Žvejyba

Europos Komisija ketina sumažinti daugumos žuvų žvejybą Baltijos jūroje

44
(atnaujinta 21:55 2019.08.31)
ES aplinkos komisaras mano, kad žuvų išteklių Baltijos jūroje padėtis tapo rimta

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Europos Komisija ketina sumažinti daugelio komercinių žuvų rūšių žvejybą Baltijos jūroje, praneša EK spaudos tarnyba.

Baltijos jūra
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Europos Komisija pasiūlė priemonių paketą 2020 metams, siekdama sukurti stabilią komerciškai svarbių žuvų rūšių žvejybą.

Briuselis pasiūlė padidinti silkių sugavimą Rygos įlankoje ir išlaikyti ankstesniame lygyje lašišų žvejybą Suomijos įlankoje. Numatoma sumažinti kitų žuvų rūšių — silkės iš Vidurio, Vakarų Baltijos jūros ir Botnijos įlankos, plekšnių, kilkių, menkių iš rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalies — žvejybą.

Aplinkos, jūrų reikalų ir žuvininkystės komisaras Karmenu Velia pabrėžė, kad žuvų išteklių Baltijos jūroje padėtis yra rimta, ypač tai liečia menkes rytinėje Baltijos jūros dalyje ir silkių vakarinėje dalyje.

"Remdamiesi mokslinėmis rekomendacijomis, mes pasiūlėme pagrįstą paketą, kuris ilgainiui užtikrins stabilią žvejybą Baltijos jūroje", — pridūrė jis.

Bendra leistina žvejyba pagrįsta Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinka dar 2016 metais Europos Tarybos ir Europos Parlamento priimtą Baltijos jūros daugiametį valdymo planą.

Spaudos tarnyba pažymėjo, kad bendros suinteresuotų šalių pastangos pastaraisiais metais leido atkurti svarbius rezervus Baltijos jūroje. Tačiau mokslininkai neseniai aptiko, kad padėtis nėra tokia stabili, kaip buvo manyta anksčiau.

Anksčiau Europos Komisija pasiūlė įvesti skubias priemones menkėms Baltijos jūroje išsaugoti. Jos įsigalios 2019 metų gruodžio 31 dieną.

Mokslininkai nustatė, kad Baltijos jūroje sparčiai mažėja menkių. Tuomet Velia pažymėjo, kad menkių išteklių išeikvojimas taptų katastrofa, nes dėl to dauguma žvejų netektų uždarbio.

44
Tegai:
Europos Komisija (EK), žvejyba, Baltijos jūra
Dar šia tema
Dėl žvejybos draudimo Kauno mariose žuvų skaičius išaugo beveik 4 kartus
Baltijos jūroje senka menkių ištekliai
EK skubiai imasi priemonių menkėms Baltijos jūroje gelbėti
Aplinkos ministerija sugriežtino mėgėjų žvejybos taisykles
Liūtai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 8-osios šventės

(atnaujinta 17:49 2020.08.07)
Prieš dešimt metų šią dieną Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tačiau romantikai rugpjūčio 15-ąją gali švęsti Tarptautinę orgazmo dieną

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 221-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 dieną švenčiama nuo 1998 metų Šventės šūkis — Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena. Šventę raginama švęsti visame pasaulyje — nuo Aliaskos iki Zimbabvės (nuo šalčiausios vietos iki karščiausios ir nuo A iki Z). Kaip švęsti? Vienam ar dviese, ar grupėmis, kaip tik patinka.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka teigia, kad šią dieną verta dovanoti seksualias dovanas, kaip dovanos dovanojamos per Kalėdas; vaidinti įvairius vaidmenis, persirengiant kaip per Helovyną; prisiekti meilę kaip per Valentino dieną.

Terminas "orgazmas" (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio "orgao" — degti aistra. Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti. Tų puotų metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis "orgija" pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.

Mokslininkai teigia, kad žmonės ir delfinai — vieninteliai, kurie mylisi dėl malonumo. Nepaisant to ilgiausiai trunka kiaulės orgazmas — net 30 min. Liūtai poruojasi iki 50 kartų per dieną. Jokio malonumo sueities metu nejaučia katės patelė, išgyvena vien skausmą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1864 metais Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1992 metais Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

2010 metais Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1786 metais pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas — į jį įkopė Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard), lydimas tarno Žako Balmato (Jacques Balmat).

1937 metais gimė JAV kino ir teatro aktorius Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman). Už vaidmenis juostose "Kramer prieš Kramerį" bei "Lietaus žmogus" jis apdovanotas JAV kino meno akademijos "Oskarais".

1963 metais Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis "Didysis traukinio apiplėšimas" — nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

2000 metais 13 žmonių žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per bombos sprogimą vienoje iš Maskvos požeminių perėjų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Daina, Dainė, Dainius, Dainys, Dainora, Elidas, Elidijus, Tulgirdas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Bėgimas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai

(atnaujinta 13:09 2020.08.07)
Paaiškėjo, kad didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jai "rašo" aštuonetą – 7,8 balo, o sveiką gyvenseną kaip asmeniškai labai svarbų prioritetą nurodo 41 proc. respondentų – jie skyrė 9 arba 10 balų.

Tokius rezultatus rodo tyrimų bendrovės "Rait" liepos mėnesį atlikta apklausa, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tik kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą – dešimt – skyrė ketvirtadalis. Tyrimas rodo, kad vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat – fizinį aktyvumą.

Tyrimą inicijavusio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveikos gyvensenos aktualumą sustiprino ir koronaviruso pandemija.

"Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms. Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu taip pat buvo labai matomas: iš bėgikų ir dviratininkų skaičiaus gatvėse, populiarėjančių sveikatos temų žiniasklaidoje", – sako Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata. 

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", – sako Belian.

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis. Daugiau nei pusė – 56 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija. Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai – jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. – šeimos draugais ir artimaisiais.

Tyrimų bendrovė "Rait" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų liepos 7-15 dienomis. Jos metu iš viso apklausti 1086 žmonės.

Tegai:
sveikata, gyventojai, Lietuva