Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Vilniaus oro uostas plės lėktuvų riedėjimo takus

40
(atnaujinta 11:38 2019.09.02)
Vilniaus oro uoste planuojama lėktuvų riedėjimo takų plėtra, leisianti orlaiviams atlikti mažiau manevrų bei sutrumpinti nutūpusių ir pakilimui riedančių lėktuvų riedėjimo laiką

VILNIUS, rugpjūčio 2 — Sputnik. Vilniaus oro uoste, panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, numatoma praplatinti ir pailginti vieną esamą riedėjimo taką bei įrengti vieną naują, praneša Susisiekimo ministerija.

Siekiant sumažinti orlaivių manevravimo trukmę, iki 2021 metų planuojama įrengti vieną naują riedėjimo taką. Planuojama, kad tai leis sutrumpinti laiką, reikalingą lėktuvams riedėti tarp šiaurinio perono bei kilimo ir tūpimo tako pradžios.

Projekto vertė — 1,9 mln. eurų, iš jų numatomos ES fondų investicijos — 0,9 mln. eurų.

"Tarptautiniame Vilniaus oro uoste kasmet vykdoma vis daugiau skrydžių, aptarnaujama daugiau keleivių. Svarbu, kad oro uosto infrastruktūra atitiktų šiuos augančius poreikius ir užtikrintų skrydžių saugą, patogumą keleiviams. Be to, planuojami projektai svarbūs ir aplinkosaugos požiūriu — jie leis oro uoste sumažinti aviacijos skleidžiamą triukšmą ir oro taršą", — sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

2020–2022 metų laikotarpiu numatoma praplatinti ir pailginti šiuo metu esamą riedėjimo taką F. Dėl to sutrumpės nutūpusių ir pakilti besirengiančių orlaivių riedėjimo laikas. Bendra projekto vertė — 9,3 mln. eurų, iš jų 4,6 mln. eurų — planuojamos ES lėšos.

Abu minėti projektai susisiekimo ministro įsakymu įtraukti į ES investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Šiuo metu Vilniaus oro uoste yra vienas lėktuvų kilimo ir tūpimo takas bei penki riedėjimo takai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, riedėjimo takų infrastruktūra nėra pakankama — orlaiviai turi atlikti daug sudėtingų manevrų, kad nusileidę pasiektų stovėjimo vietą perone arba iš stovėjimo vietos perone pasiektų kilimo pradžios vietą.

40
Tegai:
lėktuvas, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Pekine pastatytas didžiausias pasaulyje oro uostas
Atlantoje dvejų metų vaikas juosta nuvažiavo į bagažo skyrių — video
Prahos oro uostas atskleidė būdą, kaip apsaugoti lėktuvus nuo mažų paukščių
Dainininkas Michailas Šufutinskis

URM svarsto dėl galimybės uždrausti Kirkorovui ir Šufutinskiui įvažiuoti į šalį

(atnaujinta 17:04 2021.01.15)
Neseniai respublikos pasipiktino tuo, kad už Rusijos atlikėjų koncertų atšaukimą šalyje organizatoriams buvo paskirta kompensacija

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ėmė svarstyti galimybę uždrausti Rusijos atlikėjams Filipui Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui patekti į šalį, praneša "TASS" su nuoroda į ministerijos vadovą Gabrielių Landsbergį.

Dainininkas Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Ministras teigė, kad Užsienio reikalų ministerijoje buvo suformuota darbo grupė šia tema. Planuojama, kad bus įvertintos teisinės galimybės uždrausti atvykti šiems ir kitiems atlikėjams, "skleidžiantiems Rusijos propagandą".

Landsbergis tvirtina, kad Lietuva, kaip teisinė valstybė, priimdama tokius sprendimus turėtų vadovautis teisiniais instrumentais.

"Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai", — sakė jis.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose pareiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Rusija, Filipas Kirkorovas, Užsienio reikalų ministerija
Dar šia tema
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Kirkorovas atšaukė koncertus Baltijos šalyse
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 18:10 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį , nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos Tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 17:15 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinės taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", - teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys – Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE maitinimo blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas