Lietuva išmokės "Sausio 13-osios bylos" advokatams daugiau nei 0,5 mln. eurų
(atnaujinta 16:42 2019.09.03)
Daugiau nei pusė šios sumos bus išmokėta iš vidinių Teisingumo ministerijos ištekliųVILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius patvirtino, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į TASS.
"Šioje byloje dalyvavę advokatai gaus 552 tūkst. eurų, iš kurių daugiau kaip 300 tūkst. eurų bus sumokėta iš ministerijos vidinių rezervų. Mes prašome vyriausybės skirti likusią sumą", — teigė Jankevičius.
Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje".
Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" buvo teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.
Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.
Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.
Balandį Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Jie įtariami sąmoningai paskelbę neteisėtą nuosprendį prieš rusus.
Sausio 13-oji
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
©
Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Kokia šiandien diena: rugpjūčio 13-osios šventės
(atnaujinta 00:17 2020.08.13)
Rugpjūčio 13-ąją minima Tarptautinė kairiarankių žmonių diena, nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienųRugpjūčio 13 yra 225-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 226-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų.
Tarptautinė kairiarankių diena
Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus — kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, Puškinas, Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, Šopena, Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.
Garsūs kairiarankiai yra Bilas Geitsas, Garis Kasparovas, Polas Makartnis, Princas Viljamas, Demi Mur, Silvestras Stalonė, Nikolė Kidman, Tomas Kruzas, Briusas Vilisas, Keanas Rivesas, Deividas Duchovnas ir kt.
Ilgą laiką vaikai buvo baudžiami, jei rašydavo kaire ranka. Tai laikyta trūkumu. Reikia tikėtis, kad dabar mokytojai jau nedaužo vaikui per pirštus, jei šis rašo kaire ranka. Kairiarankiui dešiniarankių pasaulyje išgyventi ne taip ir paprasta, kai viskas pritaikyta ne jiems. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau, nei dešiniarankiai, turi miego sutrikimų, tačiau jie yra gabesni matematikai ir architektūrai.
Įvairiose šalyse kairiarankių klubai šią dieną rengia įvairius renginius ir varžybas, kur dalyviams neleidžiama naudotis dešine ranka, valgant ir atliekant įvairius veiksmus.
Daugiau apie kairiarankius skaitykite Lietuvos kairiarankių klubo puslapyje.
Savo vardadienius šią dieną švenčia: Diana, Gilvilė, Ipolitas, Kastytis, Naglis.
Tegai:
Šilutės rajone ugniagesiai išgelbėjo gandrą
(atnaujinta 12:14 2020.08.12)
Gandras negalėjo skristi iš 8 metrų aukštyje esančio gandralizdžio, nes jo kojas buvo apsivijusi virvėVILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Šilutės rajone ugniagesių pagalbos prireikė gandralizdyje įstrigusiam gandrui. Apie įvykį pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo Facebook paskyroje.
"Gandrai yra vieni iš tų paukščių, kuriems dažniausiai prireikia ugniagesių pagalbos. Vakar jiems teko padėti Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, Pašyšių kaime, 8 metrų aukštyje, gandralizdyje esančiam gandrui. Jis neįstengė skristi, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė", — sakoma pranešime.
Pažymima, kad ugniagesiai, pakilę ištraukiamomis kopėčiomis, iškėlė išsigandusį paukštį ir perdavė jį gyvūnų globos darbuotojams.
Lietuvoje gandrai nestokoja žmonių rūpesčio ir meilės. Beje, nuo seno tikėta, kad svarbiausia jų užduotis — saugoti namus nuo perkūnijos, gaisro ir viesulo. Netgi buvo sakoma, kad jei kas nukaus gandrą, to namus padegs perkūnas, o jei kas sumanytų išardyti gandralizdį, vėjai suniokos jo sodybą. Iš tiesų, ši prevencija be baudų puikiai veikia iki šiol.
Tegai: