Teismas, archyvinė nuotrauka

Lietuva išmokės "Sausio 13-osios bylos" advokatams daugiau nei 0,5 mln. eurų

35
(atnaujinta 16:42 2019.09.03)
Daugiau nei pusė šios sumos bus išmokėta iš vidinių Teisingumo ministerijos išteklių

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius patvirtino, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į TASS.

"Šioje byloje dalyvavę advokatai gaus 552 tūkst. eurų, iš kurių daugiau kaip 300 tūkst. eurų bus sumokėta iš ministerijos vidinių rezervų. Mes prašome vyriausybės skirti likusią sumą", — teigė Jankevičius.

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje".

Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" buvo teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

Balandį Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Jie įtariami sąmoningai paskelbę neteisėtą nuosprendį prieš rusus.

Sausio 13-oji

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
35
Tegai:
advokatas, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
Lietuva prašo Eurojusto apsaugoti "Sausio 13-osios bylos" teisėjus nuo "Rusijos veiksmų"
Lietuvoje nuteisto Melio advokatė papasakojo apie jo kalinimo sąlygas
Lietuvoje iškelta byla dėl galimo poveikio ambasadoriui Rusijoje
Automobilis

Draudikai papasakojo apie automobilių apgadinimą plovyklose ir autoservisuose

(atnaujinta 13:10 2021.04.10)
Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Plovyklose ir autoservisuose automobilių apgadinimą lemia ir techniniai gedimai, ir žmogiškos klaidos, o jų žalos gali siekti ir keliolika tūkstančių eurų. Apie tai rašo "BTA" draudimo bendrovė.

"Žalos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų, tačiau yra ir didesnių, pavyzdžiui, esame turėję atvejį, kai dėl nekokybiško remonto sugedus automobiliui asmuo pareiškė servisui pretenziją dėl 43 tūkst. eurų. Šią sumą išmokėjo draudimo bendrovė, nes servisas buvo apsidraudęs bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (BCAD)", — sakė BTA draudimo bendrovės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas. 

Daugiausia — subraižymų ir apdaužymų

Pasak draudimo eksperto, automobilių apgadinimo aplinkybės būna įvairios. Servisuose keliant automobilius, lūžta keltuvai, netyčia sudaužomi žibintai, suplėšomas salonas, apgadinama išorės apdaila, montuojant signalizaciją įvyksta trumpasis jungimasis ir sudega valdymo blokas, automobilis apgadinamas bandomųjų važiavimų metu, įvarant jį į servisą ar iš jo. Tokie atvejai nėra dažni, greičiau jau — retai pasitaikantys, tačiau jų neišvengiama. 

Mergina klausosi muzikos per ausines
© Sputnik / Константин Михальчевский

Dėl nekokybiškai atlikto remonto ypač dažnai pakartotinai sugenda automobilių greičio dėžės ar varikliai. Tai kartais lemia netinkamai pritvirtintos detalės, netyčinės mechanikų klaidos, nepakankamas sistemos patikrinimas prieš atiduodant automobilį klientui. Bulavas sako, kadangi varikliai yra kone brangiausia automobilio dalis, tai ir žalos tokiais atvejais siekia nuo 5 iki 43 tūkst. eurų.

Plovyklose kyla rizika, kad įtrūks ar suduš stiklai, bus išlaužti valstybinio numerio rėmeliai, nulaužti valytuvai, veidrodėliai, apibraižytas ar apdaužytas kapotas, durelės, sparnai. Automobiliai apgadinami ir dėl netvarkingai ar ne vietoje padėtos įrangos: vienu atveju į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižė ir apdaužė visą automobilį, kitu atveju transporto priemonę apgadino krisdamos ne vietoje pastatytos kopėtėlės. 

"Pasitaiko, kad darbuotojai išvarinėja automobilį iš plovimo vietos ir parkuodamiesi kur nors atsitrenkia. Taip pat nepalaukiama, kol pilnai pasikels plovyklos vartai — darbuotojui bandant išvažiuoti pro ne iki galo atsidariusius vartus buvo sudaužytas kliento automobilio galinis stiklas ir bagažinės dangtis, o plovyklai tai kainavo 2,6 tūkst. eurų", — pasakoja Bulavas.

Svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų kaltas

Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus. Draudimas tuo pasirūpina tada, jei įmonė yra apsidraudusi bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. 

"Atsakomybė už apgadintus automobilius servisams ir plovykloms tenka tada, kai tai padaro jų darbuotojai, techninė įranga, kai pripažįstama nekokybiškai atlikta remonto ar kita paslauga. Pavyzdžiui, į šepetį įsisukusiam nuo kažkokio automobilio nuplėštam valytuvui apgadinus kitą transporto priemonę, atsakyti ir atlyginti žalą turi plovykla. O štai atvejai, kurie gana dažnai pasitaiko tunelinėse plovyklose, kai dėl vairuotojų užtraukto rankinio stabdžio automobilis laiku neišrieda iš plovyklos ir į jį atsitrenkia kiti, yra jau to automobilio vairuotojo atsakomybė", — aiškina Bulavas.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja padengti žalą. Todėl darbuotojams rekomenduojama prieš paslaugos suteikimą, jei tik yra galimybė, atidžiai apžiūrėti automobilį ir fiksuoti visus defektus, sužymint juos akte ir pasirašant kartu su automobilio savininku. 

