Brexit rėmėjai neša plakatus prie Parlamento, Londone, archyvinė nuotrauka

Bumerango efektas: Baltijos šalys pradėjo pripažinti "Brexit" padarinius

539
(atnaujinta 14:20 2019.09.09)
Pasak eksperto, Baltijos šalių gyventojai, kurie iš savo šalių išvyko dėl jose esančių užimtumo problemų, bus priversti grįžti į savo tėvynę, kuri juos išmetė kaip balastą

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Pabaltijyje pradėta atvirai kalbėti apie Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES pasekmes, kurios gali brangiai kainuoti lietuviams, latviams ir estams, rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius "RuBaltic.ru" straipsnyje.

Ekspertas priminė, kad panaikinta teisė laisvai apsigyventi Jungtinėje Karalystėje ES piliečiams. Dabar imigrantai turės gauti leidimą gyventi šalyje trejiems metams. Naujosios migracijos taisyklės įsigalios "kietojo Brexit" atveju, tai yra, jei europiečiai nesiryš kompromisui ir JK teks išstoti iš ES be susitarimo su Briuseliu.

Dabar, pasak Nosovičiaus, "Baltijos darbo migrantai" tampa "Brexit" derybų įkaitais. "Londonas grasina rimtai sugriauti imigrantų iš Rytų Europos gyvenimus, jei europiečiai nesutiks", — rašo Nosovičius.

Straipsnio autorius mini Didžiosios Britanijos žiniasklaidos paskelbtą statistiką. Anot jos, Didžiojoje Britanijoje gyvena kas trisdešimtas lietuvis, kas trisdešimtas latvis ir kas šešiasdešimtas lenkas, o kas antras lietuvis ir kas trečias darbuotojas iš Latvijos ruošiasi dirbti Anglijoje ir Škotijoje.

"Gimtosios šalys išmetė šiuos žmones su darbo problemomis gimtinėje kaip balastą, kurio Baltijos šalims su savo ekonominiu modeliu nereikia, tačiau "Brexit" bumerangu grąžina šias problemas į Baltijos šalis", — rašo Nosovičius.

Dėl to Baltijos valstybių vadovai pradėjo ruošti gyventojus tam, kad JK pasitraukimas iš ES paveiks regiono ekonomiką.

Pirmasis apie tai kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis labai atsargiai perspėjo, kad JK pasitraukimas be susitarimo gali turėti įtakos Lietuvos ekonomikos augimui.

Autorius sako, kad ES kartu su Didžiąja Britanija paliks ir šeštadalis biudžeto, iš kurio, be kita ko, į Baltijos šalis ateina dotacijos. Tai gresia neišvengiama ekonomine krize. Ir jei "Brexit" įvyks "be susitarimo", ši krizė bus panaši į tą, kuri įvyko po SSRS žlugimo.

Be darbo likę Baltijos šalių gyventojai pradės grįžti namo, kur jų lauks darbo birža ar maži atlyginimai. "Įstaiga, įpratusi dirbti su pastebimai senėjančia visuomene, turės susidurti su jaunais ir ambicingais <...>, kurie dabar grįš nepatenkinti ir pasipūtę į savo tėvynę", — rašo Nosovičius.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos priklausomybės nuo vidinių procesų svetimoje šalyje lygis, pasirodo, yra fenomenalus.

Padėtis su "Brexit"

Jungtinė Karalystė turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną, kaip tvirtai reikalauja dabartinis ministras pirmininkas Borisas Džonsonas. Tačiau Parlamentas priešinasi dabartiniam susitarimui su ES ir kartu nenori įgyvendinti "Brexit" be susitarimo. Europos Sąjunga peržiūrėti susitarimą atsisako.

Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką.

539
Tegai:
Baltijos šalys, Brexit, Didžioji Britanija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (174)
Dar šia tema
Europos Komisija paragino pasiruošti galimam "kietajam Brexit"
Padėtis su "Brexit": kaip JK pasitraukimas iš ES paveiks Baltijos šalis
JK po "kietojo Brexit" ketina apriboti darbo migrantų iš ES buvimą šalyje
Palanga

Lietuvoje pradės kursuoti "Pajūrio ekspresas" į populiariausius šalies kurortus

(atnaujinta 10:58 2020.06.02)
Keleiviai galės rinktis tarp verslo ir ekonominės klasės. Į bilieto kainą įeis kelionė traukiniu, autobusu, keltu

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" įmonė (LG) birželį pradės kasmetinius tiesioginius reisus į Lietuvos kurortus, praneša LG spaudos tarnyba.

Ši LG paslauga veikia jau ketvirtus metus iš eilės. Pirmieji traukiniai populiarių miestų — Palangos, Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės — kryptimi pradės kursuoti birželio 5 dieną.

"Pajūrio ekspresas" — tai tęstinis "LG Keleiviams" maršrutas, kuriuo iš sostinės traukiniu galima vykti į Kretingą ar Klaipėdą, o kelionę į kurortus tęsti specialiai skirtais autobusais.

Keleiviams siūlomos dvi kryptys: Vilnius–Palanga ir Vilnius–Nida su tarpinėmis stotelėmis Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje.

Keliaujantys į Palangą iš traukinio į specialų autobusą persės Kretingos geležinkelio stotyje, į Neringos kurortus — Klaipėdos geležinkelio stotyje.

Į "Pajūrio ekspreso" bilieto kainą įskaičiuoti kelionės traukiniu, autobusu, kelto bei įvažiavimo į Neringą mokesčiai, todėl keleiviams nereikia jaudintis dėl papildomų mokesčių.

"Pajūrio ekspreso" keleiviai galės rinktis iš dviejų kelionės klasių: verslo ir ekonominės. Į verslo klasės bilietą įskaičiuoti nemokami gėrimai ir užkandis, įrengtos komfortiškesnės sėdimos vietos, vagone važiuoja mažiau keleivių.

"Pajūrio ekspreso" bilietų kainos išliks tokios pat, kaip ir pernai — į Palangą bilietas kainuos 21 Eur, vykstant ekonomine klase ir 24,60 Eur važiuojant verslo klase. Bilietai į Nidą kainuos 22,30 Eur ekonomine klase ir 26 Eur verslo klase.

Tegai:
kurortas, jūra, Lietuvos geležinkeliai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje vilkikų puspriekabės pradedamos vežti geležinkeliu
Švelninant apribojimus šalyje grąžinami dar trylika traukinių reisų
Durys

Alytuje policijos pareigūnu prisistatęs asmuo apvogė pagyvenusią moterį

(atnaujinta 09:32 2020.06.02)
Garbingo amžiaus moteris atidarė nusikaltėliui buto duris po to, kai jis prisistatė policijos pareigūnu, o tas prieš ją panaudojo fizinę jėgą

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Alytuje vyras panaudojęs fizinę jėgą prieš moterį apvogė jos butą, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko pirmadienį, birželio 1 dieną, apie 11:45.

Anot policijos pranešimo, į butą, atidarius duris, užėjo policijos pareigūnu prisistatęs asmuo, kuris, panaudojęs fizinę jėgą prieš 1932 metais gimusią moterį, pagrobė galbūt penkis tūkstančius eurų.

Pažymima, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji paguldyta į ligoninę.

Tegai:
vagystė, Lietuva, Alytus
Dar šia tema
Anykščių rajone apvogti trys traktoriai
Vilniaus rajone sumušta ir apvogta pagyvenusi pora
Vilniaus apskrityje sulaikyti trys vyrai, bandę apvogti parduotuvę
Krymo tiltas

Ukraina paskelbė ketinanti įslaptinti dalį "Krymo susigrąžinimo" plano

(atnaujinta 11:20 2020.06.02)
Tuo pat metu Kijevas pripažįsta, kad dar nėra parengta jokio aiškaus dokumento šia tema, tačiau yra tam tikras "įdirbis"

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Ukrainos valdžia planuoja šiais metais patvirtinti vadinamąją Krymo "deokupacijos" strategiją. Apie tai pareiškė vadinamasis Ukrainos prezidento nuolatinis atstovas Kryme Antonas Korinevičius interviu agentūrai "Ukrinform".

Anot politiko, "strategija būtina". Dalis jos "turi būti atvira ir vieša, kad žmonės galėtų pamatyti", jog Kijevas bando susigrąžinti pusiasalį. Tačiau, anot jo, didžioji dalis dokumento "turėtų būti konfidenciali ir slapta, ypač ta, kuri susijusi su saugumo klausimais".

Anot Korinevičiaus, Ukraina vis dar neturi vieningos strategijos, kaip "atgauti pusiasalio kontrolę", tačiau Užsienio reikalų ministerija, Reintegracijos ministerija, Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba bei "prezidento atstovybė Kryme" turi tam tikrą "įdirbį".

Anot politiko, "būtų gerai" jau šiais metais turėti "deokupacijos" strategiją.

Anksčiau apie tokio dokumento rengimą pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba. Tačiau tada ministras pareiškė apie tai, kad neturi supratimo apie šio plano "galutinį formatą".

Krymas nusprendė tapti Rusijos dalimi po valstybės perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį. Tuomet pusiasalio teritorijoje ir Sevastopolyje buvo surengtas referendumas. Už susijungimą su Rusija balsavo 96,7 proc. Krymo gyventojų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų. Kaip ne kartą pabrėžė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, Krymo klausimas yra visiškai uždarytas ir negalima kalbėti apie jokį istorinės Rusijos teritorijos "sugrąžinimą" Ukrainai.

Tegai:
Rusija, Ukraina, Krymas