Baltijos jūra

Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje užfiksuota naftos teršalų dėmė

62
(atnaujinta 16:27 2019.08.26)
Teršalai išsiliejo iš laivo, kirtusio Lietuvos ir Latvijos sieną, nustatyti šį laivą padės aplinkosaugininkai

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Sekmadienį Aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą apie palydovu užfiksuotą naftos teršalų dėmę Lietuvos Baltijos jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje ties Latvijos pasieniu, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Gautą informaciją apie šią Europos saugios laivybos agentūros palydovo užfiksuotą dėmę patvirtino Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pareigūnai, įvertinę padėtį iš sraigtasparnio.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas atlieka tyrimą. Pirminiais duomenimis, kaip sakė AAD Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius, teršalai išsiliejo iš laivo, kirtusio Lietuvos ir Latvijos sieną. Nustatyti šį laivą padės Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.

Didesnė teršalų dėmės dalis buvo Latvijos teritorijoje. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pasklido apie 12,5 proc. visų išsiliejusių teršalų. Lietuvoje dėmės plotas siekė kiek daugiau nei 3 km2, o teršalų kiekis sudarė apie 330-660 litrų. 

Šįryt gauta palydovinė nuotrauka rodo, kad teršalai jau yra išsisklaidę. Kadangi laikosi aukšta oro temperatūra, lengvieji naftos produktai sparčiai garuoja.

AAD šiuo metu tiria ir kitą Baltijos taršos naftos produktais atvejį. Praėjusį pirmadienį, rugpjūčio 19 d., teršalai buvo pastebėti Baltijos jūros Lietuvos vandenyse ties riba su išskirtine ekonomine zona. Įvertinus Karinių jūrų pajėgų iš sraigtasparnio darytas nuotraukas, matyti, kad dėmės atstumas nuo kranto buvo maždaug 22 km, jos dydis siekė apie 3 km2, o išsiliejusių teršalų kiekis sudarė nuo 300 iki 600 litrų. Šiuo metu teršalai jau yra išsisklaidę ir grėsmės, kad jie pateks į krantą, nėra.

Už kiekvieną tokį pažeidimą gresia bauda nuo 14 iki 20 tūkst. eurų. Be to, bus skaičiuojama ir gamtai padaryta žala, kuri, priklausomai nuo teršalų kiekio, gali siekti nuo 13 iki 26 tūkst. eurų.

62
Tegai:
nafta, Lietuva, Baltijos jūra
Dar šia tema
Klaipėdoje į uosto akvatoriją išsiliejo naftos produktai
KAM paskelbė 40 mln. eurų vertės paieškos ir teršalų likvidavimo laivo pirkimą
Kaune trūko nuotekų vamzdis: teršalų pateko į Nerį
Gydytojas

SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo

(atnaujinta 14:50 2020.10.01)
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir padidėjusią riziką medicinos darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija, paskelbtos rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tam, kad gydymo įstaigos dirbtų nepertraukiamai, rekomenduojama sukaupti ir laikyti apsaugos priemonių atsargas ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ne mažiau kaip 20 proc. mėnesinio apsaugos priemonių poreikio savo pavaldumo gydymo įstaigoms rekomenduojama kaupti ir savivaldybėms.

Taip pat rekomendacijose pateikti per mėnesį sunaudojamų apsaugos priemonių vidurkiai vienai stacionaro lovai ir vienam ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos darbuotojui.

Ministerijoje priminta, kad įstatymai įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje
Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Rinkimai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

VRK: rinkėjo korteles keičia nevardiniai pranešimai apie rinkimus

(atnaujinta 14:48 2020.10.01)
Šiais metais rinkėjai vietoj įprastų vardinių rinkėjo kortelių, gaunamų prieš rinkimus, sulauks pranešimų apie rinkimus 

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieš artėjančius Seimo rinkimus rinkėjai sulauks nevardinių pranešimų apie rinkimus, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal naują pranešimo apie rinkimus įteikimo rinkėjams tvarką, nuo šiol pranešimai apie rinkimus nebus įteikiami asmeniškai, o bus metami į rinkėjų pašto dėžutes. Taip pat juose nebeliks rinkėjų asmens duomenų. 

"Šiemet rinkėjai, užuot gavę įprastas vardines rinkėjo korteles, sulauks pranešimų apie rinkimus. Šie pranešimai nebus vardiniai, juose nebus jokių rinkėjų asmens duomenų. Kaip ir anksčiau, ateinant balsuoti nebus būtinybės jų atsinešti į rinkimų apylinkes — užteks turėti tik asmens dokumentą", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pranešime apie rinkimus rinkėjai ras rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimą, numerį ir balsavimo patalpos adresą, apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimą ir numerį, rinkimų datą, laiką ir kitą informaciją, susijusią su artėjančiais rinkimais. 

Kaip anksčiau, taip ir šiemet pranešimus rinkėjams pristatys ir kitą su rinkimais susijusią informaciją perduos apylinkių rinkimų komisijų nariai. 

Rinkėjams, turintiems teisę balsuoti namuose, pranešimai, kaip ir anksčiau, bus įteikiami asmeniškai. Apylinkės rinkimų komisijos narys, įteikdamas tokiam rinkėjui pranešimą, pasidomės, ar rinkėjas pasinaudos balsavimo namuose teise, bei suteiks informaciją, kaip jis tai galės įgyvendinti. 

Rinkimų dienomis balsuoti į apylinkes įprastiniu būdu atvykusiems rinkėjams reikės atsinešti tik asmens dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas — pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo ar pensininko pažymėjimą.

Eilinių Lietuvos Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, antrasis — spalio 25 dieną.

Tegai:
Lietuva, rinkimai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Va dabar tai rinkimai — Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"
Rinkimų agitacijos subtilybės
Trakų rajone apšaudyti rinkiminiai plakatai
Президент Литвы Гитанас Науседа прибыл на саммит Европейского Союза, Бельгия, 1 октября 2020 года

ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda

(atnaujinta 16:24 2020.10.01)
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į situaciją Baltarusijoje yra nepriimtinas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Sąjunga turėtų parengti paramos Baltarusijos žmonėms planus laikotarpiui po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo, užkertant kelią "kišimuisi" į situaciją iš "trečiųjų šalių", ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ES viršūnių susitikimą.

"Turime sukurti priemones, skirtas Baltarusijos žmonėms paremti laikotarpiu po Lukašenkos. Turime įtikinti baltarusius, kad esame pasirengę jiems padėti, remti ekonomiką, išplėsti patekimą į Europos rinką, palengvinti kreditavimo galimybes, supaprastinti vizų režimą", - sakė Nausėda ir pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad ES vadovai viršūnių susitikime "pagaliau sugebės įvesti sankcijas prieš Baltarusiją".

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu pareiškė, kad Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau jie išplėtė sąrašą, įtraukusios į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovai ir aukšto rango pareigūnai.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakydamas už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, ES, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų