Окрестности Каунаса, Литва, архивное фото

Matijošaičio sumanymas prie miesto prijungti Kauno rajoną sulaukė kritikos

55
(atnaujinta 13:37 2019.09.10)
Planus prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų Kauno miesto meras paskelbė vakar, viešai apie tai prakalbo kiek anksčiau

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sukritikavo Visvaldo Matijošaičio sumanymą 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus prijungti prie Kauno miesto, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Pasak Kauno rajono mero, savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl "čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras".

"Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai", — teigia Makūnas.

Planus prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų Visvaldas Matijošaitis paskelbė vakar, viešai apie tai prakalbo kiek anksčiau, primena Kauno rajono meras.

Kauno rajono meras teigia, kad susipažinus su Matijošaičio viešojoje erdvėje pateiktu planu, iškyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kodėl staiga reikia naikinti sėkmingai veikiantį administracinį darinį?

Kauno rajono meras svarsto, kad galbūt šis planas yra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, surinkti daugiau mokesčių ir parodyti, kaip neva auga investicijos. Valerijus Makūnas pabrėžia, kad, pavyzdžiui, prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, kiti Kauno rajono kaimai.

"Ar per tą laiką ženkliai pagerėjo ten esančių žmonių gyvenimas? Kažkodėl Kauno meras nesiima investuoti, pavyzdžiui į Palemoną, o norėtų prisijungti Garliavą, Raudondvarį, Akademiją, Neveronis, kur rekonstravome stadionus, atnaujiname paveldą, gatves, atidarėme mokyklas", — primena jis.

Pasak Makūno, labiausiai glumina Kauno miesto vadovo nuostata skirstyti žmones pagal gyvenamąją vietą, esą Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto infrastruktūra ir yra išlaikytiniai.

Kauno rajono meras akcentuoja, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, kur teisės aktai leidžia piliečiams laisvai judėti ir gauti viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos.

"Juk savivalda yra atviras organizmas, o ne uždara kunigaikštystė, kur yra "mano žmonės" ir yra kiti, svetimi, su kitokiomis, mažesnėmis teisėmis", — teigia jis.

Maža to, pasak Makūno, kalbant apie mokesčius, gyventojus mėginama suklaidinti. Antai nekilnojamo turto mokestis Kauno mieste sudaro 1 proc., o Kauno rajone — 0,3 proc. Verslo liudijimų kaina Kauno rajono savivaldybėje neviršija 35 eurų, tuo tarpu Kauno mieste siekia iki 520 eurų.

Kauno rajono mero teigimu, prieš imantis administracinių pertvarkų, pirmiausia derėtų pagalvoti, kaip pasikeis žmonių gyvenimas. Ar miesteliuose ir kaimuose išliks mokyklos, medicinos punktai, bibliotekos, kultūros įstaigos, meno saviveiklos kolektyvai.

"Kas ir kaip padės žemdirbiui, pensininkui, neįgaliajam. Mechaniškas skaitlingiausių kaimiškų teritorijų prijungimas prie miesto, palikus apnuogintus pakraščius, gali turėti pražūtingų pasekmių visai Kauno rajono bendruomenei", — apibendrina Makūnas.

Pasak jo, išeitis — savivaldos priartinimas prie žmogaus, regionų stiprinimas, taip pat — sėkmingas kaimyninių savivaldybių bendradarbiavimas.

Anksčiau Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis paskelbė iniciatyvą kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti kaimyninėje savivaldybėje gyventojų apklausą apie tai, ar jie norėtų tapti miesto gyventojais. Kauno meras tokią iniciatyvą aiškino aplinkybe, kad vis daugiau miesto gyventojų oficialiai yra Kauno rajono gyventojai, nors didžiąją laiko dalį praleidžia mieste.

55
Tegai:
Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (249)
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Paleckiui sušvelnintos intensyvios priežiūros sąlygos

(atnaujinta 18:47 2020.08.06)
Teismas sutrumpino privalomą Lietuvos politiko buvimo gyvenamojoje vietoje laiką, dabar jis turi būti namuose nuo 21:00 iki 6:00 valandos

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas sušvelnino buvusio socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio intensyvios priežiūros sąlygas. Apie tai praneša TASS su nuoroda į atstovą teisme.

Anksčiau teismas įpareigojo Paleckį likti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje nuo 17:00 iki 7:00 valandos, tuo tarpu jis negalėjo išvykti iš sostinės. Jis kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti buvimo ne namuose laiką, nes ketina pradėti dirbti, o tam reikia papildomo laiko kelionei į ir iš darbo.

Šiaulių apygardos teismas patenkino šį prašymą ir nustatė naują privalomo buvimo gyvenamojoje vietoje laiką nuo 21:00 iki 6 valandos.

Paleckio byla
Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Jis nurodė arešto priežastį, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, kad prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja visišką demokratinių vertybių atmetimą, kurias ji deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Lietuvos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti Paleckio bylą
Paleckis atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp prokurorų veiksmų ir kaltinimų
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
Pasienietis

Sulaikyti Kirgizijos piliečiai, pasieniečiams pateikę vairuotojo pažymėjimų klastotes

(atnaujinta 16:23 2020.08.06)
Pradėti ikiteisminiai tyrimai. Už tokį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Medininkų pasienio kontrolės punkte pasieniečiai išaiškino du dokumentų klastojimo atvejus ir sulaikė iš Baltarusijos į Lietuvą automobiliu vykusius kirgizus, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį vakare VSAT pareigūnai Medininkų kontrolės punkte patikrino į Lietuvą automobiliu "Mercedes-Benz Vito" vykusių asmenų dokumentus. Vairuotojo dokumentai buvo tvarkingi, tačiau du kartu vykę keleiviai, 40-ies ir 42-ejų Kirgizijos piliečiai, pasieniečiams ištiesė Kirgizijoje išduotus vairuotojo pažymėjimus. VSAT pareigūnams jie pasirodė įtartini. Įdėmiau ištyrus dokumentus paaiškėjo, kad tai — klastotės.

Abu užsieniečiai sulaikyti ir po apklausų uždaryti į areštinę. Jiems teks atsakyti už disponavimą suklastotu dokumentu ir jo panaudojimą. Dėl to Vilniaus pasienio rinktinėje pradėti ikiteisminiai tyrimai. Už tokį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tegai:
suklastotas dokumentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada pradės veikti Lavoriškių–Kotlovkos kontrolės punktas
Lietuvoje du vyrai pažeidė sieną dėl bebrų medžioklės
Pasieniečiai sulaikė teisės neturintį vairuoti vilnietį su netvarkingais dokumentais