Armenas Gasparianas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Vilnius šlovina diktatorių, kuris pabėgo nuo lietuvių

74
(atnaujinta 18:41 2019.08.19)
Pasak politologo, ilgoje Lietuvos istorijoje galima rasti prieštaringų asmenybių, kurioms nesigėdijama priskirti nacionalinių didvyrių titulą, tačiau šalies valdžios institucijos savo sprendimą grindžia politinėmis konjuktūromis

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo gimtajame mieste, Užulėnyje, Ukmergės rajone, atidengė paminklą Antanui Smetonai. Dabar Lietuvoje diskutuojama, ar atidaryti paminklą šiai ypač prieštaringai vertinamai istorinei asmenybei.

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, istorikas Armenas Gasparianas, dabartiniams Lietuvos politikams Smetona yra XX amžiaus Lietuvos valstybingumo personifikacija, ir jų visiškai netrikdo tai, kad jis atėjo į valdžią įvykus valstybės perversmui, ir kad po šių įvykių Lietuvoje atsirado Europos fašistinė diktatūra.

"Žinoma, dabartinė Lietuvos valdžia nenori prisiminti kai kurių tos pačios istorijos faktų. Pavyzdžiui, po Smetonos atėjimo į valdžią absoliučiai visi žydai, nepaisant to, kad jie buvo Lietuvos piliečiai, buvo nedelsiant pašalinti iš bet kokios valstybės tarnybos. Neverta galvoti, kad tai buvo toks atradimas, priešingai, jie kruopščiai orientavosi į dešiniųjų Europos diktatūras, kur tada vyko panašūs dalykai. Dabartinės vyriausybės oponentų politinis persekiojimas toli gražu nebuvo atsitiktinis", — sakė Gasparianas.

Kaip pabrėžė istorikas, noras turėti nacionalinius didvyrius yra visiškai suprantamas bet kuriai šaliai, vis dėlto Lietuvos valdžia ilgoje valstybės istorijoje galėjo pamėginti rasti šio titulo vertesnių asmenybių, daug labiau nusipelniusių šaliai.

"Aš suprantu, kad bet kuriai šaliai reikia nacionalinių didvyrių. Tačiau Lietuvos politikams iškyla nedidelis klausimas: sakykite man, ar per visą ilgą Lietuvos istoriją neįmanoma rasti vertesnių asmenybių už tuos, kurie bėga nuo savo žmonių, nuo tų, kurie jais tikėjo? O Smetona būtent taip ir pasielgė", — teigė Gasparianas.

Pasak jo, tai be jokios abejonės retorinis klausimas, ir anksčiau ar vėliau mąstanti lietuvių dalis neišvengiamai pradės jį uždavinėti.

Antanas Smetona

Antanas Smetona buvo vienas iš karinio perversmo respublikoje lyderių ir organizatorių, vėliau — susiklosčiusio autoritarinio režimo vadovas.

Nuo 1919 metų balandžio 4 iki 1920 metų balandžio 19 dienos jis ėjo pirmojo Lietuvos prezidento pareigas. Vėliau vadovavo Lietuvių tautos pažangos partijai, iki 1924 metų buvo Lietuvos šaulių sąjungos — patriotinės sukarintos organizacijos — narys.

Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis atvirai rėmė Hitlerinę Vokietiją ir priešinosi Tarybų Sąjungai.

Jo valdymo laikotarpiui buvo būdinga žiniasklaidos cenzūra, Konstitucijos pakeitimas (iš jos išnyko formuluotė, kad Lietuva yra demokratinė respublika), pirmosios Lietuvoje politinių kalinių koncentracijos stovyklos sukūrimas, masinė emigracija.

74
Tegai:
Antanas Smetona, istorija, Lietuva, Armenas Gasparianas
Dar šia tema
Gasparianas: Lietuva pamiršta, kad ji nebe Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Istorikas: Lietuva atkakliai siekia įamžinti savo karo nusikaltimus
Gasparianas: jokios pratybos nepadės Lietuvai įvykus avarijai Astravo AE
Spalio 26

Kokia šiandien diena: spalio 26-osios šventės

(atnaujinta 19:55 2020.10.25)
Nuo spalio 26 dienos iki metų galo lieka 66 dienos; savo vardadienį švenčia Liauda, Liaudys, Ramojus, Sabina, Tautmilė

Spalio 26 yra 299-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 300-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 66 dienos.

2020 metų spalio 26 dieną saulė teka 08:07, leidžiasi 17:58, dienos ilgis — 09 val. 51min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1799 — gimė Simonas Stanevičius, poetas, tautosakininkas, istorikas, kultūros veikėjas. Mirė 1848 metais.

1905 metais rusų darbininkai Sankt Peterburge suformavo pirmąją revoliucinę tarybą.

Šią dieną 1909 metais mirė Lietuvos mokslininkas, kunigaikštis, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas Antanas Giedraitis. Gimė 1848 metais.

1911 — paskelbta Kinijos Respublika.

1919 metais Teherane gimė Irano karalius (1941–1979 metais) Mohamadas Reza Pahlavis. Mirė 1980 metais.

Šią dieną 1922 metais gimė poetas Alfonsas Stabingis. Mirė 1995 metais.

1947 — gimė buvusi pirmoji JAV ledi Hilari Rodhem Klinton.

1955 — Austrijos Respublikos Nacionalinė šventė.

1956 metais Vienoje įkurta Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Šią dieną 1979 metais nužudytas Pietų Korėjos prezidentas Pak Čon Hi.

1994 — Izraelis ir Jordanija pasirašė sutartį, kuria baigėsi 46 metus trukęs karas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы

Aiškėja naujas Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai

(atnaujinta 00:10 2020.10.26)
Suskaičiavus 98% biuletenių, aiškėja, kad dabartiniai valdantieji — valstiečiai nusileido amžiniems konkurentams TS-LKD

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Seimo antrajame rinkimų ture daugiausiai mandatų laimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuolat atnaujina rinkimų rezultatus.

23:30 duomenimis, bendras konservatorių partijos procentas 25.77 %, o tai jau 49 mandatai. Artimiausi konkurentai — Lietuvos valstiečiai ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 18.07 % ir atitinkamai 32 mandatus.

Iš viso per antrąjį Seimo rinkimų turą konservatoriai pelnė 27 mandatus, LVŽS — 16.

Be to Liberalų sąjūdis aplenkė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), laimėję 7 mandatus. LSDP atitinkamai antrajame turi yra ketvirtoje vietoje ir turi 5 mandatus.

Utenos apygardoje suskaičiavus visus balsus LSDP atstovas Gintautas Paluckas ir TS-LKD atstovas Edmundas Pupinis surinko vienodą kiekį balsų — po 49,04 proc. balsų. Tačiau VRK puslapyje nurodoma, kad rinkimus laimėjo Pupinis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pralaimi savo apygardoje, LVŽS atstovas Pilaitė-Karoliniškių apygardoje surinko 33,66% ir nusileido TS-LKD atstovei Radvilė Morkūnaitei-Mikulinienei, kuri surinko 64,02%.

Panemunės apygardoje irgi pralaimi LVŽS atstovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jis surinko 37,74% ir nusileido irgi TS-LKD atstovei Gintarei Skaistei su jos 58,95%.

Suskaičiavus beveik visų apylinkių balsus Gargždų apygardoje, jau visiškai aišku, kad savarankiškai išsikėlęs Petras Gražulis vėl pateko į Seimą.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino pralaimėjimą Seimo rinkimuose.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020