gaublys, archyvinė nuotrauka

Deputatas paskaičiavo, kiek kainuoja nemokamas mokslas Lietuvoje

43
(atnaujinta 19:11 2019.09.05)
Anot socialdemokrato, Lietuvos vaikų ateitis yra tiesiogiai susijusi su jų tėvų socialine padėtimi

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Kauno miesto tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Darius Razmislevičius paskaičiavo, kiek kainuoja "nemokamas" mokslas Lietuvos mokyklose tėvams. Straipsnis paskelbtas socialdemokratų partijos (LSDP) tinklalapyje.

Razmislevičius pažymėjo, kad, nors Konstitucijos 41 straipsnyje teigiama, kad bent mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose turėtų būti nemokamas, "nemokamas mokymasis", pasirodo, yra labai sąlyginė sąvoka.

Deputatas papasakojo, kad galima apskaičiuoti vidutinę išlaidų sumą vienam moksleiviui: minimalus kanceliarinių prekių krepšelis kainuoja apie 50-60 eurų, uniforma — 100-150 eurų, sportinė apranga — apie 40 eurų, pratybos — 50 eurų ir daugiau. Viso — apie 250 eurų.

Razmislevičius taip pat priminė, kad vaikas turi valgyti mokykloje. Jo skaičiavimais, pietūs kainuoja apie du eurus per dieną, tai reiškia, kad apie dešimt eurų per savaitę, o per metus — apie 400 eurų.

Be to, yra ir toks dalykas kaip "kultūros dienos". Kiekvienoje klasėje per mokslo metus nuo 30 iki 60 pamokų turi būti skirta pažintinėms, kultūrinėms, kūrybinėms, sportinėms, praktinėms, prevencinėms veikloms. Tai privaloma bendrojo lavinimo dalis.  Vienos išvykos kaina — nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Per metus išeina dar bent 100 eurų.

Taigi, mokslas įprastoje Lietuvos mokykloje vienam vaikui vieneriems metams kainuoja apie 800 eurų. Ši suma gali būti padauginta bent jau iš dviejų, jei vaikas ruošiasi egzaminams.

Išsilavinimas privačioje mokykloje kainuoja nuo kelių šimtų iki 16 000 eurų per metus. Pasak deputato, privačioms ugdymo įstaigoms atseikėja ir valstybė: mokinio krepšelis, t. y. sumokėti mokesčiai, keliauja pas "verslininkus", uždirbančius iš švietimo sistemos.

Pernai mokinio krepšelis siekė 1099 eurus, iš šių lėšų mokamas ne tik atlyginimas pedagogams. Šios lėšos turėtų būti naudojamos ir vadovėliams bei mokymo priemonėms pirkti, taip pat neformaliam švietimui bei mokinių pažintinei veiklai organizuoti. Papildomai valstybė ir savivaldybė skiria pinigų mokyklai išlaikyti: atlyginimams aptarnaujančiam personalui, pastato eksploatacijai, komunalinėms išlaidoms ir kanceliarinėms prekėms. Tačiau už viską moka tėvai, primena Razmislevičius.

"Mes ir mūsų vaikai nuo pat gimimo ar mokyklos suolo suskirstomi į kastas. Ten vargšai, ten turtingieji. <…> Kad ir ką deklaruotų valdantieji, deja, mūsų vaikų ateitis tiesiogiai susijusi su tėvų socialine padėtimi. Ir, galiausiai, prisiminkime, kokia šios valdančiosios valstiečių-žaliųjų daugumos misija? Taip, atskirties mažinimas. Ir skurdo. Kas penktas skurstame. Mūsų vaikų ir mūsų valstybės laukia "puiki" ateitis", — apibendrino Razmislevičius.

43
Tegai:
mokslas, Lietuva
Dar šia tema
SAM pasirašė su medikais sutartį, kuri užtikrins atlyginimų didinimą
Ekspertas: Latvijos valdininkai pasirengę didinti minimalią algą dėl savo atlyginimų
Paskaičiuota, kiek šiemet kainuos išleisti vaiką į mokyklą
Liūtai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 8-osios šventės

(atnaujinta 17:49 2020.08.07)
Prieš dešimt metų šią dieną Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tačiau romantikai rugpjūčio 15-ąją gali švęsti Tarptautinę orgazmo dieną

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 221-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 dieną švenčiama nuo 1998 metų Šventės šūkis — Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena. Šventę raginama švęsti visame pasaulyje — nuo Aliaskos iki Zimbabvės (nuo šalčiausios vietos iki karščiausios ir nuo A iki Z). Kaip švęsti? Vienam ar dviese, ar grupėmis, kaip tik patinka.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka teigia, kad šią dieną verta dovanoti seksualias dovanas, kaip dovanos dovanojamos per Kalėdas; vaidinti įvairius vaidmenis, persirengiant kaip per Helovyną; prisiekti meilę kaip per Valentino dieną.

Terminas "orgazmas" (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio "orgao" — degti aistra. Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti. Tų puotų metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis "orgija" pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.

Mokslininkai teigia, kad žmonės ir delfinai — vieninteliai, kurie mylisi dėl malonumo. Nepaisant to ilgiausiai trunka kiaulės orgazmas — net 30 min. Liūtai poruojasi iki 50 kartų per dieną. Jokio malonumo sueities metu nejaučia katės patelė, išgyvena vien skausmą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1864 metais Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1992 metais Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

2010 metais Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1786 metais pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas — į jį įkopė Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard), lydimas tarno Žako Balmato (Jacques Balmat).

1937 metais gimė JAV kino ir teatro aktorius Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman). Už vaidmenis juostose "Kramer prieš Kramerį" bei "Lietaus žmogus" jis apdovanotas JAV kino meno akademijos "Oskarais".

1963 metais Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis "Didysis traukinio apiplėšimas" — nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

2000 metais 13 žmonių žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per bombos sprogimą vienoje iš Maskvos požeminių perėjų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Daina, Dainė, Dainius, Dainys, Dainora, Elidas, Elidijus, Tulgirdas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Bėgimas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai

(atnaujinta 13:09 2020.08.07)
Paaiškėjo, kad didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jai "rašo" aštuonetą – 7,8 balo, o sveiką gyvenseną kaip asmeniškai labai svarbų prioritetą nurodo 41 proc. respondentų – jie skyrė 9 arba 10 balų.

Tokius rezultatus rodo tyrimų bendrovės "Rait" liepos mėnesį atlikta apklausa, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tik kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą – dešimt – skyrė ketvirtadalis. Tyrimas rodo, kad vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat – fizinį aktyvumą.

Tyrimą inicijavusio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveikos gyvensenos aktualumą sustiprino ir koronaviruso pandemija.

"Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms. Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu taip pat buvo labai matomas: iš bėgikų ir dviratininkų skaičiaus gatvėse, populiarėjančių sveikatos temų žiniasklaidoje", – sako Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata. 

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", – sako Belian.

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis. Daugiau nei pusė – 56 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija. Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai – jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. – šeimos draugais ir artimaisiais.

Tyrimų bendrovė "Rait" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų liepos 7-15 dienomis. Jos metu iš viso apklausti 1086 žmonės.

Tegai:
sveikata, gyventojai, Lietuva