palyginti su pernai rugpjūčio duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo beveik 7,5 tūkst. 

Tačiau šiemet rugpjūčio pradžioje fiksuota 1494 nuolatiniais gyventojais daugiau nei liepos pradžioje. Taigi nuolatinis gyventojų skaičius auga jau ketvirtą mėnesį iš eilės.

Anksčiau statistiniai duomenys rodė, kad liepos pradžioje, palyginti su birželio pradžia, buvo fiksuota 790 nuolatinių gyventojų daugiau. 

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad gegužę buvo užfiksuotas pirmas nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjimas nuo 2001 metų. Lietuvoje gegužės pradžioje fiksuota 150 nuolatinių gyventojų daugiau nei balandžio pradžioje.

Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. Praėjusiais metais iš respublikos išvyko 32,2 tūkst. žmonių. Kai kurie ekspertai mano, kad lietuviai išvažiuoja ieškodami geresnio gyvenimo kitose Europos Sąjungos šalyse. Be to, paskatinti gyventojus emigruoti gali Lietuvos vyriausybės įvairiose srityse vykdomos struktūrinės reformos.

Darbo rinkos instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis pareiškė, kad Lietuvos gyventojų skaičius gali išaugti iki trijų milijonų žmonių, tačiau tai įmanoma tik dėl imigracijos iš trečiųjų šalių.

28
Tegai:
Lietuva, nuolatiniai gyventojai
Dar šia tema
Balsuoja su lagaminais rankose: kodėl lietuviai vengia tarnybos ir bėga iš šalies?
Nykstančio krašto sunkumai: ką rodo BVP augimas Lietuvoje
Klaipėdas uostas, archyvinė nuotrauka

Girtas vilkiką vairavęs baltatrusis kelte sukėlė eismo įvykį

(atnaujinta 12:37 2020.06.04)
VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Baltarusis buvo sulaikytas, o vilkikas grąžintas į krantą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Girtas vilkiko vairuotojas sukėlė eismo įvykį iš Klaipėdos į Švediją turėjusiame plaukti kelte, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį vakare VSAT pareigūnai sulaukė keltus aptarnaujančios bendrovės darbuotojų pranešimo. Pranešta, kad iš Klaipėdos į Karlshamną turėjusiame išplaukti kelte įvyko incidentas. Pasieniečiams atskubėjus į keltą nustatyta, kad jo kaltininkas — 44-erių metų Baltarusijos pilietis, Lietuvoje registruoto vilkiko vairuotojas. Besiparkuojantis kelte baltarusis užkliudė kitą automobilį. Įvykio metu asmenys nenukentėjo

VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Jis buvo sulaikytas. Vilkikas buvo grąžintas į krantą. Įvykį tiria uostamiesčio policijos pareigūnai.

Tegai:
vairavimas išgėrus, baltarusis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Klaipėda
Dar šia tema
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
Pasieniečiai sulaikė du rusus, įplaukusius į Lietuvą su gumine valtimi
Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairuotojo pažymėjimu
Koronaviruso testas

Per parą nustatyti trys koronaviruso atvejai

(atnaujinta 11:38 2020.06.04)
Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti trys nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Apie tai buvo pranešta vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Ketvirtadienio 10:39 valandos duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1687. 1273 žmonės pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Trečiadienį laboratorijos ištyrė 5928 ėminius. Nuo tyrimų pradžios buvo ištirta 321040 ėminių.

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
PSO: dėl pandemijos viso pasaulio diabetikams sumažėjo pagalba
Ramūnas Karbauskis

Valdančiųjų lyderis papaskojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone

(atnaujinta 12:18 2020.06.04)
Anot politiko, Sutkaus ir Zalatoriaus byla gali atskleisti konservatorių galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis papasakojo apie konservatorių "melą" dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime. Pareiškimas paskelbtas partijos puslapyje Facebook

Pasak Karbauskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus bei Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus suėmimas iškėlė aibes klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo.

"Žinant MG Baltic bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis", - pažymi valstiečių pirmininkas.

Pasak Karbauskio, labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. Anot valstiečių lyderio, visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. 

"Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą", - teigė partijos lyderis. 

Karbaiskis papasakojo, kad 2019 metų spalio 11 dieną valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų, bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.

Vos tik registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net “atvirų grasinimų”. Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

Pasak Karbauskio, jau spalio 17 dieną jis kreipėsi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Jam atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje.

Pasak Karbauskio, 2019 metų lapkričio 29 dieną  konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo – registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos. "Toks pasiūlymas akivaizdžiai naudingas bankams – jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos", - pridūrė valdančiųjų lyderis. 

Karbauskis papasakojo, kad matant, kad opozicija priešinasi ir žada Prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019 metų gruodžio 5 dienos Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Jis pažymi, kad pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

Taigi, pasak LVŽS lyderio, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. Karbauskis pažymėjo, kad 2019 metų gruodžio 6 dieną šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete buvo sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodami susilaikė

Zalatorius, savo ruožtu, ragino prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų "dėl mindomos Konstitucijos". Netrukus, 2020 sausio 14 dieną, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir Landsbergio parašu.

"Faktai šneka patys už save, Gabrielius Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų", - teigė Karbauskis.

Valstiečių lyderis taip pat pažymėjo, jog šios situacijos nereikėtų tapatinti su bankuose dirbančių ir juos įkūrusių žmonių požiūriu. Pasak jo, tie žmonės sąžiningai dirba, moka mokesčius. Problemos atsiranda tada, kai kažkas imasi retorikos ir veiksmų, supriešinančių viso bankų sektoriaus ir visuomenės interesus.

Karbauskis taip pat pateikė lentelę, iš kurios matosi, kad valdantieji balsavo už projektą, kuris apmokestina bankų sektorių, ir tai labai nepatiko konservatoriams, kurie susilaikė, ir asociacijoms, kurios siekė, kad tokio įstatymo apskritai nebūtų.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Įtariami šeši žmonės, įskaitant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. 

Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. 

Tyrime taip pat yra duomenų, kad dviejų kelius tiesiančių bendrovių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galimai buvo suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio karjerą ir tuo tikslu bendravo su Sutkumi bei, kaip įtariama, yra mokėję už tai, kad Sutkus tikslingai organizuotų, rinktų ir įvairiomis formomis viešai teiktų tendencingai neigiamą informaciją apie ministrą.

Ministrų kabineto vadovas dėl bandymų paveikti politikus

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, savo ruožtu, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad buvo žinoma, kad - ne vien susisiekimo ministras, bet ir kitų institucijų (Užimtumo tarnybos) vadovams, kai kurių ministerijų pareigūnams buvo bandymai padaryti tam tikrą spaudimą.

"Ta reakcija buvo įvairi, baigėsi kai kuriais teisminiais procesais. Matėme tokius signalus, ir dėl to su tam tikrais asmenimis iš atskirų organizacijų daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Tai buvo ne kartą svarstoma neformaliuose pasitarimuose, buvo pasakyta, kad su tokiais žmonėmis, kurie bando tokiu būdu gauti palankius sprendimus jokio kontakto būti negali", - pažymėjo premjeras. 

Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

"Dėl pasikeitimų Vyriausybėje – tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese", - sakė Skvernelis.

Tegai:
konservatoriai, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Lietuva pagerino rodiklius pasauliniame kovos su korupcija reitinge
Karbauskis pradeda griauti Lietuvos korupcijos piramidės pamatus
Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp jų — trys prokurorai