Prekybos tinklas "IKI" pirmą kartą Lietuvoje pristato suskaitmenintas kainų etiketes
(atnaujinta 11:17 2019.09.11)
Pasak tinklo vadovybės, tai padės optimizuoti kasdienį darbo procesą ir išvengti painiavos su kainų etiketėmisVILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Prekybos tinklas "IKI" atidarė pirmąją parduotuvę, kurioje įprastus popierinius kainolapius visuose skyriuose pakeis elektroninės kainų etiketės, rašoma prekybos tinklo pranešime.
Šiai technologijai įgyvendinti skirta apie 130 tūkst. eurų.
Prekybos tinklo "IKI" valdymo direktorės Linos Muižienės teigimu, sprendimas elektronines kainų etiketes diegti visoje parduotuvėje, o ne tik tam tikruose jos skyriuose, buvo priimtas norint maksimaliai išnaudoti technologinius pranašumus ir suefektyvinti kasdienius procesus.
"Taip pat tai leis išvengti žmogiškojo faktoriaus ir maksimaliai užtikrinti kainų lentynose tikslumą, efektyviau valdyti prekių atsargas visoje prekybos salėje", — sako Lina Muižienė.
Pasak jos, prekybos tinklas siekia, kad visos parduotuvės Lietuvoje būtų modernios, šiuolaikiškos ir atitiktų pirkėjų poreikius, todėl vadovaujamasi tarptautinio prekybos tinklo "REWE Group" pavyzdžiu, kurio parduotuvės Europoje jau kurį laiką sėkmingai naudoja suskaitmenintų prekių etikečių sistemą.
Kol kas kainų etiketės suskaitmenintos tik Vilniuje, Mindaugo g. 25, esančioje "IKI" parduotuvėje, tačiau ateityje, įvertinus jų efektyvumą, planuojama, jog šis sprendimas pamažu atsiras ir kitose prekybos tinklui priklausančiose parduotuvėse.
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
(atnaujinta 11:00 2020.07.08)
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sunkiausia epidemiologinė padėtis susidarė Radviliškio bei Vilniaus rajonuose
VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvoje, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per dieną užregistruojama tris kartus daugiau koronaviruso atvejų nei prieš tai buvusią dieną.
Remiantis trečiadienio 9 valandos ryto duomenimis, per dieną šalyje buvo aptikta dešimt naujų atvejų, bendras skaičius dabar yra 1854. Be to, antradienio ryto duomenimis, respublikoje užregistruoti tik trys atvejai.
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, pasveiko 1552 žmonės, mirė 79 pacientai. Izoliuojasi 120 gyventojų.
Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 39 įvežtiniai atvejai. Labiausiai įtempta epidemiologinė padėtis susidarė Radviliškio ir Vilniaus rajonuose.
Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.
©
Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Kasiulevičius mano, kad ES neturėtų skubėti atverti išorinių sienų
(atnaujinta 10:43 2020.07.08)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtisVILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19, Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų, savo Facebook paskyroje rašė Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
Pasak jo, per pastarąsias paras situacija Čekijoje stabilizavosi, naujų atvejų sumažėjo, tačiau kelionių į Švedijos, Portugalijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos teritorijas, jo manymu, geriau vengti.
"Slovėnijoje situacija lieka neaiški, nes paskutinį mėnesį daugėja naujų atvejų. Atkreiptinas dėmesys į ne ES šalis Balkanų pusiasalyje, kuriose situacija šiomis dienomis blogesnė negu pirmosios COVID-19 bangos metu — Juodkalnijoje, Bosnijoje Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove. Serbijoje susirgimų skaičius irgi drąstiškai pakilo. Tokia kaimynystė ES zonos šalims gana grėsminga. Balkanuose vienintelė Graikija lieka išimtimi, kur situacija lieka stabili", — rašė jis.
Kasiulevičius pridūrė, kad "Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų".
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
(atnaujinta 11:25 2020.07.08)
Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygasVILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo nutarta sutelkti ir stiprinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencinių priemonių koordinavimą, praneša Susisiekimo ministerija.
Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kuriai pirmininkavo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, svarstė galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą ir sustiprinti jo koordinavimą tarp įvairių institucijų bei uoste veiklą vykdančių kompanijų.
"Aplinkosauga yra vienas jautriausių klausimų, tad jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien pavyko suburti prie vieno stalo visas atsakingas institucijas — aplinkosaugos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos vadovus, uosto įmones ir kitas institucijas ir sutarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Džiaugiamės Aplinkosaugos apsaugos agentūros pristatytu pasiūlymu, kuris apima aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimą visame Klaipėdos mieste", — sakė jis.
Pabrėžiama, kad taryba nutarė pavesti Aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Uosto direkcijai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl aplinkos būklės pagerinimo.
"Mūsų, kaip Uosto direkcijos, siekis yra sutelkti įvairias institucijas, verslą konstruktyviam bendradarbiavimui sprendžiant aktualius aplinkos apsaugos klausimus ir plėtojant uostą "žaliuoju kursu". Uosto direkcija taip pat yra atvira visuomenei ir pasirengusi dialogui su gyventojų bendruomenėmis", — teigė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Plėtojimo taryboje taip pat pasiūlyti sprendimai pasirengti vėjo energetikos plėtrai jūroje.
Pažymima, kad uosto plėtojimo taryba apsvarstė galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui.