Teismas, archyvinė nuotrauka

Lietuva išmokės "Sausio 13-osios bylos" advokatams daugiau nei 0,5 mln. eurų

35
(atnaujinta 16:42 2019.09.03)
Daugiau nei pusė šios sumos bus išmokėta iš vidinių Teisingumo ministerijos išteklių

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius patvirtino, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į TASS.

"Šioje byloje dalyvavę advokatai gaus 552 tūkst. eurų, iš kurių daugiau kaip 300 tūkst. eurų bus sumokėta iš ministerijos vidinių rezervų. Mes prašome vyriausybės skirti likusią sumą", — teigė Jankevičius.

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje".

Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" buvo teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

Balandį Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Jie įtariami sąmoningai paskelbę neteisėtą nuosprendį prieš rusus.

Sausio 13-oji

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
35
Tegai:
advokatas, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Dar šia tema
Lietuva prašo Eurojusto apsaugoti "Sausio 13-osios bylos" teisėjus nuo "Rusijos veiksmų"
Lietuvoje nuteisto Melio advokatė papasakojo apie jo kalinimo sąlygas
Lietuvoje iškelta byla dėl galimo poveikio ambasadoriui Rusijoje
AstraZeneca

SAM papasakojo apie šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius

(atnaujinta 10:35 2021.03.09)
Dažniausi šalutiniai COVID-19 vakcinų poveikiai yra skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos ar raumenų skausmas, kai kuriems pacientams pasireikšdavo alerginės reakcijos

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija papasakojo apie dažniausius šalutinius vakcinų nuo koronaviruso poveikius.

Šiuo metu Lietuvoje kovai su visuotine pandemija pasitelkiamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos (EVA) vakcinos – "AstraZeneca", "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". 

Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas teigia, kad visoms trims vakcinoms būdingas panašus galimas šalutinis poveikis: nuovargis, skausmas bei patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas. 

"Nors šalutinis poveikis po vakcinacijos yra tikėtinas ir gali pasireikšti, tačiau tikrai nebūtinai. Kai kada šalutinis poveikis juntamas po vienos vakcinos dozės, o kartais – po dviejų. Jungtinės Karalystės, atlikusios vakcinaciją milijonams piliečių, visuomenės sveikatos agentūra skelbia, kad šalutinis poveikis dažniau pasireškia po antros iRNR vakcinų – "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" dozės, o po "AstraZeneca" vakcinos galimas šalutinis poveikis intensyviau pasireiškia jau po pirmos dozės", – sako gydytojas.

Ir atvirkščiai – po pirmos "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" vakcinos dozės šalutinis poveikis pasitaiko rečiau, o po antros "AstraZeneca" vakcinos dozės – reakcijos būna retos.

Skirtingos vakcinos – skirtingi šalutiniai poveikiai?

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad skausmas injekcijos vietoje pasireikšdavo daugiau nei 80 proc. žmonių po "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinų, o po "Moderna" vakcinos – 92 proc. paskiepytų žmonių.

Nuovargį jausdavo daugiau nei 60 proc. asmenų, paskiepytų "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinomis ir 70 proc. žmonių po "Moderna" vakcinos.

Daugiau nei 50 proc. žmonių jautė galvos ar raumenų skausmą po "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinos, o po "Moderna" vakcinos – 64,7 proc.

Po vakcinacijos taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos, tačiau dažniausiai tiems žmonėms, kurie ir anksčiau buvo patyrę sunkių alerginių reakcijų. Alerginės reakcijos atsiradimą rekomenduojama stebėti maždaug 15–30 minučių po vakcinacijos proceso.

Kaip palengvinti šalutinį vakcinos poveikį

Anot Kulikausko, palengvinti šalutinį poveikį gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, laisvesni drabužiai, vėsūs kompresai injekcijos vietoje. 

Nuskausminamųjų arba vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti prieš vakcinaciją nerekomenduojama, nes jie gali sutrikdyti organizmo gebėjimą sukurti imuninį atsaką prieš ligos sukėlėjus. Tačiau, jeigu po vakcinacijos kūno temperatūra pakyla virš 38.5 °C, nuskausminamųjų išgerti galima. 

Visos nepageidaujamos reakcijos gali praeiti per keletą valandų, o sveikata pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos. 

"Tik nesijaudinkite: jei nejaučiate šalutinio poveikio, tai dar nereiškia, kad vakcina nėra efektyvi. Nereikėtų galvoti, kad jeigu po vakcinacijos nepakilo temperatūra, tai vakcina neveiksminga. Taip nėra, tiesiog kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir, jeigu kaimynei temperatūra po vakcinacijos pakilo, tai nereiškia, kad temperatūra pakils ir jums", – sako gydytojas Kulikauskas.

Kodėl pasireiškia šalutinis poveikis? 

Anot gydytojo, šalutinis poveikis yra natūrali organizmo reakcija. 

"Vakcinos esmė – supažindinti imuninę sistemą su patogenais, kad pasigamintų ne tik antikūnai, bet ir susidarytų imuninės atminties ląstelės. Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną. Su vakcina suleidžiama "instrukcija" pagal kurią žmogus pats pagamina viruso dalelę. Tuomet imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą ir greitai neutralizuoja. Duodamas nurodymas pradėti gaminti antikūnus, kurie lengvai gali įveikti virusą, neleidžia jam „įsisiautėti“ ir apsaugo ateityje. Todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma", – sako gydytojas.

Jis pažymi, kad visos pasaulyje naudojamos vakcinos gali sukelti šalutinių reiškinių ir jie visi būna panašūs. 

Kada susiformuoja imunitetas?

Po dviejų "Pfizer-BioNTech" vakcinos dozių, darant 21 dienos pertrauką, jos efektyvumas siekia 95 proc. "Moderna" vakcinos efektyvumas po dviejų dozių, darant 28 dienų pertrauką, siekia 94 proc. 

"AstraZeneca" vakcinos jau po vienos dozės efektyvumas siekia 70 proc. Po antros šios vakcinos dozės, darant 12 savaičių pertrauką, vakcina, praėjus 7 ir daugiau dienų, 94 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo ir simptominės ligos formų, 92 proc. – nuo sunkių ligos formų ir 87 proc. – nuo hospitalizacijos.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, COVID-19
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Lietuvą pasiekė dvyliktoji "BioNTech & Pfizer" vakcinų nuo COVID-19 siunta
"Sputnik V" kūrėjai pareikalavo EVA atsiprašyti už žodžius apie vakciną
"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo
Panevėžyje duris atvėrė vakcinavimo centras
Du Japonijos gyventojai patirė anafilaksinį šoką po vakcinos "Pfizer"
Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje per parą nustatyti 462 nauji COVID-19 atvejai

(atnaujinta 10:03 2021.03.09)
Pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę gavo daugiau nei 218 tūkstančių žmonių, visiškai paskiepyti yra daugiau nei 86,8 tūkstančiai žmonių

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Lietuvoje per parą buvo nustatyti 462 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, praneša Respublikos statistikos departamentas.

Pirminiais antradienio ryto duomenimis, bendras aptiktų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios siekia 202 900. Dabar serga 6 629, per visą laiką pasveiko 189 070 žmonių.

Nuo COVID-19 per parą mirė 4 žmonės, per visą laiką — 3 341 žmogus.

Bendras žmonių, paskiepytų pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze, skaičius siekia 218 156 žmones, 86 819 žmonių buvo visiškai paskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO paskelbė, kada baigsis koronaviruso pandemija
Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą
Gydytoja papasakojo apie naujų koronaviruso padermių poveikį vaikams
Vakcina nuo COVID-19 Pfizer

Japonijoje nuo kovo 5 dienos nustatyti aštuoni anafilaksijos atvejai nuo Pfizer vakcinos

(atnaujinta 10:47 2021.03.09)
Pagal paviešintą dokumentą aštuonios moterys nuo 20 iki 59 metų kovo 5–8 dienomis patyrė anafilaksijos priepuolį

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Nuo kovo 5 dienos Japonijoje nustatyti aštuoni anafilaksijos atvejai po vakcinacijos nuo koronaviruso Pfizer vaistais, apie tai pranešė šalies sveikatos apsaugos ministerija.

Pagal paviešintą dokumentą aštuonios moterys nuo 20 iki 59 metų kovo 5–8 dienomis patyrė anafilaksijos priepuolį. Be to, paskutiniai penki atvejai nustatyti pirmadienį. Priepuoliai įvyko per 5–30 minučių po vakcinacijos. Moterims padažnėjo ar pasunkėjo kvėpavimas, patino vokai, atsirado išbėrimai ir nukrito spaudimas. Visais atvejais priepuoliai buvo sustabdyti.

Pirmadienio vakarą buvo paskiepyta 70,7 tūkst. medicinos darbuotojų. Japonijoje vakcinacija prasidėjo vasario 17 dieną. Pirmasis etapas apėmė 34,7 tūkst. žmonių, jis buvo baigtas iki kovo 3 dienos. Vakcinacija vyko 100 gydymo įstaigų visoje šalyje.

Balandį bus vakcinuojami 36 milijonai žmonių, kurie yra vyresni 65 metų.

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcina, koronavirusas, Japonija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dar 3 Vilniaus mokyklos planuoja atverti duris moksleiviams
Panevėžyje duris atvėrė vakcinavimo centras
Lietuvoje per parą nustatyti 462 nauji COVID-19 atvejai