Šakių rajone girtas vairuotojas pasiūlė didelį kyšį pareigūnui
(atnaujinta 11:59 2019.09.11)
Tačiau išvengti atsakomybės nepavyko, pažeidėjui iškelta baudžiamoji bylaVILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Šakių rajone policijos pareigūnui neblaivus vairuotojas siūlė 1 000 eurų kyšį, praneša Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato spaudos tarnyba.
Antradienį, rusgėjo 10 dieną, apie 18:55 val., Šakių rajono savivaldybės Meškinės kaime 1960 m. gimęs vyras, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už KET pažeidimą (vairavo neblaivus, kraujyje nustatyta 2,70 prom. alkoholio), Marijampolės apskr. VPK pareigūnui siūlė 1 000 eurų kyšį.
Vyras apklaustas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Baudžiamojo Kodekso 227 str. 1 d. (Papirkimas). Pažeidėjui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Lietuvoje už vairavimą neblaiviam, kai alkoholio matuokliai parodo 1,5 promilės ir daugiau, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Be to, už atsisakymą tikrintis blaivumą tada, kai tikrinamas žmogus akivaizdžiai neblaivus, taip pat taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju blaivumą tikrintis atsisakęs žmogus yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Lietuvoje leistina alkoholio koncentracijos kraujyje riba siekia iki 0,4 promilių.
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
(atnaujinta 13:23 2020.10.22)
Ketvirtadienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 8663 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4727 asmenys, 3773 — pasveikoVILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Šalyje iš viso patvirtinti 8663 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4727 asmenys, 3773 — pasveiko. 200 iš jų registruota Vilniaus, 80 Kauno, 38 Šiaulių, 30 Klaipėdos, 24 Marijampolės apskrityse. Dar 18 patvirtinta Telšių, 14 Panevėžio, 10 Utenos, 8 Tauragės ir 2 Alytaus apskrityse.
Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, praėjusią parą užsikrėtė 216 asmenų. Be to, registruoti 7 įvežtiniai atvejai: 2 iš Rusijos, po 1 — iš Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rumunijos.
Tuo tarpu, 84 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.
Lietuvoje — 5 mirties nuo COVID-19 atvejai
NVSC informuoja, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirtis nuo koronaviruso — 3 registruotos Šiaulių apskrityje, po 1 — Kauno ir Telšių apskrityse. Šiuo metu nuo infekcijos mirė 125 žmonės.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 16 dieną.
Antrasis mirties atvejis nuo koronaviruso nustatytas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. COVID-19 asmeniui patvirtintas spalio 18 dieną.
Trečiasis mirties atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 12 dieną.
Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Mirusysis priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 5 dieną.
©
Depositphotos / okskukuruza
Penktasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Mirusysis priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 15 dieną.
Taip pat praėjusią parą Šiaulių apskrityje registruotas mirties atvejis, kai asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
159 atvejai, šiuo metu turimais duomenimis, siejami su protrūkiais
Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti 5 infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Pabradės "Žeimenos" gimnazijoje, 4 — su protrūkiu Vilniaus rajono Skaidiškių mokykloje-darželyje. Dar 3 koronaviruso atvejai siejami su židiniu Vilniaus lopšelyje-darželyje "Žemyna", po 2 — su protrūkiais Sostinės krepšinio mokykloje, VGTU inžinerijos gimnazijoje, Vilniaus Ąžuolyno progimnazijoje.
Taip pat 1 atvejis, registruotas vakarykštę parą, vertinama, yra susijęs su protrūkiu Valakampių socialinių paslaugų namuose. Dar 2 atvejai siejami su protrūkiu šokių studijoje "Spindulys", 1 — su židiniu Vilniaus chore "Bel Canto".
Kauno apskrityje 3 infekcijos atvejai susiję su Blinstrubiškių socialinės globos namais. Asmenys yra darbuotojai. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 172 COVID-19 atvejai, iš kurių 51 darbuotojas, 111 gyventojų ir 10 antrinių atvejų.
Dar 8 koronaviruso atvejai, patvirtinti vakarykštę parą, siejami su protrūkiais Kauno klinikų padaliniuose, 4 atvejai — siejami su protrūkiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės padaliniuose. Taip pat po 1 atvejį, patvirtinta vakar, siejama su protrūkiais Kauno rajono Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre, Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.
Dar 1 atvejis, vertinama yra susijęs su protrūkiu Kaišiadorių socialinių paslaugų centre, taip pat 1 — su Kauno apygardos prokuratūra.
Taip pat registruoti 2 atvejai, susiję su protrūkiu Kauno chore "Lyra", 1 — susijęs su protrūkiu šokių studijoje "Flash Dance".
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Dar po 1 atvejį Kauno apskrityje siejama su protrūkiais darželyje "Ilgas ūsas", Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje.
Šiaulių apskrityje vakar registruoti 2 infekcijos atvejai, susiję su Šiaulių ugdymo centru "Spindulys", po 1 siejama su protrūkiais Kelmės profesinio rengimo centre, įmonėje "Kelmės vanduo".
Dar 5 atvejai, patvirtinti vakar, yra susiję su protrūkiu Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose (iš viso 21 atvejis, iš kurių 12 gyventojų, 4 darbuotojai ir 5 antriniai atvejai).
Taip pat Šiaulių apskrityje registruotas 1 atvejis, siejamas su protrūkiu Kuršėnų ligoninėje (iš viso 36 susiję atvejai).
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Klaipėdos apskrityje per praėjusią parą registruoti 4 infekcijos atvejai, siejami su protrūkiu Klaipėdos Respublikinės ligoninė Skuodo filiale, visi asmenys yra pacientai (iš viso šiuo metu registruoti 9 susiję atvejai).
Dar po 1 atvejį Klaipėdos apskrityje siejama su protrūkiais Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre bei Klaipėdos universitete.
Marijampolės apskrityje 20 atvejų, patvirtintų vakar, vertinama, yra susiję su protrūkiu Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, iš kurių 18 yra gyventojų ir 2 darbuotojai. Iš viso registruoti 54 susiję atvejai, iš kurių 35 yra gyventojai ir 19 darbuotojų.
Telšių apskrityje 2 atvejai siejami su protrūkiu Rietavo kultūros centre, po 1 — su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentu Švėkšnoje, dar 1 infekcijos atvejis, vertinama, yra susijęs su protrūkiu Plungės pašte.
Panevėžio apskrityje 7 koronaviruso atvejai yra siejami su protrūkiu Pasvalio policijoje, 2 — su židiniu Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje, iš kurių vienas asmuo yra pacientas kitas — darbuotojas.
©
Sputnik / Константин Михальчевский
Utenos apskrityje 3 infekcijos atvejai, registruoti vakarykštę parą, siejami su šeimos švente Molėtų rajone, dar 3 — su kaimynų susibūrimu. Taip pat dar 2 atvejai Utenos apskrityje yra susiję su protrūkiu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje.
Tauragės apskrityje vakar registruoti 3 koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiu Jurbarko ligoninėje, visi asmenys yra pacientai. Iš viso registruoti 6 susiję atvejai.
Trečiadienį vyriausybė nusprendė paskelbti karantiną 12-oje savivaldybių nuo spalio 26 iki lapkričio 9 dienos.
Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso epidemiologinę situaciją, karantiną buvo pasiūlyta įvesti Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.
Šią savaitę, nuo spalio 19 dienos iki spalio 25 dienos imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
Tegai:
Tyrimas atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą
(atnaujinta 13:21 2020.10.22)
Įprotis mokytis būdingesnis žmonėms iki 50 metų, turintiesiems aukštąjį išsilavinimą, vadovams ir specialistams. Nekvalifikuoti darbininkai ar bedarbiai reguliaraus mokymosi patirties turi mažiausiaiVILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma, rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas.
STRATA atliko tyrimą "Mokymasis visą gyvenimą: įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas", kurio metu buvo siekiama atskleisti gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, visapusiškai apibūdinti jų mokymosi patirtį ir įvertinti atvirumą mokymuisi.
Tyrimas atskleidė, kad 94 proc. visų apklaustųjų turi mokymosi patirties (neskaitant mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje), o 58 proc. turi mokymosi per pastaruosius trejus metus patirties. Tuo tarpu 22 proc. visų apklaustųjų mokosi nepertraukiamai, t. y. turi įprotį mokytis.
Pats įprotis mokytis būdingesnis žmonėms iki 50 metų (28 proc.), turintiesiems aukštąjį išsilavinimą (33 proc.), vadovams (33 proc.), specialistams (38 proc.). Nekvalifikuoti darbininkai ar bedarbiai nepertraukiamo, reguliaraus mokymosi patirties turi mažiausiai (atitinkamai 9 proc. ir 13 proc.)
Mokymasis darbe ir savarankiškas mokymasis yra labiausiai paplitusios mokymosi formos, po jų — mokymasis lankant paskaitas, kursus bei seminarus.
Analizuojant besimokančiųjų nurodomą mokymosi naudą pažymėtina, kad dažniau nurodomas teigiamas poveikis asmeninei gerovei: patobulino asmenines savybes, gebėjimus, prasmingai, turiningai praleido laiką, pagerino socialinį gyvenimą ar patenkino norą tobulėti. Profesinių kompetencijų pagerinimas ar naujų įgijimas taip pat yra tarp dažniausiai minimų teigiamų mokymosi pokyčių, kuriuos pajuto 45 proc. visų besimokiusių per paskutinius trejus metus respondentų.
Vienos iš pagrindinių kliūčių mokytis — laiko trūkumas ir finansiniai sunkumai, galimybės padengti su mokymusi susijusias išlaidas. Be to, daugelis gyventojų įsitikinę, kad mokytis per vėlu (šią kliūtį nurodo 38 proc. visų nesimokančiųjų, o 60 metų ir vyresnių apklaustųjų grupėje taip manančių yra 70 proc.).
Tuo tarpu penktadalis visų apklaustųjų nurodė, kad neturi poreikio mokytis, o gerokai didesnė dalis (51 proc.) įsitikinę, kad mokytis reikia. Nepaisant mokymosi svarbos suvokimo, apie 30 proc. apklaustųjų mokytis nebūtų linkę net ir turėdami tam galimybes.
"Gyventojų apklausos duomenys atskleidžia, kad mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma. Nors dominuoja teigiamas požiūris į suaugusiųjų mokymą(si), tačiau taip pat didelė dalis gyventojų nebūtų linkę mokytis net ir turėdami visas tam tinkamas sąlygas ir galimybes", — daro išvadą tyrėjai.
Apklausa vyko nuo 2019 metų gruodžio 11 dienos iki 2020 metų sausio 28 dienos. Tyrime dalyvavo 2 tūkst. respondentų nuo 15 iki 75 metų.
Eurostato duomenimis, 2019 m. besimokančių gyventojų dalis Lietuvoje sudarė 7,0 proc., o bendras Europos Sąjungos vidurkis buvo 11,3 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 23-ią vietą tarp 35 šalių. Nors nuo 2014 m. Lietuvoje fiksuojamas rodiklio augimas (iki 2019 m. jis padidėjo 1,9 procentinio punkto), suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi veiklose vis dar laikomas nepakankamu.
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas sienų atidarymui
(atnaujinta 13:31 2020.10.22)
Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Tuo pačiu metu daugelis buvo priversti įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą
VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių atstovai trečiadienį Briuselyje vykusiame Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje pakeitė trečiųjų šalių, su kuriomis ES narėms rekomenduojama atverti išorės sienas, sąrašą, kuris bus oficialiai išduodamas ir paskelbtas vėliau, RIA Novosti sakė šaltinis ES.
©
Sputnik / Константин Михальчевский
Jis atsisakė atskleisti naujojo sąrašo turinį prieš jį oficialiai paskelbiant ES žurnale.
"Šiame etape galiu patvirtinti, kad po nuolatinių atstovų susitikimo buvo pradėta oficiali rašytinė procedūra atnaujintam sąrašui patvirtinti valstybėse narėse", — sakė agentūros pašnekovas.
Tuo pačiu metu, kai agentūra AFP dieną prieš tai pranešė remdamasi savo šaltiniais, dėl nepalankios epidemiologinės padėties greičiausiai iš atnaujinto sąrašo buvo išbraukti Gruzija, Tunisas ir Kanada, o Singapūras buvo įtrauktas į jį. Iš viso sąraše liks devynios šalys.
Praėjusią savaitę ES šalys nepakeitė šalių sąrašo, kad panaikintų draudimą keliauti į Europos Sąjungą. Paprastai sąrašas yra tikslinamas kas dvi savaites, tačiau grėsmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai, tokia procedūra gali būti atliekama dažniau.
Šiuo metu sąraše yra 11 valstybių: Australija, Kanada, Gruzija, Japonija, Naujoji Zelandija, Ruanda, Pietų Korėja, Tailandas, Tunisas, Urugvajus ir Kinija, jei bus patvirtinta abipusiškumas sienų atidarymo klausimu.
Birželio 30 dieną ES Taryba susitarė dėl rekomendacijos palaipsniui panaikinti neprivalomų kelionių į ES apribojimus, sudarant šalių, kurioms sienos gali būti atidarytos nuo liepos 1 dienos, aąrašą. Iš pradžių joje buvo 15 valstybių, tačiau Europos valdžios institucijos vėliau sumažino sąrašą, atsižvelgdamos į blogėjančią epidemiologinę situaciją kai kuriose šalyse, kurios iš pradžių buvo įtrauktos į rekomendacijas.
Kriterijai, kuriais remdamasi ES sudaro sąrašą, yra epidemiologinė situacija šalyje, priemonės epidemijai sustabdyti, taip pat "ekonominiai ir socialiniai aspektai".
Epidemiologiniai rodikliai apima naujų infekcijų skaičiaus stabilizavimo ar mažėjimo tendenciją per pastarąsias 14 dienų, taip pat vidutinį 100 tūkstančių žmonių užkrėstų skaičių per pastarąsias dvi savaites, kuris turėtų būti lygus arba mažesnis nei ES 2020 metų Birželio 15 dieną (nuo 16 iki 20 atvejų).
Šalių sąrašas reguliariai tikslinamas atsižvelgiant į kintančią padėtį dėl koronaviruso plitimo pasaulyje. Tuo pat metu sąrašai, dėl kurių susitarė ES Taryba, nėra privalomi ES valstybėms narėms, ne visos ES šalys jų laikosi.
Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Tuo pačiu metu daugelis buvo priversti įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą.