Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žydų bendruomenė griežtai sureagavo į naują lentą Noreikai

170
(atnaujinta 12:00 2019.09.07)
Anksčiau Vilniaus meras liepė nukabinti lentą karo nusikaltėliui, pažymėdamas, kad Lietuvos sostinė negali garbinti tokio asmens

VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Nauja lenta nacių bendrininkui Jonui Noreikai ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato rodo, kad kai kurie piliečiai gali pažeisti visus įstatymus, tačiau neatsakys už savo veiksmus, sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pranešimą paskelbė organizacijos spaudos tarnyba.

Dieną anksčiau aktyvistai, tarp kurių buvo ir radikalių pažiūrų atstovų, pakabino naują atminimo lentą karo nusikaltėliui Jonui Noreikai.

"Matėme, kad akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą. Tai jau vyko Lietuvoje 1941 metais", — teigė Kukliansky.

Anot jos, akcijos organizatorių nesuglumino ir tai, kad netoliese buvo policija. Savo ruožtu teisėsaugos institucijos nesikišo į tai, kas vyko.

Kaip pažymėjo Kukliansky, nepaisant to, kad lenta Noreikai kabėjo 22 metus, bendruomenė neleido sau "tiesiog ateiti ir ją nukabinti", nes gerbia Lietuvos įstatymus.

"Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos iš JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono — Lietuvos žydų istorijos metus?" — teigė bendruomenės vadovė.

Ji taip pat paragino šalies vadovus išsakyti savo vertinimus, principingą poziciją ir imtis veiksmų.

"Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo", — pareiškė Kukliansky. 

Jonas Noreika

Noreika yra viena skandalingiausių figūrų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Respublikos valdžia suteikė jam "nacionalinio didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus, tačiau visi faktai rodo, kad jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo labai toli nuo didvyriškumo. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, anksčiau tapo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" nariu. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

Vasarą Vilniaus meras nusprendė nukabinti memorialinę lentą. Pasak Remigijaus Šimašiaus, miestas, Holokausto metu praradęs 55 tūkst. savo gyventojų, neturi teisės garbinti tokį asmenį.

Tačiau jau rugsėjo pradžioje sambūris "Pro Patria" paskelbė, kad rugsėjo 5 dieną pakabins nacių bendrininkui naują lentą.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
170
Tegai:
Jonas Noreika, žydai, Faina Kukliansky
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (59)
Dar šia tema
Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui
Ant paminklų Cvirkai ir Kudirkai pakabintos Šimašiui adresuotos lentelės
Seime pasipiktino "Politico" straipsniu, kuriame "apšmeižtas" nacių bendrininkas
Pagaminta nauja atminimo lenta nacių bendrininkui Jonui Noreikai