"Pretenzijų dėl automobilio subraižymo dažniau sulaukia plovyklos, kuomet jų vairuotojai po plovimo pastebi įbrėžimus ir reikalauja atlyginti žalą. Tokiais atvejais pirmiausia reikia fiksuoti įvykį bei nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o tai galima padaryti nufotografuojant pažeidimus ir kviečiant atsakingas tarnybas, pavyzdžiui, policiją. Esame turėję atvejį, kai plovyklos klientas tikino, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl plovyklos šepečio, tačiau pasinaudojus nepriklausomų ekspertų pagalba buvo išsiaiškinta, kad kaltas visai ne šepetys ir ne plovykla", — sakė draudikas. 

Jo teigimu, plovyklos paprastai neturi reikiamų žinių atsekti galimas sukčiavimo schemas, o draudimo bendrovės su tuo susiduria dažnai, tad yra sukaupusios nemenką patirtį ir gali tinkamai pasirūpinti administravimo procesu, nepriklausomų ekspertų išaiškinimais, kitomis procedūromis. Šiais kaštais taip pat pasirūpina draudimo bendrovė, tad įmonėms tuo rūpintis nebereikia. 

Tegai:
žala, automobilis, autoservisas, draudikai
Pasienietis

Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą

(atnaujinta 00:12 2021.04.11)
Keleiviui italui teko ieškotis kitos transporto priemonės, kad galėtų toliau tęsti kelionę į Lietuvą

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė Lenkijoje pavežėju dirbantį tadžiką, kuris patikros metu pateikė, įtariama, suklastotą savo šalies vairuotojo pažymėjimą, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimo ribose, kelyje Suvalkai–Marijampolė, patikrinti sustabdė automobilį "Toyota Prius" lenkiškais numeriais. Mašiną, naudojamą teikti pavežėjimo paslaugas, vairavo 25-erių Tadžikijos pilietis. Kartu kaip keleivis vyko Italijos pilietis. Visi pastarojo dokumentai buvo tvarkingi.

Patikros metu Kalvarijos pasieniečiams įtarimų sukėlė vairuotojo pateiktas Tadžikijos vairuotojo pažymėjimas. VSAT pareigūnai iškart nustatė, kad tai, įtariama, yra klastotė.

Taip pat paaiškėjo, jog tadžikas turėjo tik savo šalies pasą be Šengeno vizos. Netrukus Kalvarijos pasieniečiai nustatė, kad šis asmuo buvo pasiprašęs leidimo gyventi Lenkijoje, bet gavo neigiamą atsakymą. Užsienietis jį apskundė, bet Lenkijos sprendimas vėl nebuvo palankus.

Vairuotoją Kalvarijos pasieniečiai sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai tadžikui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Keleiviui italui teko ieškotis kitos transporto priemonės, kad galėtų toliau tęsti kelionę į Lietuvą.

Tegai:
suklastotas dokumentas, pasieniečiai, pasienis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Bilotaitė patikrino kontrolės sistemą pasienyje su Baltarusija
Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pasieniečiai sulaikė 15 neteisėtų migrantų
Vilniuje girtas pasienietis sukėlė avariją
Širdies smūgis

Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį

(atnaujinta 10:24 2021.04.10)
Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolį

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Širdies priepuolio simptomus galima lengvai supainioti su kitais negalavimais. "Express", remdamasi Britų širdies fondo duomenimis, nurodo, kaip atpažinti mirtiną būklę, praneša RIA Novosti.

Svarbiausia yra tai, kad diskomfortas krūtinėje nepraeina, o paskui plinta į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaklą, žandikaulį, nugarą, skrandį, rankas. Vien dėl šių simptomų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolį.

Simptomai, ekspertų teigimu, gali tęstis kelias dienas arba pasireikšti staiga.

Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kaip kraujo grupė veikia širdies priepuolio riziką. Kaip paaiškėjo, žmonėms, turintiems antrąją ir trečiąją kraujo grupes, rizika susirgti širdies priepuoliu yra aštuoniais procentais didesnė nei pirmosios grupės žmonių.

Širdies priepuolis — rimta patologinė būklė, kurią sukelia ūmus širdies raumens aprūpinimas krauju (užsikimšimas trombu ir (arba) spazmas, širdį maitinančios arterijos aterosklerozinės plokštelės srityje) išsivysčius šio raumens dalies išemijai ir nekrozei (mirčiai).

Tegai:
širdis, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata