Lietuvos kariuomenės pašauktiniai

KAM pasiūlė sumažinti šaukiamąjį amžių

30
(atnaujinta 23:27 2019.08.30)
Ministerija tikisi, kad pakeitimai padarys karo tarnybą "patrauklesnę" pašauktiniams

VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti šaukiamąjį amžių. Apie tai praneša "RuBaltic.Ru" su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

Anksčiau panašų įstatymo projektą Seimui pristatė deputatas Povilas Urbšys.

KAM siūlo sumažinti šaukiamąjį amžių iki 18–23 metų. Šiuo metu lietuviai į privalomąją karo tarnybą eina būdami 19–26 metų.

Anot krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso, pakeitimai padarys karo tarnybą "dar patrauklesne ir patogesne pašauktiniams".

Urbšys pasiūlė sumažinti šaukiamojo amžiaus ribą iki 21 metų.

Nuo šių metų pradžios už privalomosios karo tarnybos vengimą administracinėn atsakomybėn patraukti septyni tūkstančiai žmonių, rodo KAM duomenys. Ministerija pažymėjo, kad dažniausiai karo tarnybos bando išvengti vyresnio amžiaus pašauktiniai. Dažnai jie yra mažiau motyvuoti, o jų sveikata ir fizinis pasirengimas yra blogesni nei jaunesnių.

Lietuvos kariuomenė grąžino šaukimą 2015 metais, remdamasi "geopolitinės padėties pablogėjimu". Pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius. Naujausiais Lietuvos kariuomenės duomenimis, per trejus metus iš beveik 13 tūkstančių tarnavusių jaunų žmonių beveik trys tūkstančiai nusprendė tęsti tarnybą kariuomenėje.

Šių metų birželį Lietuvos vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos sistemos personalo padidinimą pagal ateinančių dešimties metų planą. Numatoma, kad profesinės karo tarnybos karių skaičius išaugs nuo 10,9 tūkst. iki 14,5 tūkst. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių bei kitų aktyviojo rezervo karių skaičius išaugs nuo 5,4 iki 6,3 tūkstančio.

Karo ekspertas Aleksandras Chrolenko medžiagoje portalui Sputnik Lietuva pažymėjo, kad Lietuvoje žlunga idėja sukurti profesionalią armiją. Anot jo, Vilnius turi grįžti prie ginkluotųjų pajėgų formavimo šaukimo į karinę tarnybą pagrindu ne dėl geopolitinės padėties pablogėjimo, bet dėl ​​to, kad respublikos piliečiai nenori savo noru ginti JAV ir NATO interesų.

Lietuva gynybai skiria du procentus BVP. Respublikos valdžia ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.

30
Tegai:
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje nuo tralo, vežusio karinę techniką, nuvirto šarvuotis
Paaiškėjo, kokį objektą Lietuvoje aplankys Rusijos karo inspektoriai
Bundesvero kareiviai liko be batų, pranešė Vokietijos žiniasklaida
Lietuva išsiuntė į Iraką septynis karius ryšininkus