Окрестности Каунаса, Литва, архивное фото

Matijošaičio sumanymas prie miesto prijungti Kauno rajoną sulaukė kritikos

40
(atnaujinta 13:37 2019.09.10)
Planus prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų Kauno miesto meras paskelbė vakar, viešai apie tai prakalbo kiek anksčiau

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sukritikavo Visvaldo Matijošaičio sumanymą 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus prijungti prie Kauno miesto, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Pasak Kauno rajono mero, savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl "čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras".

"Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai", — teigia Makūnas.

Planus prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų Visvaldas Matijošaitis paskelbė vakar, viešai apie tai prakalbo kiek anksčiau, primena Kauno rajono meras.

Kauno rajono meras teigia, kad susipažinus su Matijošaičio viešojoje erdvėje pateiktu planu, iškyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kodėl staiga reikia naikinti sėkmingai veikiantį administracinį darinį?

Kauno rajono meras svarsto, kad galbūt šis planas yra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, surinkti daugiau mokesčių ir parodyti, kaip neva auga investicijos. Valerijus Makūnas pabrėžia, kad, pavyzdžiui, prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, kiti Kauno rajono kaimai.

"Ar per tą laiką ženkliai pagerėjo ten esančių žmonių gyvenimas? Kažkodėl Kauno meras nesiima investuoti, pavyzdžiui į Palemoną, o norėtų prisijungti Garliavą, Raudondvarį, Akademiją, Neveronis, kur rekonstravome stadionus, atnaujiname paveldą, gatves, atidarėme mokyklas", — primena jis.

Pasak Makūno, labiausiai glumina Kauno miesto vadovo nuostata skirstyti žmones pagal gyvenamąją vietą, esą Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto infrastruktūra ir yra išlaikytiniai.

Kauno rajono meras akcentuoja, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, kur teisės aktai leidžia piliečiams laisvai judėti ir gauti viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos.

"Juk savivalda yra atviras organizmas, o ne uždara kunigaikštystė, kur yra "mano žmonės" ir yra kiti, svetimi, su kitokiomis, mažesnėmis teisėmis", — teigia jis.

Maža to, pasak Makūno, kalbant apie mokesčius, gyventojus mėginama suklaidinti. Antai nekilnojamo turto mokestis Kauno mieste sudaro 1 proc., o Kauno rajone — 0,3 proc. Verslo liudijimų kaina Kauno rajono savivaldybėje neviršija 35 eurų, tuo tarpu Kauno mieste siekia iki 520 eurų.

Kauno rajono mero teigimu, prieš imantis administracinių pertvarkų, pirmiausia derėtų pagalvoti, kaip pasikeis žmonių gyvenimas. Ar miesteliuose ir kaimuose išliks mokyklos, medicinos punktai, bibliotekos, kultūros įstaigos, meno saviveiklos kolektyvai.

"Kas ir kaip padės žemdirbiui, pensininkui, neįgaliajam. Mechaniškas skaitlingiausių kaimiškų teritorijų prijungimas prie miesto, palikus apnuogintus pakraščius, gali turėti pražūtingų pasekmių visai Kauno rajono bendruomenei", — apibendrina Makūnas.

Pasak jo, išeitis — savivaldos priartinimas prie žmogaus, regionų stiprinimas, taip pat — sėkmingas kaimyninių savivaldybių bendradarbiavimas.

Anksčiau Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis paskelbė iniciatyvą kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti kaimyninėje savivaldybėje gyventojų apklausą apie tai, ar jie norėtų tapti miesto gyventojais. Kauno meras tokią iniciatyvą aiškino aplinkybe, kad vis daugiau miesto gyventojų oficialiai yra Kauno rajono gyventojai, nors didžiąją laiko dalį praleidžia mieste.

40
Tegai:
Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (225)