Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žydų bendruomenė griežtai sureagavo į naują lentą Noreikai

217
(atnaujinta 12:00 2019.09.07)
Anksčiau Vilniaus meras liepė nukabinti lentą karo nusikaltėliui, pažymėdamas, kad Lietuvos sostinė negali garbinti tokio asmens

VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Nauja lenta nacių bendrininkui Jonui Noreikai ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato rodo, kad kai kurie piliečiai gali pažeisti visus įstatymus, tačiau neatsakys už savo veiksmus, sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pranešimą paskelbė organizacijos spaudos tarnyba.

Dieną anksčiau aktyvistai, tarp kurių buvo ir radikalių pažiūrų atstovų, pakabino naują atminimo lentą karo nusikaltėliui Jonui Noreikai.

"Matėme, kad akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą. Tai jau vyko Lietuvoje 1941 metais", — teigė Kukliansky.

Anot jos, akcijos organizatorių nesuglumino ir tai, kad netoliese buvo policija. Savo ruožtu teisėsaugos institucijos nesikišo į tai, kas vyko.

Kaip pažymėjo Kukliansky, nepaisant to, kad lenta Noreikai kabėjo 22 metus, bendruomenė neleido sau "tiesiog ateiti ir ją nukabinti", nes gerbia Lietuvos įstatymus.

"Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos iš JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono — Lietuvos žydų istorijos metus?" — teigė bendruomenės vadovė.

Ji taip pat paragino šalies vadovus išsakyti savo vertinimus, principingą poziciją ir imtis veiksmų.

"Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo", — pareiškė Kukliansky. 

Jonas Noreika

Noreika yra viena skandalingiausių figūrų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Respublikos valdžia suteikė jam "nacionalinio didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus, tačiau visi faktai rodo, kad jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo labai toli nuo didvyriškumo. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, anksčiau tapo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" nariu. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

Vasarą Vilniaus meras nusprendė nukabinti memorialinę lentą. Pasak Remigijaus Šimašiaus, miestas, Holokausto metu praradęs 55 tūkst. savo gyventojų, neturi teisės garbinti tokį asmenį.

Tačiau jau rugsėjo pradžioje sambūris "Pro Patria" paskelbė, kad rugsėjo 5 dieną pakabins nacių bendrininkui naują lentą.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
217
Tegai:
Jonas Noreika, žydai, Faina Kukliansky
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (68)
Dar šia tema
Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui
Ant paminklų Cvirkai ir Kudirkai pakabintos Šimašiui adresuotos lentelės
Seime pasipiktino "Politico" straipsniu, kuriame "apšmeižtas" nacių bendrininkas
Turgus Vilniuje

Turgaus prekeiviai Lietuvoje gaus 300 eurų kompensaciją

(atnaujinta 18:39 2021.03.03)
Pažymima, jog vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, kovo 8 dienos, turgavietės prekiautojai galės teikti paraiškas gauti vienkartinę 300 eurų pagalbą, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą turgavietės mokesčio kompensavimo tvarką, pagal kurią turgavietės prekiautojai galės gauti šias kompensacijas, patvirtino Vyriausybė.

Turgaviečių prekiautojai iki šių metų birželio 1 dienos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje "Mano VMI" turės užpildyti paraišką gauti kompensaciją. Tinkamų finansuoti turgavietės prekiautojų sąrašą sudarys VMI, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Prieš skiriant paramą bus tikrinama, ar turgaus prekiautojai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 16 d. buvo įgiję verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą ir yra pateikę metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir ar jie atitinka kitus nustatytus reikalavimus.

Vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus.

Anot pranešimo, priemonei įgyvendinti skirta 2 mln. eurų — jų pakaks 6,67 tūkst. prekybininkų paremti. Kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad viena turgavietės prekybos vieta mėnesiui vidutiniškai kainuoja 155 eurus.

Tegai:
koronavirusas, kompensacija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Pasienietė tikrina dokumentus

Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį

(atnaujinta 18:38 2021.03.03)
Iš Lenkijos vykusi ieškomoji naudojosi kitai, kur kas jaunesnei, Vokietijos pilietei išduotu vairuotojo pažymėjimu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė į Lietuvą vykusią dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę turinčią moterį, kurios kaip kaltinamosios nusikaltimu paiešką yra paskelbusi Vokietija, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Tarnaukos kaimu, kelyje Seinai–Lazdijai, patikrinti sustabdė ką tik iš Lenkijos įvažiavusį mikroautobusą "Mercedes Benz Sprinter" lietuviškais numeriais. Pasieniečiai patikrino juo į Lietuvą vykusių asmenų dokumentus.

Tarp keleivių buvo moteris, kontrolei pateikusi 20-ies Vokietijos pilietei išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kalvarijos pasieniečiams keleivė pasirodė įtartina, todėl jie ėmėsi papildomų patikros veiksmų. Netrukus nustatyta, kad ši moteris išties yra 37-erių ir turi dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę.

VSAT pareigūnai per Lietuvos ir Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centrą Budziske taip pat gavo informacijos, kad šios keleivės kaip kaltinamosios nusikaltimo padarymu paieška yra paskelbta Vokietijoje.

VSAT pareigūnai ją išlaipino iš mikroautobuso, sulaikė ir uždarė į areštinę. "Mercedes Benz Sprinter" vairuotojui ir kitiems keleiviams leista vykti toliau.

Dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sulaikytajai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Vokietija, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Eurovizijos scenoje Roterdame 2021 metais bus įrengtas pusiau permatomas LED ekranas

Naujas "Eurovizijos-2021" formatas: ko tikėtis konkurso šiemet

(atnaujinta 11:23 2021.03.03)
Organizatoriai kol kas nenusprendė, ar žiūrovai dalyvaus šou, tačiau žinoma, kad konkursas vyks "offline" formatu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarptautinis dainų konkursas "Eurovizija" šiais metais vyks "offline" formatu, tuo metu sprendimas, ar žiūrovai dalyvaus šou, dar nepriimtas, skelbiama oficialioje konkurso svetainėje.

Dar vasario mėnesį organizatoriai pranešė, kad esant dabartinei situacijai, susijusiai su koronaviruso pandemija, neįmanoma surengti "įprastą" varžybų formatą. Tačiau buvo nuspręsta, kad konkursas įvyks, kaip ir buvo suplanuota, gegužę, ir buvo pasiūlytos kelios šou rengimo versijos.

Organizatoriai tikėjosi, kad varžybos gali vykti pagal "B scenarijų", kuris numatė sumažintos versijos formatą su griežtomis antiepideminėmis priemonėmis.

"Šį sprendimą neseniai patvirtino "Eurovizijos" valdymo organas ir Europos transliuotojų sąjungos vykdomoji taryba", — sakoma pranešime.

Scenarijuje numatyta sumažinti, palyginti su praėjusiais metais, delegacijų sudėtį, taip pat žurnalistų skaičių. Šiais metais šou galės dalyvauti iki 500 žiniasklaidos atstovų, dar tūkstantis turės galimybę apšviesti šou naujame "online" spaudos centre.

Sprendimas, ar visuomenė gali dalyvauti šou ir kokie socialiniai renginiai gali būti rengiami "Eurovizijos" konkurso ribose Roterdame, bus priimtas vėliau.

"Eurovizija 2021", kurią organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir Nyderlandų kompanijos "NPO", "NOS" ir "AVROTROS", vyks gegužės 18, 20 ir 22 dienomis Roterdamo "Ahoy" salėje. Konkurse dalyvaus atlikėjai iš 41 šalies. Muzikos konkurso šūkis išlieka tas pats: "Open up!" ("Atidaryti!")

Visi dainų konkurso "Eurovizija" užsienio dalyviai likus penkioms dienoms iki skrydžio į Nyderlandus turės išlaikyti karantiną. Jie taip pat turi atlikti koronaviruso testą ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki išvykimo ir gauti neigiamą rezultatą. Nyderlanduose delegacijos turės likti savo viešbučiuose, išskyrus keliones į repeticijas, gyvus pasirodymus ir kitus su programa susijusius renginius.

Priminkime, kad Roterdamas dar praėjusiais metais turėjo priimti dainų konkursą "Eurovizija", tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginys vyko "onlaine" formatu. Po dalyvių pasirodymų nebuvo tradicinio balsavimo, todėl nebuvo ir nugalėtojų.

Tegai:
Eurovizija-2021, Eurovizija
Temos:
Dainų konkursas "Eurovizija 2021"