Lietuva išmokės "Sausio 13-osios bylos" advokatams daugiau nei 0,5 mln. eurų
(atnaujinta 16:42 2019.09.03)
Daugiau nei pusė šios sumos bus išmokėta iš vidinių Teisingumo ministerijos ištekliųVILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius patvirtino, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į TASS.
"Šioje byloje dalyvavę advokatai gaus 552 tūkst. eurų, iš kurių daugiau kaip 300 tūkst. eurų bus sumokėta iš ministerijos vidinių rezervų. Mes prašome vyriausybės skirti likusią sumą", — teigė Jankevičius.
Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje".
Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" buvo teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.
Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.
Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.
Balandį Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Jie įtariami sąmoningai paskelbę neteisėtą nuosprendį prieš rusus.
Sausio 13-oji
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
©
Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Sučiuptas veiklą slėpęs būrėjas, neapskaitęs daugiau kaip 215 tūkst. eurų
(atnaujinta 10:28 2020.07.02)
Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurųVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įkliuvo nelegalus būrėjas, kuris net 7 metus veikė niekur nedeklaravęs savo veiklos ir teikdamas įvairias būrimo paslaugas gavo daugiau kaip 215 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad Klaipėdos mieste būrėju prisistatęs asmuo nuo 2013 metų pradžios teikė įvairias su būrimu susijusias paslaugas, tokias kaip "apeigos", "astrologinės paslaugos", "atbūrimas", "prognozė", "nužiūrėjimo nuėmimas" ir kitas.
Į šio asmens vardu atidarytas banko sąskaitas per 7 metus buvo padaryta beveik 1,4 tūkst. pavedimų, kurių bendra suma viršija 215 tūkst. eurų. Tai už suteiktas nelegalias paslaugas gautos pajamos.
Per metus būrimo paslaugas teikęs asmuo vidutiniškai į savo vardo sąskaitas gaudavo apie 200 bankinių pavedimų, o pelningiausi buvo 2016-ieji, kai į būrėjo sąskaitas už nelegalią veiklą suplaukė beveik 63 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų per metus.
"Veiklą slėpęs būrėjas nemokėjo jokių mokesčių valstybei. Tyrimo metu nustatyta, kad nuslėpta beveik 14 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėta beveik 20 tūkst. eurų. Taip pat nuslėpta kiek daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau nei 6 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą", — rašoma pranešime.
Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų.
Įtariamojo namuose pareigūnai atliko kratą, kurios metu buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, skaitmeninės laikmenos, telefono kortelės ir kiti tyrimui reikšmingi dokumentai. Prokurorui surašius baudžiamąjį įsakymą, įtariamajam teismas skyrė 10,5 tūkst. eurų baudą, taip pat patenkintas civilinis ieškinys.
Lietuvoje padaugėjo atvejų, kai leidžiama atidėti privalomąją karo tarnybą
(atnaujinta 10:27 2020.07.02)
Seimas leido atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat tuo atveju, kai karo prievolininkai augina du ar daugiau mažamečių vaikųVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvoje karo prievolininkams papildytas sąrašas atvejų, kuomet galima atidėti privalomąją karo tarnybą, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
"Seimas pritarė Karo prievolės įstatymo straipsnių pakeitimui, kuriuo nustatoma, kada atidedama privalomoji karo tarnyba karo prievolininkams. Nutarta leisti atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės turi nėštumo ir gimdymo atostogas, taip pat tarnyba gali būti atidedama karo prievolininkams, auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trejų metų", — sakoma pranešime.
Pažymima, kad atidėti tarnybą kaip ir anksčiau gali aukštųjų mokyklų studentai vieną kartą vienam studijų laikotarpiui, studijuojantys pagal profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros, laipsnio nesuteikiančią studijų programą arba pagal studijas doktorantūroje, bet ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams.
Daugiau apie atvejus, dėl kurių galima atidėti privalomąją karo tarnybą, galima rasti karys.lt svetainėje.
Nuo šių metų sausio 1 dienos šaukiamų karo prievolininkų amžius sumažintas nuo 26 iki 23 metų.
Tegai:
Iš Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje
(atnaujinta 10:49 2020.07.02)
Antradienio vakarą rusas atskrido iš Talino į Vilnių. Atliekant patikrą, vyras savavališkai pasišalinoVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos pasieniečiams trečiadienį popiet Daugpilio regione buvo sulaikytas leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis, kuris vakar pasišalino iš Vilniaus oro uosto nebaigus dokumentų patikros, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
©
Photo : Facebook / Lietuvos policija
Antradienį vėlai vakare Vilniaus oro uoste pasieniečiai tikrino reisu iš Talino atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis (gimęs 1969 metais). VSAT pareigūnams jo dokumentai sukėlė įtarimų, todėl keleivis buvo sustabdytas ir išskirtas iš bendro keliautojų srauto.
Detalią patikrą toliau vykdę pasieniečiai nustatė, kad tarptautinę šio asmens paiešką dėl ekonominio pobūdžio nusikaltimo Interpolo kanalais yra paskelbusi Rusija. Kol vyko kontrolės procedūros, vyras pasišalino iš oro uosto. Jo dokumentai liko pas VSAT pareigūnus.
Iškart buvo imtasi paieškos veiksmų, o dėl minėto įvykio VSAT pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu bus įvertinti patikrą vykdžiusių pareigūnų veiksmai.
Bėglio ieškantiems pasieniečiams greitai pavyko nustatyti, kad leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis Vilniuje pasinaudojo taksi paslaugomis.
Pasienyje su Latvija po kelių valandų VSAT pareigūnai sustabdė ir apklausė taksistą, bėglį iš Vilniaus nugabenusį į kaimyninę šalį. Visa surinkta svarbi informacija buvo perduota Latvijos pasieniečiams, kurie toliau bendradarbiaudami su VSAT pareigūnais ėmėsi paieškos veiksmų savo šalyje.
Trečiadienį popiet Latvijos pasieniečiai kolegas Lietuvoje informavo, kad pasitelkus policiją Rusijos pilietis buvo sulaikytas Daugpilio regione.